Turinys
ĮVADAS 3
1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais 4
2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais 9
3. Bendrojo vidaus produkto kitimas 13
IŠVADOS 18
LITERATŪRA 19
ĮVADAS
Nuo 1994 metų beveik visi makroekonominiai ūkio raidą
charakterizuojantys rodikliai pradėjo pozityviai keistis. Ženkliai sumažėjo
infliacija, stabiliai pradėjo augti bendroji pramonės produkcija, mažmeninė
prekių apyvarta, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių,
užsienio investicijos ir kt. Taigi galima pasakyti, kad iki 1994 metų
Lietuvos ūkis išgyveno depresinį periodą, o nuo 1994 – prasidėjo ekonominis
pakilimas.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti tris ūkio rodiklius: vieną iš
makroekonominių, verslo ir vieną iš pagrindinių ekonominių rodiklių.
Nagrinėjant verslo sektorių pasirinktas turizmas, nes įvairių šalių
ekonomistai teigia, kad poindustrinės visuomenės ūkio pagrindas yra
paslaugos ir informacija, o pagrindinis išteklių tipas yra ekologinės,
sveikatingumo ir informacinės technologijos. Turizmui paslaugų sektoriuje
neretai priskiriam viena svarbiausių pozicijų. Pasak profesoriaus V.M.
Kozyrevo[1], pasaulinė patirtis rodo,kad turizmas visų pirma yra
svarbiausias nacionalinio gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo lygio kėlimo
veiksnys, antra – svarbiausias darbo jėgos pritraukimo sektorius, trečia
galingas tokių ūkio šakų kaip transportas, ryšiai, prekyba, statyba, žemės
ūkis, plataus vartojimo prekių gamyba, vystymo stimulas, ketvirta –
turizmas yra viena iš aukščiausiu efektyvumu pasižyminti ekonomikos šaka,
sėkmingai konkuruojanti su naftos bei dujų gavyba, ginklų gamyba ir
prekyba.
Nagrinėjant makroekonominį rodiklį pasirinktas Bendrasis vidaus
produktas (BVP). Tai – dažniausiai naudojamas kriterijus apibrėžiamas kaip
gėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidaus
produktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškai
tenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie,
kurie sakys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų kelia
ir bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jei
pripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien
akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40
procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos.
Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai.
1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais
Turizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingos
didelės investicijos, todėl juo gali užsiimti smulkūs ir vidutiniai verslo
sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turizme suderinami stambių,
vidutinių ir smulkių įmonių interesai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą
atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.
Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos
(24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį
lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų
skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo
iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų
NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių
(19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės
Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).
[pic]
1 pav. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičiusStatistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse
apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos
apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento
užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7
tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.
Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau
svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių
buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),
Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –
20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš
kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš
Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –
padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų
Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –
81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –
2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.[pic]
2 pav. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003 m.
Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265
tūkst. svečių,
arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių
skaičius padidėjo 16,3 procento.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido
1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .[pic]
3 pav. Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo būdą 2003 m.
Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%
sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę
geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –
1,8%.
2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų,
t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu
– 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje
išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje
išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.
Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo
1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant
Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9
milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.
2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą
atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (turistų ir vienadienių
lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė
žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuo
kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės
atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų
Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų
skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos
skaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems
senų automobilių įvežimo muitams.[pic]
4 pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiaiDidžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento,
geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento.
Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis
transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų