Lietuvos studentai sell olimpiadose ir universiadose
5 (100%) 1 vote

Lietuvos studentai sell olimpiadose ir universiadose

112131

TURINYS

• SELL studentų žaidynių istorija …………………………………………………………………. 2 psl.

• XV SELL žaidynės 1998m. Tartu ………………………………………………………………. 3 psl.

• XVI SELL žaidynės 1999m. Kaunas …………………………………………………………… 3 psl.

• XIX SELL žaidynės 2003m. Kaunas …………………………………………………………… 4 psl.

• XX SELL žaidynės 2004m. Suomija, Tamperė …………………………………………….. 5 psl.

• XXI SELL žaidynės 2005m. Ryga ………………………………………………………………. 6 psl.

• Lietuvos plaukikai Rygoje ………………………………………………………………………….. 7 psl.

• Lietuvos aukštųjų mokyklų iškovoti medaliai XXI SELL žaidynėse ………………… 8 psl.

• Vasaros universiados ………………………………………………………………………………….. 8 psl.

• Lengvoji atletika, plaukimas ……………………………………………………………………….. 9 psl.

• Krepšinis, Graikų – romėnų imtynės ……………………………………………………………..10 psl.

• Žiemos universiados ……………………………………………………………………………………11psl.

• Lietuvos sportininkų rezultatai XXII pasaulio žiemos universiadoje …………. ……..11 psl.

• Dailusis čiuožimas, slidinėjimas, biatlonas ……………………………………………………..11 psl.

• Literatūros sarašas………………………………………………………………………………………. 12 psl.

1

SELL STUDENTŲ ŽAIDYNIŲ ISTORIJA

SELL VASAROS ŽAIDYNĖS :

I. 1923 TARTU

II. 1924 RYGA

III. 1926 HELSINKIS

IV. 1929 KAUNAS

V. 1930 TALINAS

VI. 1931 RYGA

VII. 1932 HELSINKIS

VIII. 1933 KAUNAS

IX. 1934 TARTU

X. 1935 RYGA

XI. 1936 HELSINKIS

XII. 1937 KAUNAS

XIII. 1938 TARTU

XIV. 1939 RYGA (neįvyko)

XV. 1998 TARTU

XVI. 1999 KAUNAS

XVII. 2000 JELGAVA

XVIII. 2002 TARTU

XIX. 2003 KAUNAS

XX. 2004 TAMPERE

XXI. 2005 RYGA

SELL ŽIEMOS ŽAIDYNĖS :

I. 1929 RYGA

II. 1931 HELSINKIS

III. 1933 KAUNAS (neįvyko)

IV. 1935 RYGA, SUGALDA

V. 1938 ZARASAI

VI. 1940 OTEPĖ

1923 m. balandžio 11 d. Tartu mieste (Estija) Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos sudarė bendradarbiavimo programą. Vienoje iš šios programos dalių buvo numatyta reguliariai rengti studentų sporto varžybas.

Jau 1923 metų rudenį Tartu mieste įvyko I-oji Baltijos studentų olimpiada. Vėliau šios sporto žaidynės buvo vadinamos SELL (keturių Baltijos šalių pavadinimų pirmosiomis raidėmis) žaidynėmis. Nuo 1929 m. pradėtos rengti žiemos žaidynės, tačiau jos nebuvo atkurtos. 1990m., Lietuvai atgavus nepriklausomybæ labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), jungianti 15 Lietuvos aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedras ar sporto klubus bei Lietuvos studentų krepšinio lygą (LSKL) ir Lietuvos studentų futbololygą (LSFL).

LSSA – savarankiška visuomeninė organizacija, vadovaujanti kūno kultūros ir sporto plėtojimo idėjoms tarp Lietuvos respublikos studentų. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), sporto šakų federacijomis, bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis. LSSA Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ narė. LSSA veikla grindžiama pagrindiniais Olimpinės chartijos principais bei FISU įstatais, pritaikytais Lietuvos respublikai.

1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), kuri į Tarptautinę universitetinio sporto federaciją (FISU) buvo priimta 1993m. liepos 8 d. generalinės asamblėjos, vykusios JAV Bufalo mieste, metu. Lietuvos studentų sporto asociacija tapo pilnateise FISU nare. Tai mūsų šalies akademinio sporto pripažinimas ir įsipareigojimai. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo aštuoniose pasaulio universiadose: keturiose žiemos Zakopanė (Lenkija), Jaca (Ispanija), Muju Chonju (Pietų Korėja) ir Poprad Tatry (Slovakija) bei keturiose vasaros Bufalo (JAV), Fukuoka (Japonija), Sicilija (Italija) ir Palma de Majorka (Ispanija). Taip pat startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, stalo teniso, orientavimosi sporto, rankinio ir badmintono) studentų pasaulio čempionatuose. Svarbiausių laimėjimų spoto arenose pasiekė mūsų dailiojo čiuožimo meistrai P.Vanagas ir M.Drobiazko bei šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė, iškovodami sidabro medalius. Stalo tenisininkės R.Garkauskaitė ir K.Totilaitė Australijoje vykusiame pasaulio studentų čempionate taip pat pelnė sidabro medalius.

