Ligoninės veiklą administruojančios institucijos
5 (100%) 1 vote

Ligoninės veiklą administruojančios institucijos

112131415161

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra

Kursinis darbas

LIGONINIŲ VEIKLĄ ADMINISTRUOJANČIOS INSTITUCIJOS

KAUNAS

2005

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………..3 psl.

1.Ligoninės veikla………………………………………………………………………………………..4 psl.

2.Bendrosios institucijos……………………………………………………………………………….5 psl.

2.1. Registrų centras…………………………………………………………………………..5 psl.

2.2. Socialinio draudimo fondas…………………………………………………………..9 psl.

2.3. Priešgaisrinė ir civilinė sauga………………………………………………………13 psl.

3. Specialiosios institucijos…………………………………………………………………………..17 psl.

3.1.Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos………………………………………………………………………..18 psl.

3.1.1. Ligoninės licencijavimas……………………………………………….19 psl.

3.1.2. Standartizacija……………………………………………………………..21 psl.

3.1.3. Registras……………………………………………………………………..21 psl.

3.2. Kauno visuomenės sveikatos centras……………………………………………24 psl.

4. Reikalavimai ligoninės patalpoms…………………………………………………………….26 psl.

5. Reikalavimai ligoninės personalui…………………………………………………………….28 psl.

6. Reikalavimai darbo vietai………………………………………………………………………..29 psl.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………30 psl.

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………….31 psl.

ĮVADAS

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos t.y. ligoninės užtikrina būtinąją medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Jos yra ir viešosios, ir privačios. Asmenys, prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, gauna visas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios numatytos Bendrosios praktikos gydytojo normoje. Šiame darbe bus nagrinėjama ligoninių veikla, kurios užtikrina medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu, statistiškai, Lietuvoje yra 188 ligoninių.

Mes darbe aprašysime viešąsias ligonines, t.y. nepelno siekiančias įstaigas. Šiame darbe pateiksime bendrasias institucijas ir specialiasias institucijas, kurios administruoja ligonines, nepriklausant kokio prafilio jos yra. Plačiau išnagrinėsime 3 bendrasias ir 2 specialiasias institucijas ir jų keliamus reikalavimus ligoninėms.

1. LIGONINĖS VEIKLA

Kiekviena veikla yra unikali, kiekvienai veiklai kokybiškai vykdyti reikalingos specifinės žinios, specifinė patirtis, išsiugdytos specifinės savybės. Medicinos paslaugos dažnai išskiriamos dėl to, kad mediko atsakomybė už paciento gyvybę yra betarpiška ir akivaizdi.

Vienas svarbiausių ligoninės uždavinių yra užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Paprastai ligoninės yra profilinės, ir paslaugas pacientams gali teikti tik pagal turimas licenecijas. Ligoninėje galima naudoti tik tas sveikatos preižiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka leistos naudoti Leituvos Respublikoje.

Gana svarbu, kad visa informacija apie pacientą būtų saugoma, išskyrus tuos atvejus, kai sveikatos apsaugos įstaiga privalo pateikti tokią informaciją, arba pacientas sutinka, kad būtų leista naudoti informaciją apie jo sveikatos būklę.

Ligoninė privalo teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę toias paslaugas gauti.

2. BENDROSIOS INSTITUCIJOS

1. Viešoji policija;

2. Valstybinė mokesčių inspekcija;

3. Sodra;

4. Bankas;

5. Registrų centras;

6. Darbų saugos inspekcija;

7. Priešgaisrinė ir civilinė sauga;

8. Statistikos departamentas;

9. Notarų biuras.

2.1 REGISTRŲ CENTRAS

Valstybės įmonė Registrų centras, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. yra viešasis juridinis asmuo. Įmonė, vadovaudamasi teisės aktais, tvarko nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių, vykdo pavestas funkcijas kuriant Juridinių asmenų registrą ir tvarkant jį, kuria kitas su šiuo bei kitais nurodytais registrais susijusias informacines sistemas.

VĮ Registrų centrą sudaro tokie struktūriniai padaliniai:

Centrinis padalinys administruoja nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nekilnojamojo turto vertinimą, juridinių asmenų registravimą, projektuoja, diegia ir naudoja nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauja įmonės filialų veiklai ir ją kontroliuoja.

