LIETUVOS ŪKIO EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ
TURINYS
BENDRA LIETUVOS ŪKIO APŽVALGA 3
ATSKIRŲ LIETUVOS ŪKIO DALIŲ PŽVLGA 7
Žemės ūkis 7
Išgaunamoji pramonė 8
Apdirbamoji pramonė 9
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 10
Statyba 11
Vidaus prekyba 12
Transporto sektorius 13
Informacijos technologijos ir telekomunikacijos (ITT) 14
Viešbučiai ir restoranai 15
IŠVADOS 18
NAUDOTA LITERATŪRA 20
BENDRA LIETUVOS ŪKIO APŽVALGA
Sprendžiant pagal 2005 m. pirmojo pusmečio duomenis, treti metai iš eilės Lietuvos makroekonomikos raida apskritai patenkina optimistų lūkesčius. Ūkio plėtra kol kas išlieka sparti, nepaisant stiprėjančios konkurencijos pasaulio rinkose šalies eksportas nemažina augimo tempo, o einamosios sąskaitos deficitas (ESD) yra priimtino dydžio. Nors naftos produktai grėsmingai brangsta, infliacija išlieka nedidelė ir gyventojų realiosios pajamos šiemet kyla staigiau nei bendrasis vidaus produktas. Bedarbystės rodikliai tebesmunka itin greitai, o vidutinio įmonių pelningumo kreivė stiebiasi priešinga linkme. Gera bendrovių finansinė būklė bei žemos bankų paskolų palūkanų normos skatina materialines investicijas, kurios pagal augimo tempą antri metai iš eilės lenkia sukuriamą pridėtinę vertę. 2005 m. tapo posūkio tašku mokesčių surinkime – preliminarūs duomenys rodo, kad šiemet pirmąkart po ilgos pertraukos auga visų pagrindinių mokesčių įplaukų santykiai su BVP. 1.lentelėje pateikti trijų Baltijos šalių makroekonominiai rodikliai. Kaip ir 2004 m., Lietuvoje š.m. pirmąjį pusmetį infliacijos rodiklis, bankų paskolų palūkanų norma ir ESD buvo mažiausi, tačiau ūkio plėtra irgi buvo lėčiausia, o sparčiausiai BVP bei vidutinis darbo užmokestis augo Latvijoje.
1 lentelė Baltijos šalių pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
Lietuva Latvija Estija
Metai 2004 2005 20051) 20061) 2004 2005 2004 2005
I pusm. I pusm. I pusm.
Realaus BVP metinis pokytis (proc.) 6,7 6,4 5,9 6,0 8,5 9,5 6,2 8,6
Einamosios sąskaitos deficitas (BVP proc.) 7,2 6,6 8,0 8,0 12,3 10,8 12,7 10,3
Infliacija (proc.) 2) 2,9 2,3 3) 2,9 2,7 7,3 6,13) 5,0 4,2
3) Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis (proc.) 4) 8,5 9,0 10,0 10,0 11,8 16,4 8,1 11,8
Nedarbo lygis (proc.) 4) 10,6 8,5 9,0 8,0 10,3 9,2 8,5 8,1
Vidutinė paskolų nacionaline valiuta palūkanų norma (proc.) 4) 5,6 5,2 5,6 6,0 8,95) 7,0 5) 6,0 5,8
Šalies biudžeto fiskalinis balansas (BVP proc.) -1,4 -0,2 -2,5 -2,5 -1,1 -2,7 1,7 –
1) Prognozė
2) Pokytis per laikotarpį
3) Vartojimo kainų indekso metinis pokytis 2005 m. rugpjūtį
4) Laikotarpio pabaigoje
5) Trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų palūkanų normų aritmetinis vidurkis
Labai tikėtina, kad ir ateinančiais metais mūsų šalis pagal ekonomikos augimo tempą atsiliks nuo Latvijos ir Estijos. Ilgą laiką turėjusi didesnius laisvos darbo jėgos išteklius, pastaruoju metu Lietuva šio pranašumo jau nebeturi, o intensyvi emigracija leidžia teigti, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos stygius tik didės. Tuo tarpu pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas (vienam gyventojui) mes vis labiau atsiliekame nuo kitų ES šalių – š.m. pirmąjį pusmetį TUI srautas Lietuvoje buvo mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
Vertinant Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, ilgalaikes perspektyvas vis didesnis dėmesys skiriamas tiems statistiniams rodikliams, kurie nusako inovacijų ir modernių technologijų plėtros galimybes. Ekspertai, prognozuojantys Europos ekonomikos pokyčius, gana vieningai sutaria, kad ateityje ir toliau plintant globalizacijai ir spartėjant technologijų raidai, didesnį svorį įgaus žinių ekonomika ir paslaugų sektorius, o nemažos dalies prekių gamyba bus iškelta už Europos ribų. ES ekonomikos varikliu taps žinios, naujų produktų gamyba ir gamybos metodų tobulinimas. Neveltui atnaujintoje Lisabonos strategijoje toks didelis dėmesys skiriamas žinių ekonomikai, inovacijoms ir žmogiškojo kapitalo kokybei.
