Ligonio anesteziologinė slauga širdies chirurgijoje
5 (100%) 1 vote

Ligonio anesteziologinė slauga širdies chirurgijoje

Bendroji anestezija

Anesteziologija ( an. – ne, estesio – jausti, logo – mokslas) – mokslas apie nejautrą, medicinos šaka tirianti ligonio rengimą operacijai ir anestezijai, anestezijos sukėlimą, gyvybinių funkcijų reguliavimą per operaciją ir po jos. Šiuolaikinės anesteziologijos tikslas- tai ne tik sukelti anesteziją (nejautrą) operacijos metu, bet ir palaikyti ligonio gyvybę- prieš operaciją, operacijos metu ir jai pasibaigus, reguliuoti kraujotaką, kvėpavimą, medžiagų apykaitą ir kitas organizmo funkcijas. Anesteziologija nagrinėja bendrosios ir vietinės anestezijos vystymosi mechanizmą, anestetikų poveikį centrinei ir periferinei nervų sistemai, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų organų sistemų kintančią veiklą operacijos metu ir po jos.

Šiuolaikinės anesteziologijos uždaviniai:

● Pacientų rengimas anestezijai ir operacijai;

● Anestezijos metodo parinkimas,atsižvelgiant į operacijos pobūdį ir ligonio būklę, ir atlikimas;

● Gyvybinių funkcijų stebėjimas ir korekcija anestezijos metu;

● Ankstyvųjų pooperacinių laikotarpių, ūmių pooperacinių skausmų diagnostika ir gydymas.

Bendrinės anestezijos metu taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija ( toliau- DPV), koreguojama homeostazė, palaikoma kraujotaka, o širdies operacijų metu- širdies funkcijas pavaduoja dirbtinė kraujo apytaka ( toliau- DKA).

Anesteziologijos ir intensyvios terapijos slaugytojos, kaip ir anesteziologai, turi gerai išmanyti klinikinę fiziologiją, farmakologiją, mokėti atlikti įvairias procedūras- joms pasiruosti ir asistuoti anesteziologui (intubacija, centrinių venų punkcija, pleuros punkcija, elektrinė širdies defibriliacija ir kt.).

Širdies operacijų metu anestezija turi nemažai savitumų. Pirmiausia, iki DKA, kai širdies ydos dar nekoreguotos ar vainikinė kraujotaka dar neatkurta, anesteziologas ir slaugytoja anestezistė turi parinkti ir taikyti tokią anesteziją, kurios metu būtų maksimaliai sumažintas deguonies naudojimas miokarde ir garantuotas pakankamas jo tiekimas.

Širdies operacijų metu taikoma DKA ir miokardo apsauga padeda širdies chirurgui atlikti sudėtingiausias širdies ir aortos operacijas. Bendromis darniomis kardiochirurgo, anesteziologo, perfuziologo ir slaugytojų anestezisčių pastangomis DKA metu galima visiškai išvengti miokardo ar viso ligonio išeminio pažeidimo arba jį labai sumažinti. Anestezija, taikant DKA, yra specifinė, jos metu stipriai prasiskiedžia kraujas, taikoma hipotermija ir kt.

Anestezija ( anaisthetos- nejautrus)- nejautra, dalinis arba visiškas jautrumo netekimas. Ligonis gali visiškai nebejausti skausmo, lietimo, skonio, kvapo.

Per operaciją, kad ligonis nejaustų skausmo, sukeliama dirbtinė anestezija. Ji gali būti:

● Vietinė, kai nejautri padaroma tik operuojama kūno vieta.Vietinė anestezija sukeliama anestezuojančiais vaistais- vietiniais anestetikais ( pvz.: novakainu, lidokainu, trimekainu ir kt.). Jie kliudo plisti skausmo impulsams iš audiniuose esančių skausmo receptorių į nugaros smegenis ir galvos smegenų žievę.

● Bendroji, dažniau vadinama narkoze,kai vaistų ir kitokių priemonių paveiktas ligonis kuriam laikui praranda sąmonę, o kartu ir skausmo jutimą.

Reanimatologija ( re- grąžinti, pakartoti, anima- dvasia, logo- mokslas)- tai mokslas, nagrinėjantis terminalinio periodo dėsningumus, gaivinimo metodus, ligonių, esančių terminalinėje ir sunkioje būklėje, gydymą.

Intensyvi terapija- tai kompleksas dirbtinių metodų, kurie laikinai pakeičia gyvybiškai svarbių organų funkcijas, kartu naudojant paprastus terapinius gydymo metodus.

Narkozė

Narkozė ( narkosis- sustingimas, užmarinimas)- būklė, kurios metu ligonis, paveiktas tam tikrų priemonių, neturi sąmonės ir nejaučia skausmo. Narkozę galima sukelti vaistais, mažos įtampos elektros srove, hipnoze, akupunktūra, garsu, šviesa. Dažniausiai taikoma farmakologinė narkozė, kuri sukeliama vaistais. Naudojami medikamentai, kurie slopina galvos ir nugaros smegenų veiklą. Dėl šio slopinimo išnyksta sąmonė, skausmo jutimas, atsipalaiduoja raumenys. Narkozinėms medžiagoms pasišalinus iš kraujo, smegenų ląstelių veikla vėl tampa normali.