Žinoma, dalyvauti tarptautinėse varžybose svarbu ir garbinga, tačiau tai neįmanoma be gerai organizuotos sportinės veiklos šalies
viduje bei pačioje aukštojoje mokykloje. Lietuvos studentų sporto asociacija kasmet vykdo 20-ties sporto šakų studentų čempionatus. Kas antri metai rengiamos Lietuvos universiados.

1990m. įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) koordinuoja 15 šalies aukštųjų mokyklų sportinę veiklą. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 20-ties sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiadose bei Sporto visiems festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, Universiadose bei pasaulio čempionatuose. Šalies aukštųjų mokyklų geriausi sportininkai nuo 1998m. turi galimybę dalyvauti atkurtose SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse. LSSA yra FISU (Tarptautinės universitetinio sporto federacija) ir EUSA (Europos universitetinio sporto asociacijos) narė. FISU rengia įvairių sporto šakų pasaulio čempionatus, žiemos ir vasaros universiadas.

XV SELL ŽAIDYNĖS 1998m. Tartu

XV- osios SELL žaidynės vyko 1998 metais Estijoje, jų programoje buvo lengvoji atletika, krepšinis, dziudo, tinklinis, karatė, moterų grupinė gimnastika, orientavimosi sportas, badmintonas.

žaidynėse dalyvavo 15 šalių akademinio sporto atstovai iš 52 universitetų, Lietuvai atstovavo 7 aukštųjų mokyklų 121 studentas.

XVI SELL žaidynės 1999m. Kaune

Tai buvo stambiausias sporto renginys Lietuvoje. Šį renginį organizavo Lietuvos studentų sporto asociacija. XVI SELL žaidynėse studentai rungtyniavo dešimties sporto šakų varžybose – lengvosios atletikos, krepšinio, orientavimosi sporto, sportinės aerobikos, teniso, plaukimo, rankinio, dziudo, paplūdimio tinklinio, kroso. O pirmieji XVI SELL studentų sporto žaidynių medalius iškovojo lengvaatlečiai. Geriausiai sekėsi Lietuvos studentams-sportininkams, kurie iškovojo daugiausia apdovanojimų bei pasiekė kelis rekordus. LKKI studentas Saulius Kleiza geriausią sezono rezultatą pasiekė, nustūmęs rutulį 20 m 90 cm. Be konkurencijos žaidynėse dalyvavusi kaunietė Adrija Grocienė, nušokusi į tolį 6 m 12 cm, o trišuoliu – 13 m 27 cm, pasiekė Lietuvos rekordą.

Gana neblogų rezultatų žaidynėse pasiekė ir KTU sportininkai. Plaukimo varžybose sėkmingiausiai pasirodė P. Jonavičius, 100 m peteliške įveikęs per 59,29 sekundes. Kombinuotoje estafetėje 4 x 50 KTU plaukikai, kurių rezultatas 1 min. 57,37 sek., buvo antri. Gausu tarp prizininkų KTU atstovų buvo dziudo varžybose: moterų varžybose antrąją vietą (48 kg) užėmė S.Gaigalaitė, vyrų varžybose antrosios vietos atiteko D.Sitnikovui (66 kg), K.Mažeikai (73 kg) bei V.Naujokaičiui (81 kg), trečioji vieta – E.Silkauskui (100 kg).

Orientacininkų varžybos pirmąją žaidynių dieną sutapo su kauniečių pamėgtu “Orientyru”. Šio sporto estafečių varžybose trečiąją vietą iškovojo KTU vyrų rinktinė. Nepalankiu oru vykusiose teniso varžybose, bronzos medalius dvejetų varžybose laimėjo G.Leonavičiūtė (KTU) ir R.Teišerskytė (LKKI).

XVI SELL studentų žaidynes baigė krepšininkai. Finalinėse rungtynėse susitiko LKKI ir ŠU komandos. Laimėję šį susitikimą 94:84 (45:45) Šiaulių universiteto krepšininkai antri metai iš eilės tapo SELL žaidynių čempionais. Šio turnyro bronzos medalius laimėjo KTU krepšininkai, kurių gretose žaidė Eurolygos ir LKL čempionas, Kauno žalgirietis Tomas Masiulis. KTU sportininkai mažajame finale nugalėjo KMU komandą 54:36.

XIX SELL žaidynėse 2003m. Kaune

Vaikinų grupės finale susikovė ŠU ir VPU ekipos. Nuobodžias varžybas laimėjo turnyro favoritai, ŠU krepšininkai, sutriuškindami VPU ekipą 107:66 . Rezultatyviausiai ŠU gretose žaidė R. Vaičiūnas, VPU – S. Babrauskas. Daug atkaklesnė kova vyko pusfinaliuose, kur VDU krepšininkai tik po atkaklios kovos nusileido ŠU ekipai 48:51, o VPU įveikė Latvijos universiteto krepšininkus 57:43. Mažajame finale VDU įveikė L atvijos universiteto ekip ą 72:61 ir iškovojo 3-iąją vietą.

