ANTIKA
Tai senovės Graikijos ir Romos literatūra VIIIa.pr.Kr – Va.po Kr. Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų.
Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės.
Klasicizmas
Klasicizmas susiformuoja 17 a. Prancūzijoje, kuris dar vadinamas Liudviko XIV amžiumi, ir tęsiasi iki 19 a. pradžios. Klasicizmas iškelia harmonijos, saiko idealus. Klasicizmą apibrėžia 4 svarbiausi bruožai: 1.pagarba proto galioms 2.gamtos imitavimas. 3. antikos meno laikymas sektinu pavyzdžiu. 4.tobulo meninio meistriškumo taisyklių sukūrimas.
Mėgstamiausi žanrai: drama ( komedija, tragedija), pasakėčia, satyra. Garsiausi rašytojai: Pjeras Kornelis, Žanas Rasinas, vėlyvoji J. V. Gėtės ir F. Šilerio kūryba, Moljeras, garsiausias komedijų kūrėjas, kurio nemirtingos komedijos “Tartiufas”, “Skapeno klastos”, “Šykštuolis” statomos ir dabar Lietuvoje. N. Bualio, kurio kūrinyje “Poezijos menas”(1674) nusakytos svarbiausios anksčiau išvardintos taisyklės. Lietuvoje- atskiri bruožai D. Poškos, S. Stanevičiaus, A. Strazdo, K. Donelaičio kūryboje. Menui būdinga simetrija, saikingumas, daug antikinių skulptūrų. Garsiausi pastatai- Versalis, Petrodvorecas, Vilniaus arkikatedra, Vilniaus Rotušė, Verkių rūmai, Prezidentūra ( vėlyvasis klasicizmas). Garsiausi kompozitoriai: Haidnas, Mocartas, Bethovenas.
Galioja 3 vienumų taisyklė:
1. vienas veiksmas, viena siužetinė linija.
2. veiksmas vyksta vienoje patalpoje.
3. veiksmas vyksta vienos paros laikotarpyje. Šviečiamasis amžius
Europos kultūros istorijoje 18 a. vadinamas Šviečiamuoju. Tai laikotarpis, kai Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms. Pavadinimas rodo, kad šios epochos esmė, pagrindinės ypatybės susijusios su šviesa, švietimu. Iš tiesų švietėjai tikėjo, kad protas, žmogaus išminties šviesa įveiks tamsumą ir skurdą, pakeis socialinius santykius, pagerins žmonių gyvenimą. Todėl susirūpinta įvairių visuomenės sluoksnių švietimu, auklėjimu. Patikėjus proto galia, kritiškai žvelgiama į tradiciją bei ankstesniuosius autoritetus, negailestingai kritikuojami bet kokie prietarai. Pažangiausieji žmonės kalba apie būtinybę naikinti luomų skirtumus, žmonių santykius grįsti laisvės, lygybės, brolybės idealais. Viena svarbiausių praktinio darbo sričių- liaudies švietimas, rūpinimasis skleisti naudingus patarimus ypač kaimiečiams. Tam leidžiamos pamokomosios knygelės, padaugėja periodikos. Garsiausi prancūzų švietėjai filosofai- Ruso, Didro, Volteras- buvo ir žymūs rašytojai. Švietimo idėjoms reikšti parankūs įvairūs žanrai, labiausiai romanai. Jų ypač gausiai kuria anglų rašytojai. Daugelyje kraštų žinomas Džonatano Svifto fantastinis satyrinis romanas “Guliverio kelionės”, Danielio Defo “Robinzonas Kruzas. Didro išleidžia pirmąją Enciklopediją. Lietuvoje atskirų bruožų randame K. Donelaičio, D. Poškos, A. Strazdo, S. Daukanto, S. Stanevičiaus, M. Valančiaus kūryboje.
Svarbiausias šviečiamojo amžiaus meno stilius vadinasi rokoko. Žymiausias dailininkas- ispanas Goja. Šis stilius akcentuoja patogumą, grakštumą, eleganciją.
REALIZMAS
Jis pradeda formuotis XIX a. Geriausi realizmo kūriniai yra sukuriami XIX a. vid. Pirmieji rašytojai, kuriuos vadiname realistais, šio termino nesuprato ir save laikė romantikais. Ir tik XIX a vid pradeda leisti žurnalą „Realizmas“, redaguojamą L. E. Diurantės. Pasirodo pirmosios knygos apie realistinį meną. Sąlygas realistinei literatūrai atsirasti sudarė dideli istorijos mokslų laimėjimai. Realistinė literatūros kryptis pradeda formuotis tuo metu, kai romantizmas jau buvo pasiekęs pačią viršūnę. Svarbiausias realizmo bruožas – tai rašytojo santykis su tikrove, jos vertinimas. Realistai atidžiai įsižiūri į tikrovę, ją analizuoja, ieško gyvenimo dėsningumų, stengiasi nustatyti reiškinių priežastis. Pamatą realistinei literatūrai padėjo Stendalis. Pirmajam realizmo raidos etapui priklauso O. De Balzakas, Prosperas
Merimė. Žymiausias realizmo atstovas G. Flokeras. XIX a. II pusėje geriausius realistinius kūrinius parašo Č. Dikensas, V. Meikpis, mažiau žinomi vopkiečių realistai T. Štormas, T. Fontani. Taip pat ir XX a turime garsių realistų. Tai T. Manas, R. Rolanas. Didelis šios krypties rašytojų nuopelnas yra tas, kad jie stengėsi sukurti, platų tuometinės visuomenės vaizdą, tuo pateikdami meninę savo epochos istoriją.