Pagal narkozinių medžiagų patekimo į organizmą kelius, narkozė gali būti:

1. inhaliacinė narkozė ( anestetikas įkvepiamas);

2. intraveninė narkozė ( anestetikas švirkščiamas į veną);

3. intraraumeninė narkozė ( anestetikas švirkščiamas į raumenis);

4. rektalinė narkozė ( anestetikas įvedamas į tiesiąją žarną).

Narkozės teorijos

Iki šiol nėra vieningos narkozės teorijos. Keletas populiariausių:

1. veikiant narkozinėms medžiagoms ląstelėse koaguliuoja baltymai, todėl sutrinka ląstelės funkcija;

2. lipoidinė teorija, teigia, kad kuo inhaliacinis narkotikas geriau tirpsta riebaluose, tuo stipresnis narkozinis efektas, nes ląstelės apvalkale gausu lipidų;

3. paviršiaus įtempimo teorija;

4. adsorbcinė teorija;

5. vandens mikrokristalų teorija;

6. membraninė teorija, teigianti, jog narkozinės medžiagos sutrikdo elektrolitų apykaitą. Pokyčiai vyksta sinapsės srityje, todėl nevienodai veikiamos atskiros nervų sistemos dalys. Fiziko- cheminių procesų dėka poveikis vyksta per membranas.

Narkozės komponentai

● amnezija ( miegas);

● analgezija;

● miorelaksacija;

● vegetacinės nervų sistemos
blokada;

● dirbtinė plaučių ventiliacija;

● homeostazės palaikymas.

Narkozės rūšys

Inhaliacinė ( kaukinė) narkozė

Inhaliacinei narkozei sukelti vartojami lakūs skysčiai- izofliuranas, sevofliuranas, desfliuranas, enfliuranas ir azoto suboksidas ( NO- linksminančios dujos). Narkozinės medžiagos patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Didinant narkozės koncentraciją, didėja jos kiekis alveoliniame ore, arteriniame kraujyje ir audiniuose. Reguliuodamas medžiagos garų koncentraciją, anesteziologas reguliuoja jos kiekį centrinėje nervų sistemoje ( toliau CNS) ir kartu palaiko reikiamą narkozės gylį. Narkozinės medžiagos į kvėpavimo takus gali būti suleidžiamos pro specialią kaukę arba pro įkištą į trachėją vamzdelį. Gali būti naudojama atvira Esmarcho arba Šimelbušo kaukės.Tokia narkozė yra seniausias ir techniniu atžvilgiu paprasčiausias inhaliacinės narkozės būdas, tačiau dabar praktikuojamas retai ( jį naudojant labai teršiamas operacinės oras, netiksliai dozuojama narkozinė medžiaga, nepatogu atlikti dirbtinį kvėpavimą), tik tuomet, kai nėra tobulesnės aparatūros ar narkozė atliekama ne ligoninėje. Dažniau naudojama speciali hermetiška kaukė, prijungta prie narkozės aparato. Tokia narkozė atliekama vaikams ir per trumpas operacijas ar skausmingas procedūras.

Inhaliacinės narkozės trūkumai:

● negarantuojamas laisvas kvėpavimo takų praeinamumas;

● skrandžio turinys gali patekti į kvėpavimo takus;

● sunku atlikti DPV.

Kontraindikacijos inhaliacinei narkozei:

● daugiau nei vieną valandą trunkančios operacijos;

● operacijos, kurioms reikalinga visiška raumenų relaksacija ir DPV;

● skubios operacijos, kai abejojama, kad skrandis tuščias;

● torakalinės operacijos.

Endotrachėjinė narkozė

Endotrachėjinės narkozės metu kvėpuojamasis oras ir narkozinių medžiagų mišinys į organizmą patenka pro įkištą į ligonio trachėją ir sujungtą su narkozės aparatu intubacinį vamzdelį tiesiai į plaučius, aplenkdamas išorinius kvėpavimo takus. Šis būdas ypač paplito pradėjus vartoti raumenų relaksantus.

Endotrachėjinės narkozės privalumai:

● kvėpavimo takai visą laiką laisvi;

● kvėpavimo takai atskirti nuo virškinamojo trakto;

● optimalios sąlygos DPV;

● narkozė lengvai valdoma.

Indikacijos endotrachėjinei narkozei:

● ilgai trunkančios operacijos;

● torakalinės operacijos;

● kai būtina DPV;

● atliekant burnos, nosies, galvos operacijas;

● skubių operacijų metu, kai įtariamas pilnas skrandis;

● kai ligonio padėtis operacijos metu gali sutrikdyti kvėpavimą.

