Lietuvos taryba
5 (100%) 1 vote

Lietuvos taryba

Lietuvos taryba

Jonas Vailokaitis

(1886 – 1944)

Gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime.

1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą ir grįžo į Lietuvą. Tarnavo Marijampolės „Žagrės” kooperatyve.

1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti, juos skirstyti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams.

Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau laikytas policijos priežiūroje.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

1919 m. su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas.

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Jame buvo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.

Brolis Juozas – Steigiamojo, I bei II Seimo narys.

„Maisto”, „Metalo” akcinių bendrovių vienas steigėjų ir dalininkų. Nuo 1937 m. – „Metalo” valdybos pirmininkas. Įsigijo Palemono plytinę. Įkūrė prekybos „Eksporto ir importo” akcinę bendrovę.

1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu.1937 m. – Urmo bendrovės pirmininkas ir bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose.

1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.

1940 m. pasitraukė į Vokietiją.

Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge.

Vladas Mironas

(1880 – 1953)

Gimė 1880 m. birželio 22 d. Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje, Kuodiškių kaime.

Mokėsi Panemunyje, Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1896 m. iš gimnazijos pašalintas, nes atsisakė melstis rusiškai. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Peterburgo dvasinę akademiją. Tais pačiais metais įšventintas kunigu.

Vilniaus privačių mokyklų kapelionas. Choroščiaus (Lenkija), Valkininkų, Daugų klebonas, Merkinės dekanas.

1911 m. – leidinio Vilniaus kraštui „Aušra” leidėjas.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. Buvo jos pirmininko pavaduotojas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Vienas Lietuvių tautininkų sąjungos fondo steigėjų, jo mecenatas, valdybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1939 m. sausio mėn. – Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausiosios valdybos pirmininkas.

1926 m. išrinktas III Seimo nariu.

1929-1938 m. – vyriausiasis kariuomenės kapelionas.

Nuo 1938 m. kovo 24 d. iki 1938 m. gruodžio 5 d. vadovavo XVIII Ministrų kabinetui, nuo 1938 m. spalio 1 d. dar ėjo ir žemės ūkio ministro pareigas. Nuo 1938 m. gruodžio 5 d. iki 1939 m. kovo 28 d. vadovavo XIX Ministrų kabinetui.

1934 m. tapo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu.

Lietuvos mokslo draugijos narys.

Akcinės bendrovės „Pažanga” pirmininkas, dalyvavo ir kitose akcinėse bendrovėse.

1940 m. okupacinės sovietų valdžios suimtas, kalintas Alytaus ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

Vokiečių okupacijos metu nuo 1941 m. vidurio gyveno savo ūkyje Bukančiškėse prie Daugų.

1945-1947 m. klebonavo Vilniuje.

1947 m. okupacinės sovietų valdžios ištremtas į Rusiją.

Mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimire.

Pranas Dovydaitis

(1886-1942)

Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskrities Višakio Rūdos valsčiaus Runkių kaime.

Su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą, mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, bet 1905 m. iš jos pašalintas už dalyvavimą streike. 1908 m. pavasarį eksternu išlaikė egzaminus Marijampolės gimnazijoje, o rudenį įstojo į Maskvos universiteto Teisių fakultetą, kurį pasirinko tikėdamasis vėliau darbuotis Lietuvos labui ir kurį baigė 1912 m. Tačiau Pr.Dovydaitį labiau traukė filosofijos, istorijos ir gamtos mokslai, todėl 1912 m. įstojo į Istorijos-filosofijos fakultetą, tačiau jame mokėsi tik vienerius metus.

Jis buvo aktyvus visuomenininkas jau studijų metais. Studijuodamas dalyvavo lietuvių gyvenime, skaitė referatus lietuvių studentų draugijoje, rašė mokslinių straipsnių „Vilčiai”, „Draugijai”, „Šaltiniui”. 1911 m. pradėjo leisti „Draugijos” priedą – „Ateitį”, kuriame išdėstė ateitininkų ideologiją. Labai greitai Pr.Dovydaitis tapo vienu pagrindinių ateitininkų sąjūdžio veikėju, buvo ateitininkų vyriausiasis vadas.

