Lietuvos studentai sell olimpiadose ir universiadose
5 (100%) 1 vote

Lietuvos studentai sell olimpiadose ir universiadose

TURINYS

• SELL studentų žaidynių istorija …………………………………………………………………. 2 psl.

• XV SELL žaidynės 1998m. Tartu ………………………………………………………………. 3 psl.

• XVI SELL žaidynės 1999m. Kaunas …………………………………………………………… 3 psl.

• XIX SELL žaidynės 2003m. Kaunas …………………………………………………………… 4 psl.

• XX SELL žaidynės 2004m. Suomija, Tamperė …………………………………………….. 5 psl.

• XXI SELL žaidynės 2005m. Ryga ………………………………………………………………. 6 psl.

• Lietuvos plaukikai Rygoje ………………………………………………………………………….. 7 psl.

• Lietuvos aukštųjų mokyklų iškovoti medaliai XXI SELL žaidynėse ………………… 8 psl.

• Vasaros universiados ………………………………………………………………………………….. 8 psl.

• Lengvoji atletika, plaukimas ……………………………………………………………………….. 9 psl.

• Krepšinis, Graikų – romėnų imtynės ……………………………………………………………..10 psl.

• Žiemos universiados ……………………………………………………………………………………11psl.

• Lietuvos sportininkų rezultatai XXII pasaulio žiemos universiadoje …………. ……..11 psl.

• Dailusis čiuožimas, slidinėjimas, biatlonas ……………………………………………………..11 psl.

• Literatūros sarašas………………………………………………………………………………………. 12 psl.

1

SELL STUDENTŲ ŽAIDYNIŲ ISTORIJA

SELL VASAROS ŽAIDYNĖS :

I. 1923 TARTU

II. 1924 RYGA

III. 1926 HELSINKIS

IV. 1929 KAUNAS

V. 1930 TALINAS

VI. 1931 RYGA

VII. 1932 HELSINKIS

VIII. 1933 KAUNAS

IX. 1934 TARTU

X. 1935 RYGA

XI. 1936 HELSINKIS

XII. 1937 KAUNAS

XIII. 1938 TARTU

XIV. 1939 RYGA (neįvyko)

XV. 1998 TARTU

XVI. 1999 KAUNAS

XVII. 2000 JELGAVA

XVIII. 2002 TARTU

XIX. 2003 KAUNAS

XX. 2004 TAMPERE

XXI. 2005 RYGA

SELL ŽIEMOS ŽAIDYNĖS :

I. 1929 RYGA

II. 1931 HELSINKIS

III. 1933 KAUNAS (neįvyko)

IV. 1935 RYGA, SUGALDA

V. 1938 ZARASAI

VI. 1940 OTEPĖ

1923 m. balandžio 11 d. Tartu mieste (Estija) Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos sudarė bendradarbiavimo programą. Vienoje iš šios programos dalių buvo numatyta reguliariai rengti studentų sporto varžybas.

Jau 1923 metų rudenį Tartu mieste įvyko I-oji Baltijos studentų olimpiada. Vėliau šios sporto žaidynės buvo vadinamos SELL (keturių Baltijos šalių pavadinimų pirmosiomis raidėmis) žaidynėmis. Nuo 1929 m. pradėtos rengti žiemos žaidynės, tačiau jos nebuvo atkurtos. 1990m., Lietuvai atgavus nepriklausomybæ labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), jungianti 15 Lietuvos aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedras ar sporto klubus bei Lietuvos studentų krepšinio lygą (LSKL) ir Lietuvos studentų futbololygą (LSFL).

LSSA – savarankiška visuomeninė organizacija, vadovaujanti kūno kultūros ir sporto plėtojimo idėjoms tarp Lietuvos respublikos studentų. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), sporto šakų federacijomis, bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis. LSSA Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ narė. LSSA veikla grindžiama pagrindiniais Olimpinės chartijos principais bei FISU įstatais, pritaikytais Lietuvos respublikai.

