Ligų sukelėjai virusai ir bakterijos
5 (100%) 1 vote

Ligų sukelėjai virusai ir bakterijos

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………..3

1. Mikrobai……………………………………………………………………………………….4

2. Mikrobų pernešimai………………………………………………………………………..5

3. Virusas………………………………………………………………………………………….6

4. Virusai – tai „dalelės“………………………………………………………………………7

5. Bakterijos………………………………………………………………………………………8

6. Bakterijų klasifikacija…………………………………………………………………….10

IŠVADOS………………………………………………………………………………………..12

Literatūra………………………………………………………………………………………….13

ĮVADAS

1892 m. laikomi virusologijos mokslo pradžia. Tais metais botanikas Dmitrijus Ivanovskis, tyrinėjęs tabako mozaikos ligą, įtarė, kad egzistuoja labai maži mikroorganizmai, kurie pereina pro bakterinių filtrų angeles ir jų negalima matyti paprastu mikroskopu. Tai, kad ligos sukelėjai nėra nuodai, rodė jų sugebėjimas gausėti, užkrėtus sveikus tabako lapus, o tai tolygu jų dauginimuisi. Olandų tyrinėtojas Martinus Beijerinck‘as 1898 m. atliko bandymus, kurių rezultatais įrodė iki tol žinomų bakterijų ir tabako mozaikos ligos sukėlėjų skirtumus. Kiek vėliau pavyko įrodyti, kad jie nesugeba daugintis mitybinėse terpėse ir yra absoliutūs ląstelių parazitai. Jie ir buvo pavadinti virusais (lot.virus – nuodas). 1917 m. buvo nustatyta (F. D‘Herelle), kad yra bakterijų virusai – bakteriofagai. Tapo aišku, kad virusai – labai paplitę gyvūnų, žmonių, augalų ir net bakterijų viduląsteliniai parazitai. Sistematikoje jie išskirti į atskirą karalystę – Vira.

Manoma, kad apie 90 proc. infekcinių ligų priežastis yra virusai. Tai kvėpavimo takų (apie 200 virusų), žarnyno, centrinės nervų sistemos infekcijos ir kt. Be to, perduodami „vertikaliai“ – iš motinos vaisių, virusai sukelia vaisiaus infekcijas. Kai kurie virusai gali paversti normalias ląsteles piktybinėmis, sukelti imunodeficitą. Pastaraisiais dešimtmečiais virusų sukeltų ligų padaugėjo. Atsirado ir plinta naujos, anksčiau nežinotos ligos, kaip ŽIV, virusų sukeltos hemoraginės karšligės arba nauji žinomų virusų variantai. Virusai domina medikus ir biologus ne tik kaip ligų sukelėjai, bet kaip ir tyrimo objektas, sprendžiant įvairias genetikos, biochemijos, molekulinės biologijos ir kitas problemas.

Šiame darbe trumpai apžvelgiama virusų sandara, charateristikos. Taip pat trumpai paaiškinama, kas yra mikroorganizmas, aptariama ir kita ligų sukelėjų rūšis – bakterijos. Daugelis ypatybių sudaro bakterijų kvalifikacijos kriterijus, todėl, remiantis jais, bakterijos priklauso Schizomycetes karalystei. Plačiau apie bakterijas pektajame skyriuje.

Darbe yra 13 puslapių, 2 lentelės, 3 paveikslai, 6 skyriai, naudoti 6 literatūros šaltiniai.

1. MIKROBAI

Vienaląsčiai organizmai yra įžiūrimi tik pro mikroskopą (1 pav.) Tai virusai, bakterijos, grybeliai, mikroskopiniai pirmuonys ir dumbliai. Mikrobų (gr. mikros – mažas + bios – gyvybė) yra visur – ore, vandenyje, dirvoje, augaluose ir gyvūnuose. Būdami atsparūs aplinkos veiksniams, jie išgyvena net ten, kur kitos gyvybės formos neišsilaiko. Patogeniniai mikrobai (virusai, riketsijos, bakterijos, kai kurie pirmuonys, grybeliai) gali sukelti infekcines ligas.

