Lietuvos stojimo į ES ekonominiai ir politiniai motyvai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos stojimo į ES ekonominiai ir politiniai motyvai

KAUNO KOLEGIJA

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ekonominiai ir

politiniai motyvai

Dėstytojas:

Atliko:

Kaunas, 2003

II

Įvadas (I dalis)

Europos Sąjunga – nuo idėjos iki realybės

Europos Sąjunga – didingas politinis projektas, kurio tikslas suvienyti Europą. Šio projekto realizavimas tai įrodymas, kad nežiūrint skirtingų geopolitinių interesų valstybės gali sėkmingai bendradarbiauti . Europos susivienijimas atverią kelią geresniam, teisingesniam pasauliui, kuriame tarptautiniai santykiai remtųsi visuotinai priimtais principais.

Paprastai manoma, kad kilę du pasauliniai karai senajame kontinente, paskatino suvienyti Europą. Nors del šių nelaimių žmonija patyrė baisių nuostolių, tačiau Europos tautų bendradarbiavimo idėjos jau būta kur kas senesniais laikais .

Pirmojo tūkstantmečio pradžioje Romos imperijai pasisekė pajungti didžiulius plotus, pėmusius konę visą dabartinę Eoropos teritoriją. Po Romos žlugimo 476 m.e. Karolis Didysis pabandė atgaivinti šią didžiulę struktūrą ir IX a. įkūrė Šventosios Romos imperiją. Savo klestėjimo laikais ji aprėpė didelę Vakarų ir Vidurio Europos dalį.

XIX a. buvo aukštinama nacionalinė valstybė, tačiau buvo tokių mastytojų kaip Victoras Hugo, Mazzini, kurie stojo už glaudesnę Europos tautų sąjungą.

Vienas iš pirmųjų autorių gynusių Europos federacinę valstybę buvo italas Einaudi. Jis padrasino tuos, kurie buvo pasirengę šias idėjas paversti realybe.

Suvienytos Europos valstybių sąjungos idėjos propaguotojai rėmėsi sėkmingais pavydžiais, pirmiausia JAV nepriklausomybe ir Šveicarijos sąjungos paskelbimu 1848. Apie Europos suvienijimą jau 1923m. kalbėjo Austrijos europietiškojo judėjimo pradininkas C. Kalergis. 1929m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Aristidas Briandas, savo kalboje, pasakytoje Ženevoje vykusioje JT asamblėjoje, pasiūlė sukurti Europos sąjungą. šia idėja buvo siekiama glaudesnio bendradarbiavimo, dar nebuvo jokių užuominų į šalių nacionalinio suvereniteto apribojimus.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Winstonas Churchilis , kuris matė, kokią grėsmę Vokietijos fažizmas kelia likusiai Europai, pasiūlė sudaryti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos federacinę sąjungą. Šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, bet jis privertė politikus pratintis prie federalizmo idėjos (5;41).

1945m. pasiekus pergalę prieš nacizmą, išryškėjo šios beprotybės mastas ir svarba. Europa buvo visiškai suniokota. Ji neteko daugybės žmonių , taip pat smuko jos ekonomika.

III

Europa suvokė savo silpnumą . Per karus ir įvairius politinius konfliktus ji prarado vyraujantį vaidmenį pasaulyje.

Reikėjo vienyti jėgas , kurti bendras institucijas , kurios neleistų Europos tautoms vėl pradėti tarpusavio karo. Pirmoji iš tokių institucijų – tai organizacija, siekusi padėti atkurti įtrauktų į konfliktą valstybių ūkį. 1947m. žymus JAV politikos veikėjas, Georgas Marshallas, sukūrė planą, kaip JAV galėtų teikti Europos šalims svarią ekonominę pagalbą šių šalių ūkiui atkurti ir skurdui mažinti. Šios pagalbos koordinavimo organizacija , pavadinta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO), buvo įkurta 1948m. ir turėjo 16 valstybių narių. Dabar ji vadinama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir yra viena svarbiausių pasaulio organizacijų ekonominių tyrimų ir prognozavimo srityje.

Kertinis akmuo Europos Sąjungai buvo padėtas 1950 m. gegužės 9d., kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pateikė savo ir J. Monneto planą. Europos tautų ryšiams sustiprinti prireikė sukurti organizaciją, turinčią viršnacionalines galias. Tai paskatino R. Šchumaną pasiūlyti sukurti tokią organizaciją, kuri dvi pagrindines pramonės sritis, t.y. anglių kasybą ir plieno gamybą, valdytų nepriklausomai nuo savo valstybių narių vyriausybių . Pagal pirminį planą ji turėjo apimti Prancūziją ir Vokietiją. R. Šchumanas

suprato , kad norint ekonomiškai ir politiškai pažaboti Vokietiją, reikia ją įtraukti į tvirtą ir ilgalaikę Europos valstybių grupę (4;14) .