11 filialų (dešimtyje apskričių centrų
ir viename rajono centre) kaupia kadastro ir registro duomenis, atlieka kadastrinius matavimus, turto vertinimą bei rinkos tyrimus, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, kaupia kadastro geografinės informacijos sistemos (GIS) duomenis, tvarko turto formavimo archyvus, vadovauja filialų skyrių veiklai.

39 filialų skyriai rajonų centruose ir miestuose priima dokumentus registruoti nekilnojamąjį turtą, registruoja nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, išduoda nekilnojamojo daikto nuosavybės ar naudojimo teisę įrodančius dokumentus, teikia informacines paslaugas nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams.

Nekilnojamojo turto registravimo sistemą sudaro trys į vieną sujungtos dalys: nuosavybės ir kitų daiktinių teisių, dokumentų ir objektų registravimo sistema.

Registrų centro funkcijos:

• tvarkyti nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, vykdyti nekilnojamojo turto registravimą;

• organizuoti ir vykdyti nekilnojamojo turto rinkos tyrimus;

• nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamojo turto apmokestinimui;

• nustatyta tvarka teikti valstybės ir savivaldos institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims nekilnojamojo turto kadastro ir registro, rinkos tyrimo duomenis, kadastro bei registro geoduomenis ir žemėlapius, kitus duomenis;

• nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka teikti duomenis apie nekilnojamąjį turtą hipotekos įstaigoms;

• projektuoti, įgyvendinti, vystyti ir tvarkyti nekilnojamojo turto informacinę sistemą ir nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, kaupti ir analizuoti nekilnojamojo turto rinkos tyrimų ir kitus su nekilnojamojo turto vertės nustatymu susijusius duomenis;

• nustatyti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir rinkos tyrimo duomenų turinį bei struktūrą;

• nustatyti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo geoduomenų struktūrą, žemėlapių turinį;

• sudarinėti ir spausdinti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo žemėlapius; nustatyta tvarka rengti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo statistinius duomenis ir juos skelbti;

• nustatyta tvarka atlikti įvairaus mastelio topografinius darbus, geodezines išpildomąsias kontrolines nuotraukas, kurios reikalingos kadastriniams darbams atlikti;

• vykdyti kadastrinių matavimų ekspertizę ir techninę kontrolę bei suinteresuotų asmenų prašymu atlikti nekilnojamojo turto kadastro ir registro, o taip pat ir nekilnojamojo turto vertės duomenų patikslinimą;

• kaupti nekilnojamojo turto kadastro, registro, vertinimo duomenis ir dokumentų archyvą ir teikti vartotojams archyvinių duomenų išrašus bei dokumentų nuorašus;

• tvarkyti Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registrą;

• tvarkyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų registrą;

• rengti investicinius projektus nekilnojamojo turto informacinės sistemos technologiniam ir infrastruktūros išvystymui;

• fizinių ir juridinių asmenų prašymu vykdyti registruojamų Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektų projektavimo darbus;

• juridinių asmenų užsakymu projektuoti (ar sutarties pagrindu dalyvauti projektuojant) informacines sistemas, vykdyti kitų informacinių sistemų ekspertizę bei teikti konsultacijas ir kitas paslaugas šioje srityje;

• teikti paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto kadastru, registru ir vertinimu;

• teikti dokumentų rengimo, kopijavimo bei dauginimo paslaugas;

• steigėjų pavedimu ar kitų valstybės ir valdymo institucijų užsakymu ruošti ir teikti pasiūlymus dėl įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektų, susijusių su nekilnojamojo turto kadastru, registru, vertinimu ir kita įmonės veikla, parengimo;

• norminiuose aktuose numatytais atvejais rengti su įmonės veikla susijusius standartus, metodikas, instrukcijas bei kitus jos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

• nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka nustatyti kvalifikacinius reikalavimus nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojams, vykdyti jų atestavimą, išduoti jiems kvalifikaciją liudijančius dokumentus ir kontroliuoti jų veiklą;

• teikti konsultacijas ir kitas paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto ir teisių į jį registravimu, nekilnojamojo turto kadastru ir vertinimu;

• atstovauti bei pagal savo kompetenciją koordinuoti nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo sritis tarptautiniuose projektuose bei dalyvauti juos vykdant;

