Lietuvos respublikos konst teismo ist dokumentas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos konst teismo ist dokumentas

1121314151617181

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS

1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir

konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai

ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip

pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai

neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais

Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui

išvadas.

Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas

teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo

Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.

3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas

Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio

elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus

klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį

tvirtina Konstitucinis Teismas.

4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo

tvarka

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems

metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu

trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant

Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos

pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pasibaigus įgaliojimų laikui,

teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teisėjai.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria

Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus

Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip

dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal

teisininko specialybę stažą.

Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki

svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.

Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo

Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo

išvadą praneša Seimui.

II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS

6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui

Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitų

renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar

kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir

kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,

išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar

kūrybinę veiklą.

Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių

partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių,

įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.

7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika

Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš

pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia.

Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė),

PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

PRISIEKIU garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo

teisėjo pareigas;

PRISIEKIU ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės

konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę,

paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tepadeda man Dievas!“

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.

Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos

Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai.

Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka

neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.

Dėl to Seimas priima nutarimą.

8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė

Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo

sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,

suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl

sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon

atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.

Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į

teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant

paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.

Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo

teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame

automobilyje, arba kitoje
asmeninėje susisiekimo priemonėje

apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens

apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą

ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio

Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo

teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus

Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.

Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisės

negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.

9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai

Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti

Konstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise,

susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,

naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstyti

Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus.

Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visų

valstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų

ir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų,

organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų ir

informacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu,

taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.

Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,

ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti

patikrinimus, išsiųsti paklausimus.

Konstitucinio Teismo teisėjas neturi teisės viešai reikšti

savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas

svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.

10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

sustabdymas

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būti

sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas

patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;

2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvados

pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo

teisėjui;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas

nežinia kur esančiu.

Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių,

nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.

Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjo

įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per

3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu

nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio

Teismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis

faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie

tai Konstitucinio Teismo pirmininkui.

11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

nutraukimas

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina;

4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per

vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jei

suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti

savo pareigas;

5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Šio straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendimą dėl

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas

jo Pirmininko teikimu.

Šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl

teisėjo įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tuomet, kai

yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos

ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

12 straipsnis. Materialinės sankcijos

Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas

drausminėn atsakomybėn. Konstitucinio Teismo teisėjui už šiame

įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be

pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti

taikomos materialinės sankcijos – iki 50% sumažinamas atlyginimas

už praėjusį mėnesį.

13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas

Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:

1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;

2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam

Teismui, rengimui;

3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems

pirmininkauja;

4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;

5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;

6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato

struktūrą ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir

atleidžia iš pareigų aparato darbuotojus;

7) leidžia įsakymus ir potvarkius;

8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.

Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidaus

klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas

procesines teises.

Konstitucinio Teismo pirmininkas yra
Konstituciniam Teismui

skirtų lėšų tvarkytojas.

14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas

Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali

eiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina Konstitucinio

Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.

Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti

šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas

laikinai eina didžiausią teisininko darbo stažą turintis

Konstitucinio Teismo teisėjas.

15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė dalyvauti

valstybės institucijų posėdžiuose

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi teisę

dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitetų ir komisijų

posėdžiuose, Vyriausybės, Lietuvos teisėjų senato, prokuratūros

bei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.

16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir

buitinis aprūpinimas

Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30% didesnis negu

Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis

teisėjas gauna 10% didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismo

teisėjo atlyginimas.

Konstitucinio Teismo teisėjui, paliekančiam savo pareigas

pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dėl pensinio

amžiaus arba dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimų

dydžio išeitinė pašalpa. Konstitucinio Teismo teisėjui mirus,

tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Konstitucinio

Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais, jam

išmokama 2 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,

pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, išeitinė pašalpa

nemokama.

Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai.

Konstitucinio Teismo teisėjui, neturinčiam Vilniuje

gyvenamojo ploto arba gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam teisę į

valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis,

Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikui

Vilniuje.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio

Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka,

teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos

valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra – kitas tolygus

darbas arba pareigos.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS KONSTITUCINIAME

TEISME

1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS

17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir

nepriklausomumas

Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo

pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,

asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos

Konstitucija.

Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir

kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių

organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio

Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą

atsakomybę.

Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui,

atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar

teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per

masinės informacijos priemones.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 100 metrų

iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais

siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo

arba Teismo veiklą.