Taip atsirado Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB),įkurta pagal Paryžiaus sutartį, rūpintis šių dviejų produktų gamyba bei prekyba pavedusi Aukščiausiajai valdžiai, kuri tapo pirmąja viršnacionaline institucija.

Minimas bendrijos sukūrimas parodė ,kad ekonominė integracija yra įmanoma ; kiekviena šalis narė matė naudą iš šio susijungimo. Paaiškėjo integracijos būdas. Buvo sukurtos pirmosios institucijos : Europos Taryba, Europos Asamblėja (dabar Europos parlamentas) ir Teisingumo Teismas.

Šiuo metu Europos sąjunga yra pasaulyje stambiausias prekybinis vienetas. ES taip pat yra didžiausias komercinių paslaugų eksportuotojas. ES yra daugelio išsivyščiusių šalių pagrindinis prekybos partneris. ES su daugeliu prekybos partnerių yra pasirašiusi įvairių prekybos sutarčių ir susitarimų (4;124).

IV

ES istorija – tai sėkmės istorija . Jau daugiau nei pusę amžiaus Europa gyvena taikiai.

Greta Šiaurės Amerikos ir
Japonijos Europos Sąjunga yra vienas turtingiausių pasaulio regionų. Be to , tarpusavio solidarumas ir sąžiningas ekonominės plėtros rezultatų paskirstymas smarkiai pakėlė silpnesniųjų ES regionų gyvenimo lygį ir išsprendė daugelį

jų turėtų problemų. Ryškus to pavyzdys : Portugalija, Airija, Ispanija.

Lietuva ES narė- istorinis šansas (II dalis)

Lietuvai ,žlugus Sovietų Sajungai ir paskelbus ilgai lauktą nepriklausomybę atsirado istorinis šansas- prisijungti prie besiviejinančios Europos . Lietuva nuo pačios savo valstybingumo istorijos pradžios buvo vakarų civilizacijos dalis. Lietuvos valstybės suvienytojas karalius Mindaugas, priėmęs krikštą padėjo ilgalaikius valstybės pamatus ir nubrėžė gaires Lietuvos valstybei vakarų civilizacijos link. Sekantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, tokie kaip : Gediminas, Vytautas tęsė Mindaugo politiką. To meto vienijantis veiksnys buvo religija(krikščionybė) ,kultūra. Senoji Lietuvos valstybė buvo labiausiai į rytus nutoles vakarų civilizacijos ir Romos katalikybės forpostas.

Tarpukario Lietuva taip pat buvo vakarietiškų tradicijų valstybė su to meto politinėm realijom t.y. demokratijos krizė, autoritariniai režimai. Susikloščiusios nepalankios istorinės ir politinės aplinkybės , tai dviejų didžiųjų valstybių (Vokietijos ir Rusijos) kaimynystė su totalitariniais režimais , lėmė Lietuvai valstybingumo praradimą ir inkorpuravimą į Sovietų Sąjungos sudėtį.

1990m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuva pamažu, bet tvirtai pasuko savo valstybės vairą demokratijos keliu. Keliu, kuris garantuotų Lietuvos valstybei

ir tautai pažangą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje, o tai neįsivaizduojama be narystės Europos Sąjungoje.

Lietuvos valstybė , jos politinis elitas, o taip pat vis didėjanti plačiosios visuomenės dalis

supranta strateginį Lietuvos tikslą – narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto kariniame bloke ( NATO) . Visos didžiosios politinės Lietuvos partijos , tiek dešiniosios , tiek kairiosios

šiuos strateginius tikslus deklaruoja savo programose.

V

Lietuvos socialdemokratų partijos programos preambulėje deklaruojama “ Ši Lietuvos socialdemokratų partijos programa yra politinio pasirinkimo projektas Lietuvai einant į SOCIALDEMOKRATINĘ EUROPOS SĄJUNGĄ” , o taip pat pažymima apie integracijos naudą Valstybei “ Integracija į ES teikia įvairiapusišką naudą : spartina demokratijos Lietuvoje diegimą, stiprinimą, atveria naujas perspektyvas mūsų šalies socialinei ir ekonominei plėtrai “ (2;www.lsdp.lt.). Užtikrinant Lietuvos užsienio politikos kryptį vakarų demokratijos link priimtas Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas”. Kuriame sakoma , kad “ niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusias SSSR pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas “ (1;39) .

Darbo tikslas: Lietuvos ir ES diplomatinių santykių raida. Apžvelgti kokie pagrindiniai motyvai skatina Lietuvą siekti narystės ES. Kokie galimi teigiami ir neigiami (pliusai ir minusai) Lietuvos narystės ES aspektai. Ar narystė ES atitinka nacionalinius interesus.