• organizuoti ir rengti mokymo kursus, seminarus, kitus profesinius renginius, susijusius su nekilnojamojo turto kadastru, registru ir vertinimu, nekilnojamojo turto informacinės sistemos kūrimu, nekilnojamojo turto kadastro, registro ir vertinimo žemėlapių sudarymu bei kitomis įmonės veiklos sritimis;

• organizuoti ir vykdyti gamybinius bei užsakyti ir dalyvauti vykdant mokslo tiriamuosius darbus,susijusius su nekilnojamuoju turtu;

• registruoti juridinius asmenis ir teikti duomenis apie juos;

• teikti kitas paslaugas ir užsiimti kita veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams.

Įmonė vykdo šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestas funkcijas:

 registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, nuosavybės bei kitas daiktines teises į
daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus;

 teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis;

 atlieka statinių kadastrinius matavimus;

 formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką;

 atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą;

registruoja juridinius asmenis ir teikia duomenis apie juos.

Licencijuotų įstaigų registravimas

1. Licencijas gavusios įstaigos registruojamos Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Licencijuotos įstaigos turi būti įregistruotos ir Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre (toliau – Įstaigų registras). Įstaigos turi būti įregistruotos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo licencijos išdavimo dienos.

3. Įstaigų registrą steigia, įstaigas jame registruoja bei jį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija ar os įgaliota institucija.

4. Įstaigų registras yra valstybės registrų integralios sistemos dalis ir yra antrinis registras. Įstaigų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. 2. SOCIALINIO DRAUDIMO FONDAS

Socialinio draudimo fondas ir jo teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus kuriais girndžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos.

SODROS administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:

1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus;

2) be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);

4) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

5) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus socialinio draudimo klausimais;

6) vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;

7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą;

8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba;

9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo;

10) atlikti kitų teisės aktų numatytus veiksmus.

SODROS valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, SODROS valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:

 įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į SODROS biudžetą;

 kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių SODROS administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojųnurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones;

 duoti nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos mokėtojui išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos, pašalpos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į SODRĄ;

 teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais;

 inicijuoti bankroto bylų iškėlimą.

SODROS valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:

1) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka;

2) areštuoti draudėjo turtą, jeigu nesumokėtos Fondui socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.

Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir kitų įstatymų.

3. Draudėjai
privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Kaip registruotis draudėju?

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už save ir už draudžiamus asmenis privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kokią informaciją draudėjas teikia „Sodrai“?

• Tą pačią dieną praneša apie apdraustųjų priėmimą ir per tris dienas apie jų atleidimą iš darbo;

• Kas ketvirtį pateikia finansines ataskaitas bei duomenis apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas;

• Per 3 dienas nuo nemokamų atostogų suteikimo dienos pateikia informaciją apie apdraustajam suteiktas nemokamas atostogas.

Kas turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas?

Valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą.

Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.

Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda.

Laiku nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos gali būti išieškomos priverstine tvarka tokiais būdais:

– duodant nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje;

– duodant nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;

– inicijuojant bankroto bylų iškėlimą.

2.3 PRIEŠGAISRINĖ IR CIVILINĖ SAUGA

Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau – VVPPI) pareigūnai bei apskričių centrų, rajonų (miestų) ir ūkio subjektų priešga isrinių gelbėjimo tarnybų VPPI pareigūnai.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl gaisrų ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, tiria gaisrų priežastis, tvarko jų apskaitą, teikia statybos techninių reglamentų, normų, taisyklių, standartų, techninių sąlygų, instrukcijų rengėjams rekomendacijas ir nurodymus, atlieka statinių projektavimo kontrolę priešgaisrinės saugos atžvilgiu, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis priešgaisrinės saugos klausimais ir kt.

Žmonės, įstaigų, organizacijų vadovai (darbdaviai) bei kiti atsakingi asmenys ir darbuotojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų. Už jų nesilaikymą Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę uždrausti eksploatuoti netvarkingus agregatus, įrenginius, patalpas, pastatus, taip pat, remdamiesi įstatymais, skirti priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams administracines nuobaudas.