1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), kuri į Tarptautinę universitetinio sporto federaciją (FISU) buvo priimta 1993m. liepos 8 d. generalinės asamblėjos, vykusios JAV Bufalo mieste, metu. Lietuvos studentų sporto asociacija tapo pilnateise FISU nare. Tai mūsų šalies akademinio sporto pripažinimas ir įsipareigojimai. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo aštuoniose pasaulio universiadose: keturiose žiemos Zakopanė (Lenkija), Jaca (Ispanija), Muju Chonju (Pietų Korėja) ir Poprad Tatry (Slovakija) bei keturiose vasaros Bufalo (JAV), Fukuoka (Japonija), Sicilija (Italija) ir Palma de Majorka (Ispanija). Taip pat startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, stalo teniso, orientavimosi sporto, rankinio ir badmintono) studentų pasaulio čempionatuose. Svarbiausių laimėjimų spoto arenose pasiekė mūsų dailiojo čiuožimo meistrai P.Vanagas ir M.Drobiazko bei šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė, iškovodami sidabro medalius. Stalo tenisininkės R.Garkauskaitė ir K.Totilaitė Australijoje vykusiame pasaulio studentų čempionate taip pat pelnė sidabro medalius.

Žinoma, dalyvauti tarptautinėse varžybose svarbu ir garbinga, tačiau tai neįmanoma be gerai organizuotos sportinės veiklos šalies
viduje bei pačioje aukštojoje mokykloje. Lietuvos studentų sporto asociacija kasmet vykdo 20-ties sporto šakų studentų čempionatus. Kas antri metai rengiamos Lietuvos universiados.

1990m. įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) koordinuoja 15 šalies aukštųjų mokyklų sportinę veiklą. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 20-ties sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiadose bei Sporto visiems festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, Universiadose bei pasaulio čempionatuose. Šalies aukštųjų mokyklų geriausi sportininkai nuo 1998m. turi galimybę dalyvauti atkurtose SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse. LSSA yra FISU (Tarptautinės universitetinio sporto federacija) ir EUSA (Europos universitetinio sporto asociacijos) narė. FISU rengia įvairių sporto šakų pasaulio čempionatus, žiemos ir vasaros universiadas.

XV SELL ŽAIDYNĖS 1998m. Tartu

XV- osios SELL žaidynės vyko 1998 metais Estijoje, jų programoje buvo lengvoji atletika, krepšinis, dziudo, tinklinis, karatė, moterų grupinė gimnastika, orientavimosi sportas, badmintonas.

žaidynėse dalyvavo 15 šalių akademinio sporto atstovai iš 52 universitetų, Lietuvai atstovavo 7 aukštųjų mokyklų 121 studentas.

XVI SELL žaidynės 1999m. Kaune

Tai buvo stambiausias sporto renginys Lietuvoje. Šį renginį organizavo Lietuvos studentų sporto asociacija. XVI SELL žaidynėse studentai rungtyniavo dešimties sporto šakų varžybose – lengvosios atletikos, krepšinio, orientavimosi sporto, sportinės aerobikos, teniso, plaukimo, rankinio, dziudo, paplūdimio tinklinio, kroso. O pirmieji XVI SELL studentų sporto žaidynių medalius iškovojo lengvaatlečiai. Geriausiai sekėsi Lietuvos studentams-sportininkams, kurie iškovojo daugiausia apdovanojimų bei pasiekė kelis rekordus. LKKI studentas Saulius Kleiza geriausią sezono rezultatą pasiekė, nustūmęs rutulį 20 m 90 cm. Be konkurencijos žaidynėse dalyvavusi kaunietė Adrija Grocienė, nušokusi į tolį 6 m 12 cm, o trišuoliu – 13 m 27 cm, pasiekė Lietuvos rekordą.

Gana neblogų rezultatų žaidynėse pasiekė ir KTU sportininkai. Plaukimo varžybose sėkmingiausiai pasirodė P. Jonavičius, 100 m peteliške įveikęs per 59,29 sekundes. Kombinuotoje estafetėje 4 x 50 KTU plaukikai, kurių rezultatas 1 min. 57,37 sek., buvo antri. Gausu tarp prizininkų KTU atstovų buvo dziudo varžybose: moterų varžybose antrąją vietą (48 kg) užėmė S.Gaigalaitė, vyrų varžybose antrosios vietos atiteko D.Sitnikovui (66 kg), K.Mažeikai (73 kg) bei V.Naujokaičiui (81 kg), trečioji vieta – E.Silkauskui (100 kg).

Orientacininkų varžybos pirmąją žaidynių dieną sutapo su kauniečių pamėgtu “Orientyru”. Šio sporto estafečių varžybose trečiąją vietą iškovojo KTU vyrų rinktinė. Nepalankiu oru vykusiose teniso varžybose, bronzos medalius dvejetų varžybose laimėjo G.Leonavičiūtė (KTU) ir R.Teišerskytė (LKKI).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 3201 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.