18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas

Apie Konstitucinio Teismo posėdžius paskelbiama

Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama masinės informacijos

priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti

pilnamečiai piliečiai bei spaudos ir kitų masinės informacijos

priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų

gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį.

Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti

posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam

Teismui leidus.

Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu

tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų

saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei

garantuoti.

Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti

grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo

pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į

salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis,

kliudančius normaliam Teismo darbui.

Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai,

išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.

nutarimas visada skelbiamas posėdžių

salėje viešai.

19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima

kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.

Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei

sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis

yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo

teisėjų.

Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje

dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

20 straipsnis. Teismo kalba

Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami

ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis

kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir

notaro patvirtinti.

Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos,

garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys

Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir

teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo

pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.

Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva.

Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie

posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.

22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai

Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas

nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos

Respublikos vardu.

Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio

Teismo aktas vadinamas išvada.

Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla

neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.

Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priima

pasitarimų kambaryje.

Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo

posėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą,

pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks

sprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat perskaito

garsiai ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.

23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai

Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami

vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti

siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę

bei posėdžių grafiką savo sprendimu tvirtina Konstitucinis

Teismas.

Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami

mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.

24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas

Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi

būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai

atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio

darbo terminą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbus

tolygiai paskirsto teisėjams.

Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:

1) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose

nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą;

2) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose

nustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui;

3) nustato, kokius klausimus būtina išsiaiškinti iki bylos

rengimo posėdžiui.

25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus

Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius

veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie

ją:

1) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti

prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo

posėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeigu

prašymas ar paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui ir

atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus;

2) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžinti

prašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šio

įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas;

3) Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas

priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą,

jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose

nurodytas sąlygas.

Spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima

potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio

Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami

svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.

26 straipsnis. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų

galiojimo sustabdymas

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos

Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka

Konstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma

ištirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas

atitinka Konstituciją, ne vėliau kaip per 3 dienas turi
būti

atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame

Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti

prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti

nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie

tai oficialiai paskelbia „Lietuvos Respublikos Seimo ir

Vyriausybės žiniose“ arba specialiame Seimo leidinyje, arba

laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Šiame

pirmininko pranešime turi būti nurodytas

tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog

pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto

akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos

iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo.

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą,

priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštarauja

Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai

oficialiai paskelbia šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytuose

leidiniuose. Šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime

nurodomas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data,

Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu esmė, jo priėmimo

data, taip pat tai, kad nuo šio nutarimo paskelbimo dienos

atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.

27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posėdžiui

Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko

paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamas

teisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą.

Teisėjas atlieka šiuos veiksmus:

1) reikiamais atvejais apklausia pareiškėją ar jo atstovą

apie reikalavimų esmę, išklauso jo argumentus, pasiūlo, jeigu tai

reikalinga, pateikti papildomų įrodymų;

2) reikiamais atvejais apklausia suinteresuotą asmenį ar jo

atstovą apie bylos aplinkybes, išsiaiškina jo kontrargumentus bei

turimus įrodymus, prireikus pasiūlo jam raštu pateikti

paaiškinimus dėl bylos;

3) apklausia liudytojus ir sprendžia, ar juos šaukti į

Teismą;

4) išreikalauja iš valstybės institucijų, kitų organizacijų

bei asmenų rašytinius ir daiktinius įrodymus bei kitą reikalingą

medžiagą;

5) skiria ekspertizes, iškviečia ir apklausia specialistus,

nesuinteresuotus bylos baigtimi;

6) atlieka kitus būtinus bylai parengti teisminiam

nagrinėjimui veiksmus.

Bylos medžiaga – prašymo patikrinti teisės akto atitikimą

Konstitucijai ar įstatymams nuorašai, tikrinamų teisės aktų

nuorašai, kitų gautų dokumentų nuorašai – dalyvaujantiems byloje

asmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai byla

pradedama rengti teisminiam posėdžiui.

Atlikęs parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla

pakankamai parengta, teisėjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo

posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti bylą nagrinėti Teismo

posėdyje.

28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis

Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi:

šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai;

visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų

parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui

klausimai.

Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos

parengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima

vieną iš šių sprendimų:

1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją

pranešėją;

2) grąžinti bylą papildomai ištirti;

3) atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80

straipsniuose nustatyta tvarka.

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje rašomas

protokolas.

Konstitucinio Teismo pirmininkui pakvietus, tvarkomajame

posėdyje gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti

reikalingi asmenys. Posėdžio pirmininkui leidus, jie gali

pasisakyti.

