LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir
konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai
ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip
pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai
neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais
Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui
išvadas.
Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas
teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.
3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas
Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio
elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus
klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį
tvirtina Konstitucinis Teismas.
4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo
tvarka
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems
metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu
trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant
Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos
pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pasibaigus įgaliojimų laikui,
teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teisėjai.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip
dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal
teisininko specialybę stažą.
Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki
svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.
Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo
Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo
išvadą praneša Seimui.
II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS
6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui
Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir
kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,
išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar
kūrybinę veiklą.
Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių
partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių,
įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.
7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika
Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš
pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia.
Nustatomas toks priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
PRISIEKIU garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo
teisėjo pareigas;
PRISIEKIU ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės
konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę,
paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.
Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos
Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai.
Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka
neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.
Dėl to Seimas priima nutarimą.
8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė
Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo
sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl
sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon
atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.
Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į
teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant
paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.
Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo
teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame
automobilyje, arba kitoje
asmeninėje susisiekimo priemonėje
apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens
apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą
ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio
Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.
Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo
teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.
Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus
Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.
Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisės
negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.
9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai
Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti
Konstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise,
susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,
naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstyti
Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus.
Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visų
valstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų
ir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų ir
informacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu,
taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.
Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,
ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti
patikrinimus, išsiųsti paklausimus.
Konstitucinio Teismo teisėjas neturi teisės viešai reikšti
savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas
svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.
10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų
sustabdymas
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būti
sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas
patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;
2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvados
pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo
teisėjui;
3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas
nežinia kur esančiu.
Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių,
nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.
Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjo
įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per
3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu
nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio
Teismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis
faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie
tai Konstitucinio Teismo pirmininkui.
11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų
nutraukimas
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) jis miršta;
3) jis atsistatydina;
4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per
vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jei
suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti
savo pareigas;
5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Šio straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendimą dėl
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas
jo Pirmininko teikimu.
Šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl
teisėjo įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tuomet, kai
yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos
ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
12 straipsnis. Materialinės sankcijos
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas
drausminėn atsakomybėn. Konstitucinio Teismo teisėjui už šiame
įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be
pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti
taikomos materialinės sankcijos – iki 50% sumažinamas atlyginimas
už praėjusį mėnesį.
13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas
Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam
Teismui, rengimui;
3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems
pirmininkauja;
4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato
struktūrą ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir
atleidžia iš pareigų aparato darbuotojus;
7) leidžia įsakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.
Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidaus
klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas
procesines teises.
Konstitucinio Teismo pirmininkas yra
Konstituciniam Teismui
skirtų lėšų tvarkytojas.
14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas
Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali
eiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina Konstitucinio
Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.
Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti
šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas
laikinai eina didžiausią teisininko darbo stažą turintis
Konstitucinio Teismo teisėjas.
15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė dalyvauti
valstybės institucijų posėdžiuose
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi teisę
dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitetų ir komisijų
posėdžiuose, Vyriausybės, Lietuvos teisėjų senato, prokuratūros
bei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.
16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir
buitinis aprūpinimas
Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30% didesnis negu
Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis
teisėjas gauna 10% didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismo
teisėjo atlyginimas.
Konstitucinio Teismo teisėjui, paliekančiam savo pareigas
pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dėl pensinio
amžiaus arba dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimų
dydžio išeitinė pašalpa. Konstitucinio Teismo teisėjui mirus,
tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Konstitucinio
Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais, jam
išmokama 2 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,
pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, išeitinė pašalpa
nemokama.
Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai.
Konstitucinio Teismo teisėjui, neturinčiam Vilniuje
gyvenamojo ploto arba gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam teisę į
valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis,
Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikui
Vilniuje.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio
Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka,
teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos
valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra – kitas tolygus
darbas arba pareigos.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS KONSTITUCINIAME
TEISME
1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS
17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir
nepriklausomumas
Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo
pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,
asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos
Konstitucija.
Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir
kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio
Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą
atsakomybę.
Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui,
atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar
teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per
masinės informacijos priemones.
Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 100 metrų
iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais
siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo
arba Teismo veiklą.
18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas
Apie Konstitucinio Teismo posėdžius paskelbiama
Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama masinės informacijos
priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).
Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti
pilnamečiai piliečiai bei spaudos ir kitų masinės informacijos
priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų
gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį.
Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam
Teismui leidus.
Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu
tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų
saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei
garantuoti.
Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti
grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo
pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į
salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.
Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis,
kliudančius normaliam Teismo darbui.
Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai,
išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.
nutarimas visada skelbiamas posėdžių
salėje viešai.
19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas
Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima
kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.
Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei
sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis
yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo
teisėjų.
Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje
dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po
lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
20 straipsnis. Teismo kalba
Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami
ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis
kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir
notaro patvirtinti.
Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos,
garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys
Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir
teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo
pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.
Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva.
Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie
posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.
22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai
Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas
nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos
Respublikos vardu.
Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio
Teismo aktas vadinamas išvada.
Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla
neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.
Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priima
pasitarimų kambaryje.
Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo
posėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą,
pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks
sprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat perskaito
garsiai ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.
23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai
Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami
vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti
siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę
bei posėdžių grafiką savo sprendimu tvirtina Konstitucinis
Teismas.
Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami
mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.
24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas
Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi
būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai
atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio
darbo terminą.
Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbus
tolygiai paskirsto teisėjams.
Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:
1) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose
nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą;
2) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose
nustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui;
3) nustato, kokius klausimus būtina išsiaiškinti iki bylos
rengimo posėdžiui.
25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus
Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius
veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie
ją:
1) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti
prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo
posėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeigu
prašymas ar paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui ir
atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus;
2) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžinti
prašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šio
įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas;
3) Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas