Lietuvos transporto sistema
5 (100%) 1 vote

Lietuvos transporto sistema

1.Socialinis, ekonominis tr. Vaidmuo? Transportas (lot. transporto – pernešu, pervežu) – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiais keliais ir įvairiomis priemonėmis.Transporto sistemą sudaro trys pagrindinės dalys: transporto priemonės, transporto infrastruktūra bei valdymas ir gabenimo objektai (keleiviai, kroviniai). Nesant nors vienos šios sistemos sudėtinės dalies transporto sistema tampa neveiksni. Tokiu būdu transporto vaidmuo egzistuoja ekonomikos ir valstybės saugumo sferose, o taip pat labai didelis socialinėje srityje. Jis suteikia darbą tūkstančiams šalies gyventojų: vairuotojams, krovikams, geležinkelininkams, jūreiviams, terminalų darbuotojams, energetikams ir kt. Nuo jų sėkmingo darbo priklauso daugelio atskirų šeimų ir kartu viso krašto gerovė. Nepriklausomos Lietuvos transportas, įstojus į Europos sąjungą, tampa neatskiriama Europos transporto sistemos dalis, veikianti pagal bendrus dėsnius, reikalavimus ir įstatymus. Iš kitos pusės, Lietuva, kaip Europos geografinis centras, savo transportą naudoja pagrindinai tranzitiniams pervežimams iš vakarinės Europos į rytinę jos dalį, kuriai priklauso Pabaltijo respublikos, Suomija, Baltarusija, Rusija, Moldavija, Ukraina ir Kazachija, o toliau Azijos, t.t. Užkaukazės šalys. Pastarosioms šalims didesne dalimi tenka pervežimai geležinkeliais, orlaiviais naftotiekiais, dujotiekiais ir elektros tinklais.Sistema, schema ir klasifikacija. Klasifikacija. Transportas gali būti klasifikuojamas ir pagal panaudojimo sritį: bendrojo naudojimo ir dalinio naudojimo transportas, pavadinant juos kartais magistraliniu ir nemagistraliniu (pvz.: pramoniniu).Pagal ekonominės analizės tikslus bendrojo naudojimo transportas gali būti klasifikuojamas: universalus ir specialus, vidinis ir išorinis, metinis ir sezoninis. Pastaraisiais metais atsirado kosminis, tarptautinis planerinis, tarpvalstybinis, regionalinis ir subregionalinis transportas (tarp mažų gyvenamųjų rajonų). Kiekvienai iš šios klasifikacijos rūšių būdinga sava technika, savi keliai ir savi pervežimų masteliai, atitinkantys ir pervežimų išlaidas.Naujausia autoriaus pateikta medžiaga numato XXI a. perspektyvas ir bus naudinga ruošiant naujas Lietuvos transporto sistemos Europos Sąjungoje ir Pasaulyje schemas.

2. Autokeliai, jų klasifikacija. Keliai padėjo spręsti ekonomines valstybių problemas: kuo geresni keliai, tuo daugiau ir greičiau galima pervežti prekių, tuo didesnį kelių mokestį valstybės iždui galima surinkti.Pastaruoju metu autokeliai pagal priklausomybę skirstomi taip:l. Automobilių magistralė (autostrada) – tai aukščiausios kategorijos kelias intensyviam ir greitam (neriboto greičio, pvz.: Vokietijoje) eismui dviem ir daugiau eilėmis, skiriamąja juosta, metaline tvora arba gyvatvore atskirtomis priešingų krypčių eismui. 2. Tokios pat reikšmės yra ir krašto keliai, kurių ilgis – 4864 km. Jie daugumoje (98%) asfaltuoti, tik dalį procento sudaro grindinys ir apie 1,5% sudaro žvyrkeliai. 3. Rajoniniai keliai, kurių ilgis 14.727 km, taip pat valstybinės reikšmės. Jų 38% – asfaltuoti, apie 62% – žvyro dangos. 4. Vietinių kelių ilgis – 42.158 km, didesnę dalį sudaro žvyrkeliai, jų dvigubai daugiau, negu visų valstybinių kelių.5. Miesto gatvių ilgis – 4882 km, jos pagrindinai priklauso savivaldybėms ir jų būklė, deja, nėra reikiamo lygio.Judėjimo keliuose ypatumai. Skiriamojoje juostoje idealiu atveju įrengiamas įdubimas abipusiam lietaus nutekėjimui kiekvienai iš juostų (pvz.: Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio autostradose). Sniego tirpimo atveju sumažėja pavojus atsirasti avaringai plono ledo dangai. Autostrados privalo aplenkti gyvenamuosius rajonus arba būti įrengtos ant estakadų su nuvažiavimais. Autostradose visi kelių susikirtimai privalo būti dviejų ir daugiau lygių, kad transportas nestoviniuotų ir nesukeltų grėsmingų avarijų. Lietuvoje yra trijų lygių sankryža Vilniaus-Kauno autostradoje Kauno pakraštyje prie Sargėnų. LKA 2006m. gautas lėkt. S.Buteliausko patentas žiedinei sankryžai, kur vairuotojas nestabdydamas galės pasukti į bet kurį išvažiavimais žiedo. Geriausios magistralės pavyzdys yra VIA BALTICA, pažymėta E 67 tarptautiniu maršrutu ir tiesiama ne tik nuo Talino per Kauną (pastaruoju metu per Bialystoką) iki Varšuvos, bet ruošiamasi tiesti per Lodzę, Vroclavą net iki Prahos

3. Geležinkeliai. Stotys. Lietuvoje geležinkeliai tarp Vilniaus ir Kauno pradėti eksploatuoti prieš 145 m, 1861 m. lapkričio 20 d., kada buvo pastatyti tuneliai Paneriuose (426 m) bei Kaune (1280 m) ir tiltas per Nemuną. Tai buvo Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Karaliaučių. Skirtingai nuo Europos geležinkelio pločio – 1433 mm, naujo rusiško geležinkelio plotis – 1524 mm, kuris išliko iki šių dienų. Europos geležinkelių pločio bėgius Lietuvoje numatoma įrengti tiesiant RAIL BALTICA nuo Varšuvos per Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio, kur traukinių greitis sieks 160 km/h. 1990 m. greičio rekordas Prancūzijoje – 515,3 km/h. Plačiau Lietuvos geležinkelio istorija pateikta [7, 114 p.j.Dabartinis Lietuvos geležinkelių tinklas pateiktas pav. 1.5, kur platesnėmis linijomis pažymėti pagrindiniai keliai, įeinantys į Europos koridorių sistemą (žr. §5.1), o plonesnėmis linijomis – vietinės reikšmės geležinkeliai. Pastaraisiais metais
geležinkeliai modernizuojami. Po 2 eilėm iki 800 m ilgio suvirintų plieninių bėgių, vietoje senų impregnuotų medinių pabėgių klojami Marijampolėje gaminami pagal švedų pavyzdį gelžbetoniniai pabėgiai – 1750 viename kilometre. Dažniausiai virš bėgių įrengiami elektros laidai, maitinantys elektrovežius, turinčius didžiulį dinaminį greitį ir neteršiančius aplinkos. Apart apžvelgtų kelių, geležinkelių sistemai priklauso įvairios stotys su statiniais ir įrengimais keleiviams aptarnauti, prekėms pakrauti, sandėliuoti ir iškrauti, valdymo ir signalizacijos įrengimai, lokomotyvų ir vagonų depai, elektrinės pastotės, kuro Ūkis, santechniniai įrengimai ir kt.Geležinkelio stotis – tarpininkas tarp miesto aikštės, privažiavimo kelio ir geležinkelio platformos. Jos gali būti keleivinės, prekinės, tarpinės, rūšiavimo, jų kompleksai sudaro geležinkelių ir transporto mazgus.

4.Upės, kanalai, prieplaukos. Šiuo laiku laivybai naudojamas tik vasarą Nemunas nuo Kauno iki Nidos ir Klaipėdos, vežamas žvyras ir keleiviai. Ruošiamasi panaudoti Neri trąšu pervežimui tarp Kauno iki Jonavos.

nedidelė jos dalis Vilniuje naudojama turistiniams laivams.Prieš kelis šimtmečius, kol Lietuvoje nebuvo kelių ir automobilių, laivybai buvo naudojami natūralūs vandens keliai – upės ir ežerai. Vėliau, plečiantis pervežimų geografijai, atsirado dirbtiniai vandens keliai. Pirmiausiai buvo gilinamos esamos upės, vėliau iškasti kanalai. 1613-1616 m. buvo iškastas Gilijos kanalas, vėliau (1679-1697) Gilija sujungta su Deimena, išeinančia į Vyslos ir Oderio baseinus, toliau į visą Europą – Reiną, Dunojų, Šiaurės ir Juodąją jūras. 1765-1784 m. buvo iškastas M.K.Oginskio kanalas, jungiantis Nemuną su Dniepru, kuriuo buvo plukdoma mediena ir kiti Lietuvos bei Ukrainos kroviniai. Pagrindinė traukos priemonė buvo burės arba vilkimas krantu žmonių ar arklių pagalba. Gyvendamas ant Nemuno kranto autorius prisimena visa tai vykstant XX a. I pusės tarpukario metais. Prieplaukos ir šliuzai. 1962 m., panaudojant M.K.Oginskio kanalą, pradėtas projektuoti platus Nemuno-Dniepro kanalas su šliuzų sistema dideliems laivams, tačiau buvo atidėtas, kol bus įrengta Nemuno HES užtvankų kaskada su visa transporto sistema. Reikia tikėtis, kad ateityje šis naudingas ir ekonomiškas projektas bus įgyvendintas. 2006 m. ruošiamas projektas Klaipėda-Karaliaučius-Berlynas.Kroviniams pakrauti bei iškrauti, o taip pat keleivių aptarnavimui buvo įrengiamos prieplaukos. Modernios prieplaukos pastatytos Kaune (Vilijampolėje), prie Kauno HES, Jurbarke, Rusnėje, Nidoje, Juodkrantėje ir keltų perkėlose Klaipėdoje. Daugelyje vietų įrengti tik tilteliai laivų prisišvartavimui ir keleivių įlaipinimui bei išlaipinimui.Atsigaunant Lietuvos transporto sistemai, atgyja ir keleivinis upių transportas, planuojamas trąšų pervežimas iš Jonavos „Achemos“ į Klaipėdą, nes tai 2 kartus pigiau, negu vežant lygiagrečiu geležinkeliu, nekalbant apie aplinkinį kelią. Ir toliau pagrindiniu kroviniu Nemune laikomas žvyras, kasamas iš panemunėje esančių karjerų, o taip pat gilinant upės vagą ir gaunant jį pigiu metodu, panaudojant žemsiurbes. Atskirai tenka paminėti 2 keltų linijas Klaipėdoje, kurios perveža daug krovinių ir keleivių iš Klaipėdos į Neringą. Joms pakeisti ateityje planuojama tilto statyba, kuris panaikintų sezoniškumą ir vidaus transporto priklausomybę nuo atmosferinių sąlygų. Si priežastis ir palyginus mažas greitis pervežant krovimus menkina upių transporto pranašumą. Keleivinio upių transporto greitis moderniais laivais siekia 70 km/h, tačiau ir jis Lietuvos sąlygomis galimas tik šešis mėnesius per metus.