Merginų grupės finale susikovė VPU ir LKKA ekipos. Mačą rezultatu 70:49 laimėjo vilnietės, atsirevanšavusios už nesėkmę LSKL finale ir iškovojusios SELL žaidynių čempionių vardus. Mažajame finale Latvijos universiteto ekipa įveikė VU krepšininkes 65:32 ir iškovojo bronzos medalius. 5-oji vieta KTU krepšininkėms atiteko be kovos, kadangi Tartu universiteto (Estija) ekipa neatvyko į varžybas. Komandos prizininkės:

Vaikinai: 1vieta – Šu ; 2vieta -VPU ; 3vieta – VDU.

Merginu: 1vieta – VPU ; 2vieta – LKKA ; 3vieta – LU.

Kovas, kartu su kitais sportininkais, pradėjo ir studentiškos krepšinio ekipos. Vyrų grupėje ekipos buvo suskirstytos į keturis porgupius ir kovojo dėl pirmų dviejų vietų, užtikrinančių kelią į ketvirtfinalį. Varžybų favoritais buvo laikomos keturios LSKL finalinio ketverto ekipos (ŠU, VDU, LKKA ir LŽŪU), tačiau tik dvejoms iš jų pavyko patekti tarp 8 stipriausių turnyro ekipų. LKKA jau pirmąją varžybų dieną turėjo didelių problemų kovojant su II-aja KTU rinktine, o po to nusileido Talino technikos universiteto ekipai, bei užėmė trečiąją B grupės vietą, praleisdama į priekį KU (Klaipėdos) ir TTU (Talino) ekipas. D grupėje visas tris pergales šventė VPU ekipa, tuo tarpu LŽŪU, LU (Latvijos universiteto) ir TU (Tartu universitetas,
Estija) surinko po 1 tašką, o dėka geresnio taškų santykio į kitą etapą pateko Latvijos ekipa. A grupėje visus savo varžovus triuškino ŠU ekipa. Verta paminėti, jog ŠU atstovauja beveik visa LKL Šiaulių „Šiaulių“ ekipa (nėra: Urbono, Kuzminsko ir Vyšniausko ). Antrąją A pogrupio vietą, vedama savo lyderio V. Andriūno, užėmė VU ekipa. Trečia liko KTU I-oji rinktinė. C pogrupyje didelių klaustukų nekilo. VDU įrodė savo pranašumą, užimdama 1-ąją vietą, o LTU įveikusi KMU ir TPU (Talino pedagoginis universitetas Estija), 2-ąją. Tad į ketvirtfinalius pateko 6 Lietuvos, bei po 1 Latvijos ir Estijos ekipą.

Ketvirtfinalių poros: ŠU – LTU ; VDU – VU ; KU – LU ; VPU – TTU . Turnyro favoritai problemų neturėjo i r ketvirtfinalyje, panašiu taškų skirtumu ŠU įveikė LTU 73:40, VDU privertė pasiduoti VU 84:50. Kitų porų kovos buvo atkaklesnės. VPU įrodė pranašumą prieš TTU 62:50 ir iš kovos eliminavo paskutiniąją estų ekipą, o klaipėdiečiai nusileido Latvijos universiteto ekipai 46:55. Rytoj pusfinaliose susitiks: ŠU – VDU , LU – VPU . Kovoje dėl 5-osios vietos susikaus LTU – KU, dėl 7-os vietos: TTU – VU.

Merginų grupėje favoritėmis laikomos trys pajėgiausios LSKL ekipos įrodė savo pranašumą. LSKL čempionės, LKKA krepšininkės, užėmė I-ąją B pogrupio vietą, antros liko Latvijos universiteto krepšininkės. A pogrupyje dominavo VPU, o antrąją vietą, po pergalės prieš VDU, užsitikrino TU (Tartu universitetas, Estija). C pogrupyje pirmąją vietą užėmė KTU ekipa, II-os liko VU krepšininkės.

I-ajame atkrintamųjų varžybų etape susikovė LU – KTU ir TU – VU . Vilnietės gana nesunkiai įveikė estes 52:33, o pusfinalyje jų laukė labai stipri LKKA ekipa. Kitoje poroje, KTU gana nelauktai lengvai pasidavė Latvijos universiteto ekipai 39:65 ir kovos tik dėl 5-osios vietos. Tuo tarpu pusfinalyje VPU ekipa parodė, jog yra verta Lietuvos vicečempionių vardo ir sutriuškino latves 65:37. Kitame pusfinalyje LSKL čempionės (LKKA) sutriuškino VU ekipą 61:36 ir pateko į turnyro finalą. Tapo aišku, jog SELL žaidynių finalas bus LSKL finalo pakartotinė dvikova, kurioje vėl susitiks LKKA ir VPU ekipos. Dėl 3-ios vietos žais LU – VU, dėl 5-os KTU – TU.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1664 žodžiai iš 3201 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.