Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais
5 (100%) 1 vote

Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais

Turinys

ĮVADAS 3

1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais 4

2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais 9

3. Bendrojo vidaus produkto kitimas 13

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Nuo 1994 metų beveik visi makroekonominiai ūkio raidą

charakterizuojantys rodikliai pradėjo pozityviai keistis. Ženkliai sumažėjo

infliacija, stabiliai pradėjo augti bendroji pramonės produkcija, mažmeninė

prekių apyvarta, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių,

užsienio investicijos ir kt. Taigi galima pasakyti, kad iki 1994 metų

Lietuvos ūkis išgyveno depresinį periodą, o nuo 1994 – prasidėjo ekonominis

pakilimas.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti tris ūkio rodiklius: vieną iš

makroekonominių, verslo ir vieną iš pagrindinių ekonominių rodiklių.

Nagrinėjant verslo sektorių pasirinktas turizmas, nes įvairių šalių

ekonomistai teigia, kad poindustrinės visuomenės ūkio pagrindas yra

paslaugos ir informacija, o pagrindinis išteklių tipas yra ekologinės,

sveikatingumo ir informacinės technologijos. Turizmui paslaugų sektoriuje

neretai priskiriam viena svarbiausių pozicijų. Pasak profesoriaus V.M.

Kozyrevo[1], pasaulinė patirtis rodo,kad turizmas visų pirma yra

svarbiausias nacionalinio gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo lygio kėlimo

veiksnys, antra – svarbiausias darbo jėgos pritraukimo sektorius, trečia

galingas tokių ūkio šakų kaip transportas, ryšiai, prekyba, statyba, žemės

ūkis, plataus vartojimo prekių gamyba, vystymo stimulas, ketvirta –

turizmas yra viena iš aukščiausiu efektyvumu pasižyminti ekonomikos šaka,

sėkmingai konkuruojanti su naftos bei dujų gavyba, ginklų gamyba ir

prekyba.

Nagrinėjant makroekonominį rodiklį pasirinktas Bendrasis vidaus

produktas (BVP). Tai – dažniausiai naudojamas kriterijus apibrėžiamas kaip

gėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidaus

produktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškai

tenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie,

kurie sakys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų kelia

ir bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jei

pripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien

akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40

procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos.

Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai.

1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais

Turizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingos

didelės investicijos, todėl juo gali užsiimti smulkūs ir vidutiniai verslo

sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turizme suderinami stambių,

vidutinių ir smulkių įmonių interesai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą

atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.

Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos

(24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį

lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų

skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo

iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų

NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių

(19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės

Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).

[pic]

1 pav. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičiusStatistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse

apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos

apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento

užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7

tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.

Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau

svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių

buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),

Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –

20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš

kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš

Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –

padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų

Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –

81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –

2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.[pic]

2 pav. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003 m.

Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265

tūkst. svečių,

arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių

skaičius padidėjo 16,3 procento.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido

1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .[pic]

3 pav. Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo būdą 2003 m.

Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%

sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę

geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –

1,8%.

2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų,

t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu

– 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje

išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje

išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo

1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant

Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9

milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.

2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą

atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (turistų ir vienadienių

lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė

žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuo

kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės

atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų

Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų

skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos

skaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems

senų automobilių įvežimo muitams.[pic]

4 pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiaiDidžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento,

geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento.

Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis

transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 970 žodžiai iš 3228 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.