Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje
5 (100%) 1 vote

Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje

LITERATŪROS IR DAILĖS PAMINKLAI LIETUVOS ŽEMĖLAPYJE

/www.ik.ku.lt/paminklai/

Programą ruošė Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Klimantavičienė, II klasės gimnazistas Andrius Baranauskas, koordinatorė – informatikos mokytoja Aldona Butkienė.

Kompiuterinė programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ – tai integruotos literatūros ir dailės, kalbos, istorijos ir geografijos pamokos, ne tik suteikiančios žinių, turtinančios kalbą, bet ir ugdančios Lietuvos pilietį, pažįstantį savo kraštą. Ekrane matome žemėlapyje pažymėtą vietą, kur yra paminklas rašytojui, pateikiami svarbiausi geografiniai ir istoriniai duomenys apie tą vietovę, apibūdinamas rašytojas ir paminklas. Surinkta ir apibendrinta daugiau kaip 50 paminklų – programa nuolat papildoma. Programos pabaigoje – trumpas dailės terminų žodynas.

Pamokos tikslas – supažindinti mokinius su skulptūros specifika. Literatūros mokytojas, jei gali, dalyvauja dailės pamokoje. Mokinių užduotis – ne tik suvokti pamoką, bet ir rašyti dailės terminų žodyną, ruošiantis būsimai kalbos pamokai. Programos puslapiai – iliustracija dailės mokytojui. Klausimai orientacinei kūrinio analizei pateikiami toliau – jais vėliau remsis mokytojas literatūros bei kalbos pamokose.

Meninė paminklų analizė

1. Lietuvos medinės skulptūros tradicijos. Paminklas L. Rėzai Juodkrantėje, V. Krėvei – Mickevičiui – Subartonyse…

2. Mažoji architektūra ir skulptūra: Palangos Juzė Nasrėnuose, paminklas I. Simonaitytei Vanaguose.

3. Skulptūra ir postamentas: paminklas S. Daukantui Papilėje, D. Poškai Bijotuose, A. Vienažindžiui Mažeikiuose, P. Cvirkai Vilniuje…

4. Įvairūs tradicinio derinio kolona – postamentas ir biustas sprendimai. Paminklai S. Nėriai Vilniuje, V. Kudirkai Vilkaviškyje, P. Višinskiui Šiauliuose.

5. Monumentalioji ir dekoratyvinė skulptūra: P. Cvirka Vilniuje ir I. Simonaitytė Priekulėje, Vanaguose…

6. Antkapinė skulptūra.

7. Giliaprasmiai ir daugiareikšmiai sudėtingo meninio sprendimo kūriniai: A. Mickevičius Vilniuje, A. Baranauskas Anykščiuose, M. Giedraitis ir M. Daukša Varniuose…

8. Faktūros reikšmė: paminklas G. Petkevičaitei – Bitei Panevėžyje.

9. Skulptūros medžiaga: akmuo, marmuras, bronza, medis.

10. Skulptūros raidos ženklai paminkluose Lietuvos rašytojams.

11. Skulptorius ir architektas.

Skulptūra ir aplinka

1. Rašytojų panteonais tapusių kapinių atsiradimo istorijos.

2. Kodėl kai kurie paminklai statomi ten, kur niekada negyveno rašytojas?

3. Kaip parenkama vieta paminklui:

paminklai miesto ar miestelio centre,

paminklai jau susiformavusiose aikštėse,

paminklas gamtoje, paminklas prie kelio,

paminklo ir pastato dermė…

Fono svarba. Papasakokite apie, jūsų nuomone, geriausiai su aplinka susietą skulptūrą, motyvuokite savo pasirinkimą.

4. Paminklai rašytojams Kauno Karo muziejaus kiemelyje. Įsigilinkite į postamentuose iškaltus žodžius – jie akcentuoja menininkų gyvenimo ir kūrybos svarbą Lietuvos likimui. Kam iš vėlesnių laikų kūrėjų jūs pastatytumėte paminklą? Pagrįskite savo nuomonę. Kokius to kūrėjo žodžius įrašytumėte?

5. Kenotafas. Kur jie statomi, kada statomi? Kam iš Lietuvos rašytojų reikėtų pastatyti kenotafą?

Žodynėlis

bareljefas – skulptūra ar ornamentas, iškilęs iš plokštumos mažiau kaip per pusę savo tūrio

biustas – žmogaus iki juosmens skulptūra, moters krūtinė

dekoratyvus – turintis išryškintų išorės bruožų, raiškią meninę formą

eksterjeras – išorinė dalis, išorinis vaizdas

faktūra – įvairiais būdais gauta dailės kūrinio paviršiaus savybė

interjeras – architektūriškai ir meniškai apipavidalinta vidinė pastato patalpa

horeljefas – aukštas reljefas, iškylantis iš plokštumos daugiau kaip per pusę tūrio

kartušas – lipdyta ar grafinė puošmena – ne visai išvyniotas ritinys arba skydas su užtaisymais aplinkui; skyde ar ritinėlyje – įrašai, emblemos, herbai

kenotafas – mauzoliejaus pavidalo antkapinis paminklas, kai kape nėra mirusiojo kūno

monumentas – architektūrinis ar skulptūrinis statinys įžymiam įvykiui ar asmeniui pagerbti, atminti

monumentalus – didelis, tvirtas, įspūdingas, didžiulis, milžiniškas

panteonas – monumentalus pastatas, kur laikomi įžymių žmonių palaikai

postamentas (pjedestalas) – statinio, skulptūrinio paminklo ar dekoratyvinės kompozicijos pamatas

reljefas – iškilus vaizdas plokštumoje

reljefiškas – iškilus, ryškus, vaizdingas

stilizuotas – sekantis kurio nors stiliaus išorinėmis formomis

stogastulpis – liaudiškais ornamentais papuoštas, dengtas stulpas

Literatūra

I VARIANTAS – įžanginė literatūros pamoka, demonstruojant visą programą. Pamokos tikslas – žadinti moksleivių susidomėjimą savo gimtojo krašto kultūra, pagarbą jos kūrėjams. Akcentuojamas kultūros tęstinumas: žymiausių rašytojų atminimą įamžina vėlesnių laikų menininkai, o mes, matydami, vertindami, o vėliau ir patys aplankydami tuos paminklus, tampame kultūros tęsėjais. Užduotis klasei – įsiminti labiausiai patikusį paminklą, po pamokų – savarankiškai jį pažiūrėti ir parašyti rašinėlį.

II VARIANTAS – paminklai – iliustracija įžanginėms pamokoms supažindinant su vieno ar kito rašytojo kūryba. Jei paminklų vienam rašytojui yra daugiau – juos
lyginame, akcentuodami skulptorių požiūrio į rašytoją ir kūrybinės prigimties savitumą.

III VARIANTAS – viso klasės kurso ar konkretaus literatūros raidos laikotarpio apibendrinimas. Galima pasirinkti įvairius metodus: iš anksto pasiruošę mokiniai plačiau pasakoja apie rašytoją, skulptūrą ir skulptorių; pasakojama pasiruošus namie arba iš anksto nežinant, apie ką reikės kalbėti pamokos metu. Tokiu atveju pamoka įgis apklausos charakterį: bus tikrinamos literatūros žinios ir kalbėjimo įgūdžiai.

IV VARIANTAS – tikslinio kurso pagrindas. Programos puslapiuose paminklai pateikiami abėcėline geografinių pavadinimų eile, tikslinio kurso pamokose laikomasi literatūros raidos.

Analizės pagrindas – žemiau pateikiami klausimai. Didžiąją atsakymų dalį galima rasti pačioje programoje. Nemaža žinių apie skulptūrą yra leidinyje “ Skulptūra 1975 – 1990″ (Aidai, 1997). Renkantis šitą variantą daugiau dėmesio reikės skirti dailininkams ir pasakoti apie jų kūrybinį kelią.

Literatūra ir skulptūra

1. Gal norėtumėte programos „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ pradžioje cituojamus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius pakeisti kito poeto žodžiais? Surenkite konkursą.

2. Įsigilinkite į A. Kmieliausko skulptūros Anykščių bažnyčios šventoriuje prasmę. Kokia Lietuvos vietovė taip pat verta panašios skulptūros, nes iš ten į literatūrą atėjo daug kūrėjų?

3. Kur yra daugiausia paminklų rašytojams? Parodykite tuos miestus žemėlapyje. Įvertinkite paminklų meniškumą.

4. Paminklų, kuriais pagerbti kūrėjai, daugiausia nusipelnę Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, likimas sovietinės okupacijos metais?

5. Įdomiausios paminklų sukūrimo istorijos.

6. Kokių paminklų autoriai yra apdovanoti Nacionaline premija?

7. Kokie skulptoriai jautė ypatingą rašytojo asmenybės ir kūrybos žavesį? Kokie paminklo bruožai tai ypatingai ryškiai parodo?

8. G. Jokūbonis Maironio skulptūra Kaune perteikia eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ nuotaiką. Kuris paminklas, jūsų nuomone, taip pat atspindi vieno ar kito rašytojo kūrybos esmę?

