Literatūra. Ka ji man reiškia? Nepasakyčiau, kad ji daro didelę įtaką mano gyvenimui ar elgesiui, tačiau literatūra, kaip ir bet kuris kitas meno kūrinys, veikia mano vaizduotę ir jausmus. Knyga ne tik sukelia susidomėjimą, bet ir moko gyventi bei mylėti. Ji skirta ne tik praleisti laisvalaikiui, knyga naudojama, kaip mokslo priemonė. Ji yra labai pasitarnavus mūsų tautai ir laikoma viena didžiausių pasaulio turtų. Kaip sako Justino Marcinkevičiaus žodžiai: “Niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo su žmogumi, kaip knyga. Prieš ją nublanksta visi pasaulio stebuklai, ji visų mokslo ir technikos laimėjimų lopšys, visų mūsų dvasinių galių motina”.
Lietuvių literatūroje yra labai gausu vaizdingų, skausmo ir kančių pilnų pasakojimų. Štai Maironio vienas dramatiškiausių sukurtų eilėraščių “Užmigo žemė”. Jame, susidūręs akis į akį su gamta, lyrinis subjektas susitinka pats su savimi ir skendi tamsoje. Dar vienas dramatiškas apsakymas, tai Biliūno “Kliudžiau”. Aš manau, kad šis kūrinys sudrebino ne vieno žmogaus širdį. Biliūnas šiame apsakyme pabrėžia ne patį įvykį, bet jo reikšmę žmogui. Neretai autorius savo apsakymuose rašo apie vaiko išgyventą didžiulį sukrėtimą. Tačiau ne visi lietuvių poetų pasakojimai yra tokie dramatiški. Pavyzdžiui: Donelaičio epinė poema “Metai”, tai vaizdingas pasakojimas apie būrų buitį, papročius, tikėjimą. Neretai lietuvių poetai mėgsta visa tai paminėti savo kūriniuose. Tačiau lietuvių literatūroje aš dažnai pasigendu nuotykinių, detektyvinių ir fantastinių žanrų kūrinių, kuriuose būtų vaizduojamas išgalvotas pasaulis. Visa tai daugiau galima rasti užsienio literatūroje. Taip pat užsienio literatūrai populiaru romanai. Vienas mėgstamiausių mano kūrinių yra Džeko Londono “Jūrų vilkas”. Šiame garsiame amerikiečių rašytojo romane vaizduojama amžina pagrindinių pasaulėžiūrų – idealizmo ir materializmo – kova. Kova vykstanti tarp fizinės ir dvasinės jėgos.
Labiausiai mane sužavėjęs užsienio rašytojas Džekas Londonas, kurio kūriniams būdinga ne tik ištikimybė gyvenimo tiesai, bet ir savotiškas šiurkštumas bei avantiūrizmas. Neretai gamta iškyla jo apsakymuose, kaip protingesnė jėga už bet kokį gyvą padarą, net ir žmogų.