29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme

terminai

Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka

jam žinybingą kreipimąsi – prašymą ar paklausimą, – turi ne

vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t.y. pavesti konkrečiam

Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.

Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis

nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo

prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeigu

Konstitucinis Teismas nenustato kitaip.

30 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo

ribos

Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės

klausimus.

31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:

pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė,

kuriems įstatymai suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą

su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar

įstatymams arba duoti išvadą, bei jų atstovai;

suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi

teisės
atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia

ištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės

pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti

dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas;

Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos

būklės, bei jo atstovas.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises.

Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos

išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti

įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems

dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,

pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus

ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų

prašymams, argumentams ir samprotavimams.

32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame

Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Valstybės

institucijoms pagal įstatymą atstovauja jų vadovai, kurie

Konstituciniam Teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius jų

pareigas. Seimo narių grupė savo atstovą (atstovus) renka pati ir

jį (juos) nurodo prašyme, kurį pasirašo visi besikreipiantys

Seimo nariai, o jų parašus patvirtina Seimo Pirmininkas arba jo

pavaduotojas.

Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais pagal pavedimą

Konstituciniame Teisme gali būti tik advokatai ir teisės mokslų

laipsnius turintys asmenys, taip pat teisinio darbo aukščiausiose

valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato

įgaliojimai patvirtinami orderiu. Kitiems asmenims įgaliojimus

išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai.

Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali pavesti

ir kitam tos įstaigos darbuotojui, išduodamas jam įgaliojimą.

33 straipsnis. Proceso dalyviai

Proceso dalyviais šiame įstatyme laikomi dalyvaujantys

byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti

specialistai ir vertėjai.

34 straipsnis. Įrodymai

Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais

remdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybių,

pagrindžiančių dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus bei

atsikirtimus, arba jų nesant.

Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenų

paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais,

daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tas

aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus ir

atsikirsdamas.

Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu

įrodymų neužtenka, Teismas pasiūlo pateikti papildomų įrodymų.

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina

turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Aplinkybių, Konstitucinio Teismo pripažintų visiems

žinomomis, nereikia įrodinėti.

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Konstitucinio Teismo

nutarimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas

bylas.

35 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto

nustatytos galios.

Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą,

pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių

visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.

36 straipsnis. Liudytojas

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuris gali žinoti

kokių nors su byla susijusių aplinkybių.

Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą ar

pas teisėją ir duoti teisingus parodymus.

Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių,

kurios Teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti

paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčių

į posėdį antrą kartą šaukiamas, jis gali būti priverstinai

policijos atvesdinamas.

Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba už žinomai

melagingą parodymą liudytojas atsako pagal baudžiamuosius

įstatymus. Apie atsakomybę Konstitucinio Teismo posėdyje

liudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo.

Dėl atvykimo pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismo

posėdyje liudytojo turėtos išlaidos apmokamos iš Konstituciniam

Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.

37 straipsnis. Ekspertas

Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių

išvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai.

Klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada, turi

teisę pateikti teisėjas, rengiantis bylą nagrinėjimui, o

posėdžio metu – kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Tokius

klausimus galutinai nustato Teismas.

Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamas

atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,

dalyvauti nagrinėjant bylą, užduoti klausimų dalyvaujantiems

byloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos.

Už neatvykimą Teismui ar
teisėjui šaukiant ar už atsisakymą

duoti išvadą be svarbių priežasčių ekspertui gali būti skiriama

bauda.

Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus. Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl to

pasirašo.

Ekspertui už darbą, jeigu tas darbas nepriklauso jam pagal

pareigas, ir kitos jo turėtos išlaidos dėl dalyvavimo

Konstitucinio Teismo posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismui

šiems tikslams skirtų lėšų.

38 straipsnis. Eksperto išvada

Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės

akte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados

ir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus.

Jei yra keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą,

tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina prie bendros

išvados, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantys

su kitais, surašo savo atskirą išvadą.

Eksperto išvada Konstituciniam Teismui neturi iš anksto

nustatytos galios.

39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų

apmokėjimas

Dalyvaujantiems byloje asmenims išlaidas, susijusias su

buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka

įstaigos, kurioms jie atstovauja.

40 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisė skirti baudas

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai:

1) nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir

asmenys neįvykdo Konstitucinio Teismo ar jo teisėjo reikalavimų

pateikti jam dokumentus ar medžiagą, patvirtinti dokumentus ar

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4238 žodžiai iš 8475 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.