Lisabona dokumentas
5 (100%) 1 vote

Lisabona dokumentas

Lisabona

Portugalijos sostinė Lisabona turistus pasitinka romantiškomis siauromis senamiesčio gatvelėmis, parkų tyla ir vėsumu, kavinių ir restoranų jaukumu, puikiais vietinės ir pasaulinės virtuvės patiekalais, dvarų puošnumu. Lisabonoje susipina sostinės ir kurortinio gyvenimo ypatumai, nebūdingi Europos sostinėms.

Lisabona – tai pagrindinis ir vienas didžiausių Portugalijos miestų, įsikūręs ant dešiniojo Težu upės kranto. Miesto istorija skaičiuoja jau du tūkstančius metų, nuo 1255 m.ji yra šalies sostinė.

Težu upė prasideda Ispanijoje ir teka per Portugaliją iš rytų į vakarus. Būtent čia ji stiprėja, platėja ir prie Lisabonos įsilieja į vandenyną. Težu puošia ir daro ypatingais Abratešo, Konštansijos, Vila-Nova-da-Barkinjos, Santareno miestus. Tai turtingos kultūrinių tradicijų vietovės.

Lisabona nustebins Jus savo viduramžių kvartalais, senovine pilimi, kuri davė pradžią miestui, didžiųjų geografinių atradimų epochos paminklais, gražiais namais, geltonais tramvajais.

Netoli sostinės žalumoje skendi Sintra (įtraukta į UNESCO saugomų objektų paveldo sąrašą). Čia pamatysite senovines sodybas, unikalų romantizmo epochos architektūros paminklą – Penos dvarą – Portugalijos karalių vasaros rezidenciją, įsikūrusią ant kalno viršūnės.

Aplink Lisaboną yra nemažai ir kitų paminklų: Mafrės vienuolynas, įžymus Kaškaišo kurortas, Serra_da_Arrabidos draustinis kalnuose su ne vieną amžių skaičiuojančiais medžiais, vaizdinga Sezimbra, Setubal, turtingos sodybos Azeitane. Čia kiekvienas ras sau užsiėmimą: poilsis pliaže, vandens sportas, golfas, muzikos festivaliai po atviru dangumi.

Šiaurės vakarų Lisabonos pakrantė stebina visus savo peizažais: smėlio pliažus keičia švarūs vandens telkiniai. Kabu-Roka yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos taškas. Penišo ir Nazaro miesteliuose dar galima sutikti tradicines žvejų valtis. Alkobaso, Batalijos ir Tomaro miestuose aplankysite unikalius viduramžių vienuolynus.

Šalies sostinė Lisabona yra pusiaukelėje taip šiaurės ir pietų Portugalijos. Garsiausias portugalų poetas Kamoinsas rašė, jog ji yra “neprilygstama princesė tarp kitų pasaulio miestų, prieš kurią lenkiasi net gilioji jūra”. Miestas chaotiškai išaugo ant septynių kalvų prie Težo upės žiočių; čia vadinamos “ Šiaudine jūra”.

1755 m. žemę sukrėtė neregėto stiprumo smūgis ir Lisabona beveik buvo nušluota nuo žemės paviršiaus. Atstatyta po žemės drebėjimo, sostinė tapo moderniu miestu su plačiomis gatvėmis ir aikštėmis bei vieningo stiliaus gyvenamųjų namų kvartalais.

1998 m. minint 500-ąsias Vaska da Gama kelionės metines, Lisabonoje vyko pasaulinė paroda.

Pagrindinė Lisabonos arterija – Težo upė, kurios dešiniajame krante yra Belemas, buvęs uostas. Kadaise iš čia plaukė karavelės naujųjų žemių ieškoti. Santa Marija bažnyčioje palaidoti Portugalijos karaliai, Vaska da Gama ir Kamoinsas. Netoliese, Težo upės pakrantėje, stovi elegantiškas, lodžijomis apipintas penkiaaukštis Belemo bokštas, kadaise saugojęs vienuolyno prieigas. Greta – 52 metrų aukščio paminklas Atradėjams, nuo kurio viršūnės galima apžvelgti Težo upę, Belemo architektūrinį ansamblį ir vakarinę Lisabonos dalį. Viduramžių dvasia išliko Alfama kvartale, siauromis gatvelėmis, akligatviais bei laiptų labirintais primenantis Šiaurės Afriką.

Miesto lopšys – Sao Jorge tvirtovė, pastatyta strategiškai puikiai parinktoje vietoje – ant kalvos viršūnės. Senosios arabiškos tvirtovės vietoje dabar stovi XIV-XVI a. rūmai, kuriuose rezidavo Portugalijos monarchai. Netoliese yra romaniška Lisabonos katedra, kurios gynybinę funkciją primena bokštai ir šaudymo angos. Greta katedros stovi Santo Antonio da Še bažnyčia, pastatyta vietoje gimtojo šv.Antano Padujiečio, Lisabonos globėjo, namo.

Nusileidus nuo Alfamos kalvų, pasivaikščiosite po Žemutinį miestą ir judriausią jos dalį – Rosio aikštę. Kadaise šioje aikštėje stovėjo autodafė, po žemės drebėjimo ji buvo perstatyta, pasipuošė moderniais pastatais, kurių apatiniuose aukštuose gausu kavinių bei parduotuvių. Čia yra ir Rosio geležinkelio stotis, iš kurios per pusvalandį galima nuvykti į Sintrą – šešis amžius buvusią Portugalijos monarchų vasaros rezidenciją bei turtingų lisaboniečių vasarojimo vietą. XIX a. čia lankėsi Baironas.

Pažintį su Portugalija derėtų pradėti nuo jos sostinės. Miesto centre stovi Šv. Jurgio pilis, ramiai ir didingai žvelgianti į senąją Lisaboną (Lisboa). Lisabonoje būtinai reikia aplankyti miesto širdį – Rossio, modernius ir senovinius kvartalus, iš kurių įspūdingiausias – Alfama, Šv. Jeronimo vienuolyną, didžiausią pasaulyje vežimų muziejų, Betliejaus bokštą (Torre de Belem), Atradimų paminklą (Monumento das Descobertas), Prekybos aikštę, Gulbekiano muziejų. Lisabonoje greitai suprasite, jog šis miestas turi kažką savito, ko neįmanoma rasti niekur kitur. Nors jis modernus, neretai atrodo, kad esate XIX amžiuje.

Portugalai sako: Lisabona žaidžia, Braga meldžiasi, Porto dirba. A1 keliu nuvykti iš Lisabonos į Porto trunka 4 valandas. Porto – antras pagal dydį Portugalijos miestas – didingas ir monumentalus, išsidėstęs ant keleto kalvų prie Douro upės. Per upę nutiesta keletas
tiltų. Vienas žinomiausių, kuriuo galima patekti į pramoninį Porto rajoną ir į centrą, vadinamas Dom Luis I. Porto labai spalvingas. Jame gausu įstabių vietų, ir viena jų, žinoma, Katedra. Minho provincijos sostinė. Šį miestą iš Porto galima pavadinti smaragdu Portugalijos karūnoje. Gamta čia ypač graži: tankūs miškai, derlingi slėniai, kalnagūbriai, didingos viršukalnės, auksiniai paplūdimiai, geizeriai. Braga – Mincho provincijos sostinė. Šį miestą iš Porto galima pasiekti A3 keliu. Bragos gyventojai labai religingi, mieste – per 300 bažnyčių, daug koplyčių. Labai įspūdingai atrodo koplyčios, kai jose dega daugybė žvakių.

Svarbiausia yra iš iškasamų rūdų perdidimo pramonė. Didžiausi pramonės centrai – Lisabona, Portas, Setupalė. Ant Doro ir Težo upių pastatytos hidroelektrinės. Dideli įvežtinės naftos perdirbimo kompleksai veikia netoli Lisabonos ir Porto. Lisabona garsėja labai didelėmis laivų statyklomis ir remonto įmonėmis. Jose remontuojami supertanklaiviai, kurių talpa net 0,3 mln t naftos. Portugalijos laivų remonto įmonėse aptarnaujama iki 40% visų pasaulio tanklaivių.

Alfonsas Henrikas ir yra laikomas pirmuoju Portugalijos valstybės kūrėju. Garsiausias Alfonso Henriko veiksmas buvo Lisabonos užkariavimas 1147m.. Atėmus Lisaboną iš maurų, portugalai galutinai įsitvirtino prie Tacho upės ir išplėtė savo valstybės sienas iki jo. Lisabona tapo svarbiu uostu ir prekybos centru.

Daugumos upių žiotys yra piltuvo tipo, kitaip jos vadinamos estuarijomis. Prie didžiausios, 45 km ilgio Težo estuarijos įsikūręs vienas geriausių natūralių Atlanto pakrantės uostų – Lisabona. Upių vagų požymių dar galima aptikti vandenyno dugne už kelių dešimčių kilometrų nuo kranto. Vadinasi, jos neseniai buvo apsemtos vandeniu įsmukus sausumai.

Lisabonos strategiją ES šalių vadovai priėmė 2000 m. pavasarį. Jos tikslas – pasiekti, kad ES per dešimtmetį taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonomikos plėtra būtų derinama su didesniu, geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Pagrindinis motyvas priimti šią strategiją buvo siekis suteikti postūmį nuo JAV atsiliekančiai ES ekonomikai ir sutelkti valstybes nares įgyvendinti šį tikslą ir glaudžiau derinti vykdomas ekonominės politikos priemones.

Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 1146 žodžiai iš 1875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.