1 pav. Mikrobai

Į organizmą mikrobai patenka įvairiais būdais:

lašeliniu – per kvėpavimo takus;

alimentiniu – per virškinimo traktą;

transmisiniu – iš kraujo į kraują, įkandus vabzdžiui;

kontaktiniu – per odą ar gleivinę.

Mikrobų patogeniškumas (sugebėjimas sukelti ligą) priklauso nuo jų genetinių savybių, taip pat ir nuo daugelio kitų aplinkybių. Organizme mikrobai toliau plinta arba dauginasi įsiskverbimo vietoje, sukelia infekcinį procesą, kuris priklauso nuo mikrobų kiekio, savybių (virulentiškumo ir toksiškumo), patekimo vietos ir organizmo atsparumo.

Organizme, į kurį patenka patogeninių mikrobų, vyksta atsakomosios reakcijos, per kurias organizmas arba sunaikina mikrobus, arba suserga. Mikrobų toksinų sukeltos patologinės reakcijos trikdo audinių ar organų funkcijas, atsiranda bendrų negalavimo požymių, blogėja apetitas, krečia šaltis, pakyla temperatūra, gali išberti odą.

2. MIKROBŲ PERNEŠIMAS

Ant vabzdžių ir graužikų kūnų arba jų virškinamajame trakte aptinkama dešimtys patogeninių1 mikroorganizmų2. Šie kenkėjai taip pat gali pernešti ir kitus, virulentiškus žmogui, ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, jeigu tarakonai praryja tuberkuliozės bacilas, esančios ligonių skrepliuose, jos išlieka pavojingos 8 savaites tarakonų išmatose. Tyrimai parodė, kad tarakonai platina daugybę patogeninių mikrobų net ir tokiose vietose, kur būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų – tai ligoninės ir maitinimo įstaigose.

Kai kuriais atvejais net vabzdžiai gali pernešti patogeninius mikroorganizmus, kurie užkrečia
žmones ir naminius gyvūnus.Taip pat jie gali platinti salmoneliozę. Jeigu yra pakankamai gausios tarakonų (ypač amerikinių ir rudųjų) populiacijos patalpose, kur yra sąlygos salmonelėms vystytis (pvz., valgyklose). Tokiu atveju tarakonai tampa potencialiais ligos pernešėjais,

Tyrimai, atlikti Reno mieste (Prancūzija) parodė, kad sugauti tarakonai pernešė: 56 rūšis aerobinių bakterijų, iš jų 14 patogeniškos žmonėms. Tyrimai atlikti: vienoje ligoninėje, maisto prekių parduotuvėje, butuose, plaukimo baseine.

Be to buvo įrodyta, kad tarakonai gali užkrėsti duoną paprasčiausiai po ją bėgiodami.

1 lentelė.Virusų ir bakterijų palyginimas

Gyvybės požymiai Virusai Bakterijos

Turi ląstelę Ne Taip

Vykdo medžiagų apykaitą Ne Taip

Vykdo medžiagų apykaitą Ne Taip

Dauginasi Taip (visada tik gyvos ląstelės viduje) Taip (dažniausiai savarankiškai)

Vystosi (evoliucionuoja) Taip Taip

(1) bakterijos, pirmuonys, kirmėlės

(2) sukeliantys endemines ir epidermines žmonių ligas

3. VIRUSAS

Virusai (lot, virus – nuodas) yra įvairios formos negyvos dalelės (iki šiol nėra vieningos nuomonės ar virusas gyvas, ar negyvas organizmas), kurios turi tam tikrų bendrų bruožų, kitaip sakant, jie – neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Visi virusais yra užkrečiami. Virusai nėra ląstelės. Viruso dydį galima palyginti su didele baltymo makromolekule. 2 paveikslėlyje pavaizduotas DNR virusas su daugiakampės formos galvute ir spiraline uodegėle, paprastai jų skersmuo mažesnis nei 200 nm. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas

2 pav.Viruso sandara

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 867 žodžiai iš 2655 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.