5. Jūrų keliai, uostai. Pastaraisiais šimtmečiais jų sutrumpinimui buvo iškasti keli svarbūs kanalai, tūkstančiais kilometrų sutrumpinę keliones, pvz.: iš Viduržemio jūros į Indijos vandenyną – Sueco kanalas, iš Atlanto vandenyno į Ramųjį vandenyną – Panamos kanalas. Klaipėdos uosto tiesioginis susisiekimas įmanomas su Amerika, Kanada, visomis šiaurės ir pietų Europos, vakarų Afrikos, Azijos šalimis, pasinaudojant tame tarpe Viduržemio ir Juodąja jūromis. Po to per Juodąją, Viduržemio jūras ir Sueco kanalą galima trumpiausiu keliu, aplenkiant Europą, pasiekti Azijos šalis, rytinę Afriką ir Australijos uostus. Atitinkamai pasiekus Lotynų Ameriką, jos vakarinių pakrančių uostus galima aplankyti pasinaudojant Sueco kanalu. Tokiu būdu Lietuvos jūrų keliai yra neribojami visame pasaulyje ir yra pasaulinės transporto sistemos dalis. Lietuvos jūrų keliai Baltijos ir Šiaurės jūrų akvatorijose leidžia į kaimynines valstybes greitai ir pigiai vežti ne tik krovinius, autofurgonus, geležinkelių vagonus, didelių gabaritų krovinius, bet ir keleivius, naudojant universalius keltus, o taip pat keleivinius laivus, kuriems pastaraisiais metais Klaipėdoje atidarytas keleivinis uostas, ties Melnrage, ateityje numatoma plėsti uostą atviroje jūroje taip, kad uosto galimybės padidėtų beveik 1,5 karto. Uostas gali krauti įvairios rūšies krovinius: trąšas, naftą, metalą, medieną, cukrų, durpes, konteinerius, kartoną ir daugelį kitų prekių. Tam uoste įrengta sudėtinga pakrovimo-iškrovimo technika, navigaciniai įrenginiai, sukurta sudėtinga valdymo ir vadovavimo sistema. Laivų aptarnavimui įrengtas energetinis,
informacinis centras ir visa eilė pagalbinių tarnybų.

6. Oro koridoriai, aerodromai. Lietuva Europos centre tampa visos Europos tranzitinių lėktuvų praskridimo vieta. Pagrindiniai Lietuvos aerodromai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos, atskirai Klaipėdos aerodromas( turi tik 1 nusileidimo taką). Aerodromas- žemės (lėktuvams, malūnsparniams) ar vandens (hidroplanams, ekrano planams) paviršiaus plotas, tinkamas oro transportui kilti, tūpti, manevruoti, pasirengti skridimams. Juos sudaro nusileidimo takai, keleivių stotys, aikštelės, angarai lėktuvų remontui, valdymo bokštai, navigacinė ir aprūpinimo sistemos. Pagal paskirtį aerodromai skirstomi į civilinius ir karinius, pagal naudojimo trukmę – į nuolatinius ir laikinus, pagal dangą- dirbtinės dangos ir gruntinius. Pastarieji naudojami mažiems lėktuvams, sklandytuvams. Lėktuvai kyla ir leidžiasi vizualiai arba pagal prietaisų parodymus, bet būtinai prieš vėją, o ne pavėjui. Dėl to aerodromuose, apart pagrindinio tako pagal maksimaliai vyraujančių vėjų kryptį, įrengiamas vienas ar daugiau nusileidimo takų, išdėstytų pagal trikampio, lygiagretaus stačiakampio ar liestinių formas. Saugos zonų teritorijos ilgis siekia iki 100 km, plotis – 30 km. Visose prieigose įrengiama kilimo, tūpimo ir riedėjimo takų speciali apšvietimo sistema, o aukštos kategorijos aerodromuose ir „aklo“ nusileidimo navigacinės sistemos. Kariniai aerodromai skirstomi į tris klases: pirmojoje bazuojama strateginė ir karinio jūrų laivyno aviacija, antrojoje – taktinė ir transporto aviacija, 3 klasės – pagalbinė aviacija ir sraigtasparniai. Lietuvoje pagrindinė aviacija yra išsidėsčiusi Šiaulių (žr. pav. 1.13) ir dalinai kituose aerodromuose. Atsarginiai aerodromai gali būti įrengti vietoje buvusių karinių Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Jonavoje ir kt. Skraidyti oro koridoriais leidžia skrydžiu laisve vadinamos komercinės teisės teikti oro transporto paslaugas. Jų yra 8, kurių pirmoji leidžia perskristi kitos valstybės teritoriją, antroji – nutūpti joje nekomerciniais tikslais; kitos žymiai sudėtingesnės, susietos su komercine veikla. Artimiausiais metais Lietuvos aerodromai numato plėsti savo materialinę-techninę dalį. Vilniaus aerodrome numatoma pailginti betoninio kilimo tako ilsi iki 3000 m įrengti tūpimo Dagai prietaisus

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1849 žodžiai iš 5493 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.