LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir
konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai
ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip
pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai
neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais
Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui
išvadas.
Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas
teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.
3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas
Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio
elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus
klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį
tvirtina Konstitucinis Teismas.
4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo
tvarka
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems
metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu
trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant
Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos
pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pasibaigus įgaliojimų laikui,
teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teisėjai.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip
dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal
teisininko specialybę stažą.
Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki
svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.
Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo
Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo
išvadą praneša Seimui.
II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS
6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui
Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir
kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,
išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar
kūrybinę veiklą.
Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių
partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių,
įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.
7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika
Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš
pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia.
Nustatomas toks priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
PRISIEKIU garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo
teisėjo pareigas;
PRISIEKIU ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės
konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę,
paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.
Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos
Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai.
Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka
neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.
Dėl to Seimas priima nutarimą.
8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė
Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo
sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl
sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon
atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.
Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į
teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant
paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.
Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo
teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame
automobilyje, arba kitoje
asmeninėje susisiekimo priemonėje
apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens
apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą
ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio
Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.
Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo
teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.
Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus
Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.
Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisės
negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.
9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai
Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti
Konstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise,
susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,
naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstyti
Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus.
Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visų
valstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų
ir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų ir
informacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu,
taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.
Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,
ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti
patikrinimus, išsiųsti paklausimus.
Konstitucinio Teismo teisėjas neturi teisės viešai reikšti
savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas
svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.
10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų
sustabdymas
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būti
sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas
patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;
2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvados
pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo
teisėjui;
3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas
nežinia kur esančiu.
Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių,
nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.
Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjo
įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per
3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu
nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio
Teismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis
faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie
tai Konstitucinio Teismo pirmininkui.
11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų
nutraukimas
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) jis miršta;
3) jis atsistatydina;
4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per
vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jei
suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti
savo pareigas;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Šio straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendimą dėl
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas
jo Pirmininko teikimu.
Šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl
teisėjo įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tuomet, kai
yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos
ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
12 straipsnis. Materialinės sankcijos
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas
drausminėn atsakomybėn. Konstitucinio Teismo teisėjui už šiame
įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be
pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti
taikomos materialinės sankcijos – iki 50% sumažinamas atlyginimas
už praėjusį mėnesį.
13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas
Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam
Teismui, rengimui;
3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems
pirmininkauja;
4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato
struktūrą ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir
atleidžia iš pareigų aparato darbuotojus;
7) leidžia įsakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.
Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidaus
klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas
procesines teises.
Konstitucinio Teismo pirmininkas yra
Konstituciniam Teismui
skirtų lėšų tvarkytojas.
14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas
Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali
eiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina Konstitucinio
Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.
Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti
šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas
laikinai eina didžiausią teisininko darbo stažą turintis
Konstitucinio Teismo teisėjas.
15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė dalyvauti
valstybės institucijų posėdžiuose
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi teisę
dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitetų ir komisijų
posėdžiuose, Vyriausybės, Lietuvos teisėjų senato, prokuratūros
bei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.
16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir
buitinis aprūpinimas
Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30% didesnis negu
Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis
teisėjas gauna 10% didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismo
teisėjo atlyginimas.
Konstitucinio Teismo teisėjui, paliekančiam savo pareigas
pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dėl pensinio
amžiaus arba dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimų
dydžio išeitinė pašalpa. Konstitucinio Teismo teisėjui mirus,
tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Konstitucinio
Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais, jam
išmokama 2 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,
pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, išeitinė pašalpa
nemokama.
Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai.
Konstitucinio Teismo teisėjui, neturinčiam Vilniuje
gyvenamojo ploto arba gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam teisę į
valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis,
Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikui
Vilniuje.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio
Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka,
teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos
valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra – kitas tolygus
darbas arba pareigos.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS KONSTITUCINIAME
TEISME
1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS
17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir
nepriklausomumas
Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo
pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,
asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos
Konstitucija.
Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir
kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio
Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą
atsakomybę.
Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui,
atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar
teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per
masinės informacijos priemones.
Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 100 metrų
iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais
siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo
arba Teismo veiklą.
18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas
Apie Konstitucinio Teismo posėdžius paskelbiama
Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama masinės informacijos
priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).
Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti
pilnamečiai piliečiai bei spaudos ir kitų masinės informacijos
priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų
gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį.
Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam
Teismui leidus.
Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu
tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų
saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei
garantuoti.
Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti
grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo
pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į
salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.
Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis,
kliudančius normaliam Teismo darbui.
Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai,
išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.
nutarimas visada skelbiamas posėdžių
salėje viešai.
19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas
Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima
kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.
Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei
sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis
yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo
teisėjų.
Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje
dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po
lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
20 straipsnis. Teismo kalba
Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami
ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis
kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir
notaro patvirtinti.
Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos,
garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys
Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir
teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo
pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.
Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva.
Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie
posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.
22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai
Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas
nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos
Respublikos vardu.
Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio
Teismo aktas vadinamas išvada.
Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla
neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.
Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priima
pasitarimų kambaryje.
Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo
posėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą,
pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks
sprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat perskaito
garsiai ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.
23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai
Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami
vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti
siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę
bei posėdžių grafiką savo sprendimu tvirtina Konstitucinis
Teismas.
Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami
mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.
24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas
Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi
būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai
atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio
darbo terminą.
Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbus
tolygiai paskirsto teisėjams.
Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:
1) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose
nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą;
2) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose
nustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui;
3) nustato, kokius klausimus būtina išsiaiškinti iki bylos
rengimo posėdžiui.
25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus
Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius
veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie
ją:
1) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti
prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo
posėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeigu
prašymas ar paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui ir
atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus;
2) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžinti
prašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šio
įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas;
3) Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas
priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą,
jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose
nurodytas sąlygas.
Spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima
potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio
Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami
svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.
26 straipsnis. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų
galiojimo sustabdymas
Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos
Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka
Konstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma
ištirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas
atitinka Konstituciją, ne vėliau kaip per 3 dienas turi
būti
atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame
Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti
prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti
nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie
tai oficialiai paskelbia „Lietuvos Respublikos Seimo ir
Vyriausybės žiniose“ arba specialiame Seimo leidinyje, arba
laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Šiame
pirmininko pranešime turi būti nurodytas
tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog
pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto
akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos
iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo.
Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą,
priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštarauja
Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai
oficialiai paskelbia šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytuose
leidiniuose. Šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime
nurodomas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data,
Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu esmė, jo priėmimo
data, taip pat tai, kad nuo šio nutarimo paskelbimo dienos
atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.
27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posėdžiui
Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko
paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamas
teisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą.
Teisėjas atlieka šiuos veiksmus:
1) reikiamais atvejais apklausia pareiškėją ar jo atstovą
apie reikalavimų esmę, išklauso jo argumentus, pasiūlo, jeigu tai
reikalinga, pateikti papildomų įrodymų;
2) reikiamais atvejais apklausia suinteresuotą asmenį ar jo
atstovą apie bylos aplinkybes, išsiaiškina jo kontrargumentus bei
turimus įrodymus, prireikus pasiūlo jam raštu pateikti
paaiškinimus dėl bylos;
3) apklausia liudytojus ir sprendžia, ar juos šaukti į
Teismą;
4) išreikalauja iš valstybės institucijų, kitų organizacijų
bei asmenų rašytinius ir daiktinius įrodymus bei kitą reikalingą
medžiagą;
5) skiria ekspertizes, iškviečia ir apklausia specialistus,
nesuinteresuotus bylos baigtimi;
6) atlieka kitus būtinus bylai parengti teisminiam
nagrinėjimui veiksmus.
Bylos medžiaga – prašymo patikrinti teisės akto atitikimą
Konstitucijai ar įstatymams nuorašai, tikrinamų teisės aktų
nuorašai, kitų gautų dokumentų nuorašai – dalyvaujantiems byloje
asmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai byla
pradedama rengti teisminiam posėdžiui.
Atlikęs parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla
pakankamai parengta, teisėjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo
posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti bylą nagrinėti Teismo
posėdyje.
28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis
Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi:
šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai;
visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų
parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui
klausimai.
Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos
parengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima
vieną iš šių sprendimų:
1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją
pranešėją;
2) grąžinti bylą papildomai ištirti;
3) atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80
straipsniuose nustatyta tvarka.
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje rašomas
protokolas.
Konstitucinio Teismo pirmininkui pakvietus, tvarkomajame
posėdyje gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti
reikalingi asmenys. Posėdžio pirmininkui leidus, jie gali
pasisakyti.
29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme
terminai
Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka
jam žinybingą kreipimąsi – prašymą ar paklausimą, – turi ne
vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t.y. pavesti konkrečiam
Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.
Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis
nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo
prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeigu
Konstitucinis Teismas nenustato kitaip.
30 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo
ribos
Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės
klausimus.
31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys
Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:
pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė,
kuriems įstatymai suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą
su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar
įstatymams arba duoti išvadą, bei jų atstovai;
suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi
teisės
atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia
ištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės
pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti
dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas;
Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos
būklės, bei jo atstovas.
Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises.
Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos
išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti
įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems
dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,
pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus
ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų
prašymams, argumentams ir samprotavimams.
32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme
Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame
Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Valstybės
institucijoms pagal įstatymą atstovauja jų vadovai, kurie
Konstituciniam Teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius jų
pareigas. Seimo narių grupė savo atstovą (atstovus) renka pati ir
jį (juos) nurodo prašyme, kurį pasirašo visi besikreipiantys
Seimo nariai, o jų parašus patvirtina Seimo Pirmininkas arba jo
pavaduotojas.
Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais pagal pavedimą
Konstituciniame Teisme gali būti tik advokatai ir teisės mokslų
laipsnius turintys asmenys, taip pat teisinio darbo aukščiausiose
valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato
įgaliojimai patvirtinami orderiu. Kitiems asmenims įgaliojimus
išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai.
Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali pavesti
ir kitam tos įstaigos darbuotojui, išduodamas jam įgaliojimą.
33 straipsnis. Proceso dalyviai
Proceso dalyviais šiame įstatyme laikomi dalyvaujantys
byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti
specialistai ir vertėjai.
34 straipsnis. Įrodymai
Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais
remdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybių,
pagrindžiančių dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus bei
atsikirtimus, arba jų nesant.
Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenų
paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais,
daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.
Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tas
aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus ir
atsikirsdamas.
Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu
įrodymų neužtenka, Teismas pasiūlo pateikti papildomų įrodymų.
Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina
turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Aplinkybių, Konstitucinio Teismo pripažintų visiems
žinomomis, nereikia įrodinėti.
Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Konstitucinio Teismo
nutarimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas
bylas.
35 straipsnis. Įrodymų įvertinimas
Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto
nustatytos galios.
Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių
visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.
36 straipsnis. Liudytojas
Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuris gali žinoti
kokių nors su byla susijusių aplinkybių.
Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą ar
pas teisėją ir duoti teisingus parodymus.
Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių,
kurios Teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti
paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčių
į posėdį antrą kartą šaukiamas, jis gali būti priverstinai
policijos atvesdinamas.
Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba už žinomai
melagingą parodymą liudytojas atsako pagal baudžiamuosius
įstatymus. Apie atsakomybę Konstitucinio Teismo posėdyje
liudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo.
Dėl atvykimo pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismo
posėdyje liudytojo turėtos išlaidos apmokamos iš Konstituciniam
Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.
37 straipsnis. Ekspertas
Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių
išvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai.
Klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada, turi
teisę pateikti teisėjas, rengiantis bylą nagrinėjimui, o
posėdžio metu – kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Tokius
klausimus galutinai nustato Teismas.
Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamas
atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.
Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,
dalyvauti nagrinėjant bylą, užduoti klausimų dalyvaujantiems
byloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos.
Už neatvykimą Teismui ar
teisėjui šaukiant ar už atsisakymą
duoti išvadą be svarbių priežasčių ekspertui gali būti skiriama
bauda.
Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal
baudžiamuosius įstatymus. Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl to
pasirašo.
Ekspertui už darbą, jeigu tas darbas nepriklauso jam pagal
pareigas, ir kitos jo turėtos išlaidos dėl dalyvavimo
Konstitucinio Teismo posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismui
šiems tikslams skirtų lėšų.
38 straipsnis. Eksperto išvada
Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės
akte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados
ir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus.
Jei yra keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą,
tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina prie bendros
išvados, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantys
su kitais, surašo savo atskirą išvadą.
Eksperto išvada Konstituciniam Teismui neturi iš anksto
nustatytos galios.
39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų
apmokėjimas
Dalyvaujantiems byloje asmenims išlaidas, susijusias su
buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka
įstaigos, kurioms jie atstovauja.
40 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisė skirti baudas
Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai:
1) nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir
asmenys neįvykdo Konstitucinio Teismo ar jo teisėjo reikalavimų
pateikti jam dokumentus ar medžiagą, patvirtinti dokumentus ar