Lietuvos ir ES diplomatiniai santykiai , Lietuvos ir Europos

Sąjungos santykių pagrindai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. Europos bendrija iš karto pradėjo domėtis ja ir kitomis Baltijos šalimis. EB užsienio reikalų ministrai griežtai smerkė jėgos naudojimą prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1991 m. sausio 13 d. Europos Bendrijai pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministras įteikė protesto laišką tuometiniam SSSR užsienio reikalų ministrui E. Ševarnadzei.

Europos Bendrija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Tą dieną dvylika Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų , susirinkę į neeilinę posėdį Briuselyje, priėmė “Pareiškimą dėl Baltijos valstybių”. Tai buvo Lietuvos , kaip nepri – klausomos valstybės , pripažinimas. Visos Europos Bendrijos valstybės narės pripažino

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nepriklausomybę. Minėtas pareiškimas grąžino Lietuvos

valstybę į tarptautinę sceną ir nubrėžė tolesnes perspektyvas.

VI

1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos užsienio reikalų ministrai buvo pakviesti į posėdį briuselyje, kuriame buvo priimtas bendras pareiškimas “Dėl Baltijos valstybių”. Buvo nutarta , kad Baltijos valstybės turėtų dalyvauti EB techninės pagalbos PHARE programoje. Taip pat buvo konstatuota , kad Europos Bendrijos Komisija pradės pasirengimą dėl prekybos ir benrdadarbiavimo sutarties su Baltijos valstybėmis sudarymo. Šiuo sprendimu EB atribojo Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nuo SSSR erdvės. Buvo pasikeista ambasadomis.

1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir EB pasirašė Prekybos ir komercinio bendradarbiavimo sutartį , kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d., taip pat priimta deklaracija dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos. Tokiu būdu buvo nustatyti sutartiniai teisiniai santykiai tarp Lietuvos ir Bendrijos . Ši sutartis padėjo teisinį pagrindą Lietuvos integracijai į Europą. Sutartis numatė palankiausią
tarp Lietuvos ir EB statusą, abipuses prekybos nuolaidas.

Pirmu tikrai reikšmingu įvykiu Lietuvos kelyje į Europos Bendriją galima laikyti kvietimą dalyvauti 1993 m. balandžio 13-14 d. Kopenhagoje vykusioje Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Joje buvo aptariama tolesnė Europos integracijos raida. Čia pirmą kartą Danijos iniciatyva Lietuva ir kitos Baltijos valstybės buvo pradėtos traktuoti ne kaip buvusios SSSR šalys, o kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Tais pačiais metais birželio 21-23 d. Kopenhagoje vyko Europos Viršūnių Tarybos posėdis , kuriame pirmą kartą buvo suformaluota nuostata į EB priimti Vidurio ir Rytų Europos šalis. Baltijos šalys buvo paminėtos atskiru punktu , kuriuo EB Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuometinių prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutarčių išplėtojimo į Laisvosios prekybos sutartis.

Ten pirmą kartą oficialiai buvo paminėta galimybė sudaryti Asociacijos sutartis su Baltijos valstybėmis .

Viena iš reikšmingiausių Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių data reikėtų laikyti 1994 m. vasario 7d., kai ES Taryba patvirtino Komisijai mandatą deryboms dėl laisvosios prekybos sutarčių su Baltijos šalimis ir iš principo pritarė , kad pasirašytos sutartys būtų išplėtotos į Europos (Asociacijos) sutartis. Tai buvo esminis sprendimas , kuris reiškė , kad Baltijos šalys pripažįstamos kaip būsimos ES narės.

Po keturių derybų raundų , 1994m. liepos 18 d., buvo pasirašyta EB ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis, o tų pačių metų gruodžio 16 d. prasidėjo derybos dėl Europos

VII

sutarties. Derybose iš principo buvo einama kitų VRE valstybių pramintu keliu, nes nė viena pusė nesiekė kokių nors esminių pakeitimų . Sudarytų sutarčių modelis buvo priimtinas abiem pusėms. Derybos truko tris mėnesius ir buvo nesudėtingos. Jas labai palengvino tai, kad buvo sudaryta Laisvosios prekybos sutartis.

Europos (Asociacijos) sutartis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos buvo pasirašyta 1995m. birželio 12 d., įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Ji pakeitė Ekonominio , komercinio ir prekybos bendradarbiavimo sutartį , o Laisvos prekybos sutartis tapo Europos sutarties dalimi.

Europos sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvos dalyvavimui pasirengimo stojimui į ES strategijoje Vidurio ir Rytų Europos šalims. Nuo šios sutarties pasirašymo Lietuva įtraukiama į visus politinio dialogo forumus ir mechanizmus. Europos sutartis nustatė taisykles , pagal kurias liberalizuojamas prekių , paslaugų, kapitalo ir asmenų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1808 žodžiai iš 5971 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.