Nuo priešgaisrinės saugos neatsiejama ir civilinė sauga. Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra sudėtinė Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, koordinuojanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje bei planuojanti valstybės pasirengimą civilinės saugos užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu. Civilinės saugos departamento steigėja yra Vidaus reikalų ministerija. Civilinės saugos departamentas:

o Organizuoja ir atlieka valstybės bei savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų perspėjimą apie gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų atvejais;

o Organizuoja gyventojų ir civilinės saugos pajėgų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, prietaisais bei įranga;

o Planuoja civilinės saugos priemones, kad valstybės bei savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius ir būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio bei organizuoja ir
kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimą;

o Tvarko civilinės saugos priemonių valstybinį rezervą;

o Teikia pasiūlymus dėl optimalaus rezervo ir valstybės išteklių panaudojimo šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti ir jų padariniams šalinti;

o Organizuoja valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų bei visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;

o Rengia civilinės saugos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, programų, nutarimų bei vidaus reikalų ministro įsakymų civilinės saugos klausimais projektus;

o Organizuoja ir vadovauja valstybinio lygio civilinės saugos pratyboms;

o Palaiko ir plėtoja ryšius su užsienio valstybių civilinės saugos institucijomis, atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose bei renginiuose pagal savo kompetenciją;

o Tvarko civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklos apskaitą;

o Rengia ir tvarko valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą;

o Šalina pažeidimų priežastis ir sąlygas;

o Informuoja visuomenę apie Civilinės saugos departamento prie VRM veiklą;

o Organizuoja civilinės saugos bendrosios ir specialiosios paskirties formuotes.

Įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teisės bei pareigos priešgaisrinės saugos srityje.Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę: steigti, pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti iš savo arba joms skirtų lėšų išlaikomus padalinius, skirtus gaisrams gesinti bei pirminiams žmonių ir turto gelbėjimo darbams gaisrų metu atlikti. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai turi teisę:

1) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo;

2) netrukdant kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui,tirti objekte kilusių gaisrų priežastis ir sąlygas;

3) nustatyti ekonomines ir socialines priemones, kurios skatintų užtikrinti priešgaisrinę saugą objekte;

4) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją priešgaisrinės saugos klausimais.

3. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo:

1) užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą objekte bei nustatyti priešgaisrinį režimą jame;

2) vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus;

3) įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;

4) nedelsdami šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus;

5) nutraukti atliekamus darbus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą;

6) organizuoti valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas;

7) aprūpinti objektą reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis;

8) užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos, automatikos įrenginiai, gaisrų gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų;

9) teisės aktų nustatytais atvejais atlikti objekto pavojaus ir rizikos analizę;

10) parengti valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus ir jiems išmokti rengti pratybas objekte;

11) teikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems pareigūnams informaciją, reikalingą gaisrų prevencijos priemonėms objekte nustatyti;

12) kilus gaisrui objekte, kol atvyks priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, imtis priemonių jį gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, žmonių ir turto evakavimui, o atvykus valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms vykdyti gaisro gesinimo vadovo nurodymus;

13) prireikus skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus gaisrui objekte gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;

14) leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti įmonei, įstaigai, organizacijai priklausančiais arba įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje esančiais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smėliu, žvyru ir kt.), gaisro gesinimo, transporto, ryšio priemonėmis bei kitais gaisro gesinimui ar jo organizavimui būtinais daiktais, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą;

15) nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę asmeniškai atsakingi yra jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto bei jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus kriterijus nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vadovas turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą.

Priemonės priešgaisrinei saugai užtikrinti visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose finansuojamos iš jų arba joms skirtų lėšų. Įmonės, įstaigos, organizacijos gali imtis priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros turėdamos įstatymų nustatyta tvarka išduotą
SPECIALIOSIOS INSTITUCIJOS

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

prie Sveiktos apsaugos ministerijos

1.1 Įstaigos asmens sveikatos priežiūros Licenzija.

1.2. Laboratorijos atestavimo pažymėjimas (išduodamas kas 3 metai).

1.3. Medisinos pataiso aprobavimo pažymėjimas.

2. Kauno visuomenės sveikatos centras

2.1. Leidimas – Higienos Pasas

Verstis ūkine komercijos veikla.

3. Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3374 žodžiai iš 6735 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.