Deja, šiuo požiūriu Lietuvos ūkis atrodo gana liūdnai. Tik išvystyto transporto sektoriaus dėka paslaugų dalis šalies eksporto struktūroje nedaug atsilieka nuo ES rodiklio, gi finansinių ir informatikos paslaugų lyginamasis svoris itin menkas. Pastarųjų dalis bendrame šalies eksporte pernai sudarė tik 0,3 proc. (palyginimui Latvijos – 0,7 proc., Airijos – 12,5 proc.). Verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (angl. santrumpa R&D) 2003 m. siekė vos 0,3 proc. BVP, o visoje ES – 1,26 proc. Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva tarp ES šalių užėmė paskutinę vietą, o jos rodiklis buvo maždaug dešimt kartų mažesnis už ES vidurkį.
Didžiąją dalį Lietuvos eksporto užtikrinanti apdirbamoji pramonė šalies BVP struktūroje turi panašų lyginamąjį svorį kaip ir ES, tačiau aukštųjų technologijų dalis (pagal dirbančiųjų skaičių) yra daug mažesnė, o artimiausiais metais ji gali dar labiau sumenkti, nes Lietuvos elektronikos sektorius išgyvena krizę. Technologinę plėtrą ir inovacijas stabdo sustabarėjusi aukštojo mokslo sistema, be to Lietuvoje beveik nėra didžiųjų transnacionalinių
kompanijų įmonių. Visa tai menkina mūsų šalies ūkio ilgalaikes perspektyvas, nes ateityje konkuruoti su Azijos įmonėmis vidutinės kokybės masinio vartojimo prekių gamyboje bus vis sunkiau. Neveltui Pasaulio bankas Lietuvos investicinio klimato tyrimo aprašyme pabrėžė, kad gyvybiškai svarbu plėtoti aukštesnės kokybės aukštųjų technologijų pramonės šakas, remiant taikomuosius mokslo tyrimus ir atitinkamai orientuojant mokslo ir švietimo sistemą. Būdama beveik vien tradicinių pramonės šakų produkcijos eksportuotoja, šalis akivaizdžiai rizikuoja, nes tampa pernelyg priklausoma nuo žaliavų ir energetinių išteklių tiekimo. Tik inovacijomis pagrįstas konkurencingumas suteiks Lietuvai galimybę patekti į turtingųjų šalių grupę.
Jei tolimesnės Lietuvos ūkio perspektyvos yra kiek miglotos, tai artimiausios prognozės yra gan palankios. Š.m. pirmąjį pusmetį sukurtas BVP palyginamosiomis kainomis buvo 6,4 proc. didesnis nei prieš metus, ir nors antroje metų pusėje laukiamas nedidelis ūkio plėtros sulėtėjimas, visų 2005 m. augimo rodiklis prognozuojamas maždaug 6 proc. dydžio. Didėjanti ES struktūrinių fondų parama padės išlaikyti panašų tempą ir ateinančiais metais, be to šalies vyriausybė ir savivaldybės suaktyvino pastangas, siekdamos pritraukti daugiau užsienio investicijų. Reikšmingu ūkio varikliu išlieka kol kas neslopstantis skolinimosi bumas.