Endotrachėjinei narkozei absoliučių kontraindikacijų nėra.

Intraveninė narkozė

Intraveninės narkozės metu narkozinės medžiagos įvedamos ne pro kvėpavimo takus, o švirkščiant juos į veną. Daroma per trumpas operacijas, skausmingas diagnostines procedūras. Ligonis užmiega per 30 – 60 sekundžių, prabunda po 15 – 20 minučių. Pradinis anestetinės medžiagos kiekis dozuojamas atsižvelgiant į ligonio kūno masę, galutinis- į narkozės kliniką. Naudojant intraveninę narkozę, slaugytoja anestezistė privalo būti pasiruošusi skubiam DPV pajungimui, paruošusi priemones skubiai intubacijai ir perėjimui prie kombinuotos narkozės vedimo, taikant kartu ir endotrachėjinę narkozę.

Intraveninės narkozės privalumai:

● trumpas ir malonus užmigimas;

● nebūna sujaudinimo stadijos;

● galima taikyti bet kokiomis sąlygomis;

● neteršiamas operacinės oras;

● greitas pabudimas.

Intraveninės narkozės trūkumai:

● narkozė sunkiai valdoma;

● silpna analgezija;

● siauras terapinio veikimo spektras.

Kombinuota narkozė

XX a. II pusėje paplito kombinuotoji narkozė- kartu derinant inhaliacinę endotrachėjinę ir neinhaliacinę intraveninę narkozes. Kartu vartojamos kelios medžiagos- miegą sukeliantys narkotikai, skausmo jutimą mažinantys analgetikai, skersaruožius raumenis atpalaiduojantys miorelaksantai. Tokiu būdu sukeliama gili ir kartu mažiau ligoniui pavojinga narkozės būsena.

Širdies ir kraujagyslių sistemos anatominiai duomenys

Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir visos organizmo kraujagyslės. Širdis perduoda deguonies prisotintą kraują į arterijas, o iš ten jis transportuojamas į kapiliarus, kurie atiduoda deguonį ląstelėms ir audiniams. Po to ji surenka kraują iš venų ir stumia toliau į plaučius, kur jis vėl gauna deguonies. Visos gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos.

Širdis- tai kūgio formos, tuščiavidūris, raumeninis organas. Ji yra krūtinės ląstoje, priekinio tarpusienio apatinėje dalyje, apsupta ir fiksuota stambių kraujagyslių.

Išilginė pertvara dalija širdį į dvi nesusisiekiančias dalis: dešiniąją – veninę ir kairiąją – arterinę. Kiekviena iš jų turi dvi dalis: viršuje – prieširdį, o apačioje – skilvelį. Kiekvienos pusės prieširdis su skilveliu susisiekia per atrioventrikulinę angą.

Kraujas iš viso kūno į dešinįjį prieširdį atiteka dviem stambiosiomis venomis: viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis. Kairiajame prieširdyje atsiveria keturios plaučių venos, atnešančios iš plaučių arterinį kraują. Iš dešiniojo skilvelio prasideda plautinis
kuriuo į plaučius teka veninis kraujas. Iš kairiojo skilvelio išeina aorta, aprūpinanti arteriniu krauju visus organus.

Širdies siena sudaryta iš trijų sluoksnių.

Vidinis sluoksnis, endokardas, iškloja širdies vidinį paviršių. Endokardo raukšlės sudaro širdies vožtuvus.

Vidurinis sluoksnis – miokardas. Širdies miokardas skirstomas į prieširdžių ir skilvelių miokardą. Jie yra atskiri, nes gali susitraukti atskirai.

Išorinis sluoksnis, širdiplėvė, turi du lapus.Visceralinis lapas, esantis arčiau miokardo, vadinamas epikardu, o parietalinis lapas vadinamas perikardu.

Širdies vožtuvai uždaro atrioventrikulines angas ir plautinio kamieno bei aortos angas. Vožtuvai, kurie uždaro atrioventrikulines angas, vadinami buriniais. Tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio yra triburis vožtuvas.Tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio yra dviburis vožtuvas, dažniau vadinamas mitraliniu vožtuvu. Esantis prie plautinio kamieno ir aortos angų vožtuvai vadinami pusmėnuliniais vožtuvais.

Ritmiškas prieširdžių ir skilvelių susitraukimas priklauso nuo širdies laidžiosios sistemos, kurią sudaro ypatingos struktūros raumenines skaidulos, t.y. laidusis miokardas. Širdies laidžiąją sistemą sudaro sinusinis mazgas, esantis dešiniojo prieširdžio sienoje, atrioventrikulinis mazgas, esantis tarpskilvelinėje pertvaroje, ir atrioventrikulinis pluoštelis, kuris prasideda nuo atrioventrikulinio mazgo, leidžiasi žemyn pertvara tarp skilvelių ir po to pasidalija į dvi kojytes, išsišakojančias abiejų skilvelių miokarde.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1650 žodžiai iš 5390 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.