9. Keli paminklai tam pačiam rašytojui: kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Kuris jums labiau patinka? Ar matote skulptūroje laikmečio bruožų?

10. Ne vienas skulptorius sukūrė keletą paminklų. Ar pažįstate jo braižą? O gal rašytojo kūrybos savitumas taip paveikė skulptorių, kad jo nebegalima pažinti, darbas visiškai kitoks:

B. Bučas: antkapis Maironiui Kaune, Vaižgantas Svėdasuose, G. Petkevičaitė – Bitė Panevėžyje.

V. Grybas: S. Daukantas Papilėje, V. Kudirka Kudirkos Naumiestyje.

G. Jokūbonis: Maironis Kaune, A. Mickevičius Vilniuje, A. Vienažindys Mažeikiuose.

V. Majoras: Palangos Juzė Nasrėnuose, S. Stanevičius Švėkšnoje, I. Simonaitytė Vanaguose.

A. Sakalauskas: A. Baranauskas Anykščiuose, L. Rėza Juodkrantėje, M. Giedraitis ir M. Daukša Varniuose…

LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKA XI KLASĖJE

MOTIEJUS VALANČIUS IR VARNIAI

(integruota geografijos, istorijos, literatūros pamoka)

Pamokos situacija: jau aptarta lietuvių literatūros raida XIX a. pirmoje pusėje, 2001 metų vasario mėnesį paminėtos Motiejaus Valančiaus gimimo 200-osios metinės.

Varniuose atstatytas M,. Valančiaus paminklas, iškilo įspūdingas paminklas M. Giedraičiui ir M. Daukšai, tikėsimės, kad netrukus pradės veikti muziejus buvusiuose seminarijos rūmuose.

Tikslai:

Mokomieji:

1. M. Valančiaus gyvenimas ir veikla – literatūra.

2. Žemaitijos geografija.

3. Mažų miestelių raidos bruožai – istorija, asmenybių įtaka vietovės istorijai.

Auklėjamieji:

Kai nemaža mūsų mokinių veržiasi į didžiuosius Vakarų miestus, mokykime pažinti mažų Lietuvos miestelių žavesį, papasakokime, ką gali pasiekti darbštus, savo kraštui atsidavęs žmogus – ugdykime Lietuvos pilietį.

Lavinamieji:

Mokykime sieti skirtingus mokomuosius dalykus, suvokti įvairių kultūros sričių bendrumą, lavinkime kalbą.

Pamokos tipas mišrus.

Priemonės: kompiuterinė programa: puslapiai apie Nasrėnus ir Varnius, Kauno katedra, kur palaidotas M. Valančius, M. Valančiaus portretas, Lietuvos žemėlapis, M.Valančiaus kūrinių parodėlė, K. Sajos „Žemaičių piemuo“, V. Merkio monografija „Motiejus Valančius“ („Mintis“. Vilnius, 1999). Būtina perskaityti ir aptarti dedikaciją!

Pamokos eiga.

Iš anksto pasiruošę mokiniai pasakoja apie vietovę, kurioje įsikūrė Varniai, rodo viską žemėlapyje, antra potemė – Varnių istorija – tekstas iš programos puslapio. Taip pat iš anksto pasiruošę mokiniai pasakoja apie didžiųjų žmonių, gyvenusių Varniuose, nuopelnus mūsų literatūrai. Apie M.Giedraitį ir M. Daukšos atsikėlimą į Varnius pasiskaitome programos puslapyje, stebime, skaitome ir analizuojame skulptoriaus A. Sakalausko sukurtą paminklą. Mokytoja pratęsia pasakojimą apie Giedraičių dinastiją. Tai gali padaryti ir istorija besidomintis mokinys. Rodomas programos puslapis su kitu paminklu – M. Valančiui, skaitoma jo istorija. Dailę išmanantis mokinys gali paminklą analizuoti detaliau, susiedamas su bendrosiomis laikmečio tradicijomis. Pagal jau minėtą monografiją pasakojama apie M. Valančiaus veiklą Varniuose, akcentuojant, kaip nedideli miesteliai tampa kultūros centrais. Po to kalbame apie rašytojo kilmę, skaitome
puslapį, kur demonstruojamas V. Majoro kūrinys. Iš anksto pasiruošęs mokinys rodo Palangos Juzės kelionę po Žemaitiją. Mokytojos komentaras – apie vyskupo keliones po savo vyskupiją, žmonių meilę ir pagarbą Jam.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1587 žodžiai iš 5162 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.