Nors kai kurie šalies pramonės sektoriai pastaruoju metu užsienio rinkose kiek susilpnino savo pozicijas, bendrieji eksporto rodikliai išlieka geri – pirmąjį š.m. pusmetį išvežtų prekių apimtis buvo ketvirtadaliu didesnė nei prieš metus (be naftos produktų – 19,4 proc.), o paslaugų eksporto metinis prieaugis siekė 18,9 proc. Minėtą laikotarpį santykinai pagerėjo ir užsienio prekybos bei einamosios sąskaitos balansai – atitinkami deficitai sudarė 6,8 proc. ir 6,6 proc. BVP. Nors antrąjį pusmetį ESD kaip taisyklė padidėja, šiemet jis neturėtų neviršyti 8 proc. BVP, panašaus dydžio jis išliks ir 2006 m.
Kaip ir buvo prognozuota, vidutinis darbo užmokestis auga vis greičiau – pernai jo metinis augimo tempas sudarė beveik 8 proc., o pirmąjį š.m. pusmetį priartėjo prie 10 proc. Kadangi pastaraisiais metais atlyginimai kilo daug lėčiau nei BVP (2004 m. sukurta pridėtinė vertė vienam gyventojui buvo 39 proc. didesnė nei 2000 m., gi atlyginimai vidutiniškai paaugo tik 19 proc.), o darbo jėgos vis labiau trūksta, galima neabejoti, kad artimiausiais metais darbo jėgos kaina pagal augimo spartą lenks BVP. Vartojimo kainų indeksas š.m. rugpjūtį buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus, taigi nepaisant šuoliškai brangstančios naftos, kainos šalyje vidutiniškai kilo gerokai lėčiau nei gyventojų pajamos. Tačiau daugėja požymių, kad rudenį infliacija kiek įsibėgės, todėl pavojus, kad tai gali sutrukdyti Lietuvai jau 2007 m. įsivesti eurą, kol kas nesumažėjo.
Pastaraisiais metais nedarbo lygis smunka taip sparčiai, kad Lietuva per kelis metus jį sumažino beveik dvigubai ir šiuo metu Eurostat’o duomenimis mūsų šalies rodiklis yra mažesnis nei ES vidurkis. Registruotų bedarbių š.m. rugsėjo 1 d. buvo 91 tūkstantis arba 32 proc. mažiau nei prieš metus. Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis užimtųjų skaičius antrąjį 2005 m. ketvirtį 8,5 proc. viršijo 2004 m. atitinkamą rodiklį. Vis tik bedarbių gretas labiau praretino ne naujų darbo vietų gausėjimas, o emigracija. Ir nors daugėja balsų, teigiančių, kad šis procesas kiek prislopo, tai patvirtinančios statistikos kol kas nėra. Priešingai, 2004 m. atlikto sociologinio tyrimo duomenimis net 72 proc. aukštųjų mokyklų absolventų norėtų išvykti padirbėti į užsienį ir tik 9 proc. teigė priešingai. Statistikos departamento reguliariai atliekamas užimtumo tyrimas rodo vis augantį neatsakymų skaičių, ko pagrindinė priežastis yra didėjanti išvykusių gyventojų dalis. Taigi, jau artimiausiais metais emigracija ir blogėjanti demografinė padėtis lems, kad užimtųjų skaičius šalyje nebedidės, ir vienintelis ūkio plėtros šaltinis liks darbo našumo kėlimas, kurio sparta iš esmės priklauso nuo investicinio aktyvumo.
Pirmoje 2005 pusėje materialinės investicijos buvo 16 proc. didesnės nei metais anksčiau. Be to, trečią pusmetį iš eilės augo investicijų į įrengimus ir transportą dalis, o būtent šios investicijos labiausiai įtakoja produktyvumo kilimą. Lietuvai ypač stokojant moderniausių technologijų, šią spragą būtina skubiai mažinti, pritraukiant atitinkamų tiesioginių užsienio investicijų. Deja, TUI (tiesioginių užsienio investicijų) srautas į Lietuvą šiemet nėra gausus – pirmąjį pusmetį jis sudarė 617 mln. Lt arba 2,3 karto mažiau nei prieš metus. Tenka konstatuoti, kad treti metai iš eilės užsienio investicijų apimtys netenkina lūkesčių. Vis tik padėtis gali pasikeisti į gerąją pusę – pastaruoju metu minima vis daugiau galimų stambių investicinių projektų, pastangas šia linkme kiek suaktyvino ir valdžios institucijos – numatoma plėsti pramoninius parkus, pakeisti teritorijų planavimo įstatymą ir pan.