1913 m. buvo pakviestas į Vilnių redaguoti „Vilties”, nes laikraščio leidėjai pradėjo konfliktuoti su A.Smetona, tuometiniu leidinio redaktoriumi. Pasak J.Girniaus, A.Smetonos pakeitimas Pr.Dovydaičiu nebuvo paprastas vieno asmens pakeitimas kitu. Šis redaktorių pasikeitimas virto dviejų visuomenės srovių išsiskyrimu: katalikų (krikščionių demokratų) ir viltininkų (vėliau gavusių tautininkų vardą). Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė baigti naujas studijas Maskvos universitete.

Karo metais, nustojus leisti „Viltį”, persikėlė į Kauną ir 1916 m. tapo „Saulės” (vėliau Kauno I valstybinės) gimnazijos vadovu (1922 m. direktoriaus pareigas perėmė iš Vilniaus ištremtas M.Biržiška). 1918 m. tapo pirmuoju mėnesinio pedagoginio žurnalo „Lietuvos mokykla” redaktoriumi.

Nors direktoriaudamas nemažai vargo, tačiau nesiribojo vien gimnazijos reikalais, jungėsi
ir į visuomeninį gyvenimą. 1917 m. Vilniaus konferencijoje Pr.Dovydaitis buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Kai iš antrosios Vyriausybės vadovo pareigų atsistatydino M.Sleževičius, 1919 m. kovo 13 d. ėmė vadovauti III ministrų kabinetui, kuris išsilaikė tiktai mėnesį, iki 1919 m. balandžio 12 d. Valstybėje tuo metu buvo susiklosčiusi pavojinga situacija: bolševikai buvo pasiekę Kėdainius, o Lietuvos kariuomenė buvo dar negausi ir menkai ginkluota. Tačiau pavyko pasiekti, kaip pats Pr.Dovydaitis rašė atsiminimuose, kad „viskas pradėjo krypti į normalesnes vėžes”. 1919 m. balandį Lietuvos Tarybai išrinkus A.Smetoną Prezidentu, tą pačią dieną Pr.Dovydaitis atsistatydino ir, pasitraukęs iš politikos, pasišventė pedagoginiam bei moksliniam darbui.

Dar tebedirbdamas „Saulės” gimnazijoje, įsijungė į akademinį darbą Aukštuosiuose Kursuose, skaitė filosofijos istorijos kursą, o nuo 1922 m. iki pat 1940 m. profesoriavo Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitete, buvo universiteto Senato sekretorius, Teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, Religijų istorijos katedros vedėjas. 1935 m. jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Pr.Dovydaitis leido ir redagavo kelis mokslinius žurnalus: gamtos mokslų „Kosmos”, filosofijos „Logos” ir „Soter”, skirtą religijų istorijai. Šiuose žurnaluose aktyviai skelbė savo originalius mokslinius straipsnius kultūros, religijos, filosofijos temomis ir vertė kitų mokslininkų darbus. Buvo Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius.

1932 m. užsitraukęs tautininkų valdžios nepasitenkinimą dėl ateitininkų veiklos plėtojimo bei kritiškų paskaitų, tris mėnesius priverstinai „atostogavo” kalėjimuose, buvo trumpam pašalintas iš Universiteto, vėliau suvaržyta jo mokslinė veikla.

1934 m. – Lietuvos krikščionių darbininkų profesinės sąjungos pirmininkas.

1921 m. įsteigė „Naujosios vaidilutės” mėnesinį žurnalą, kurį redagavo iki 1940 m.

1941 m. okupacinės sovietų valdžios Pr.Dovydaitis buvo ištremtas į Rusiją prie Uralo. Mirė 1942 m. lapkričio 4 d. Severouralsko lageryje.

2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje buvo iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai; tarp jų – ir Pranas Dovydaitis.

Jonas Basanavičius

(1851 – 1927)

Jonas Basanavičius (gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime) Lietuvos istorijoje pramintas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo kredo gali atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių tauta turi tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1102 žodžiai iš 3585 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.