Lituanistinis svietimas jav iseivijos mokyklos
5 (100%) 1 vote

Lituanistinis svietimas jav iseivijos mokyklos

Įvadas

Jei vienu žvilgsniu mėgintume aprėpti JAV lituanistinio švietimo istoriją, pastebėtume ne tik laikotarpį atitinkantį jaunuomenės ugdymo turinio, metodų ir formų įvairumą, bet ir esminius svetur užgimusios lietuviškos mokyklos gyvybingumo požymius. Ne vieno egzodo pedagogo, filosofo, lituanistinio švietimo organizatoriaus sukurtuose tautinio išlikimo modeliuose buvo nuolat akcentuojama tautybė, kaip savaiminė vertybė. Tautiškumo išlaikymas, jų įsitikinimu, buvo jaunuomenės pareiga. Tai įskiepyti siekė ir lituanistinės mokyklos.

Dar 1949 m. Lietuvių kultūros institutas tarp naujųjų JAV emigrantų lietuvių išplatino anketą. Dauguma atsiuntusių atsakymus į pateiktą klausymą ,,Kas turi pagerinti lietuvių tautinę sąmonę ir lietuvių kalbos vartojimą?“ atsakė, kad šio darbo pirmiausia turi imtis ,,šeima, poto mokykla, lietuviškos bažnyčios, organizacijos, spauda, radijas, chorai, ansambliai“. ,,Nėra reikalo plačiai kalbėti apie šeimos reikšmę ir atsakomybę lietuvybės išlaikymo atžvilgiu,- rašė L.Dambrūnas. –Reikia tik pabrėžti neabejotiną faktą, kad ne mokykla, ne bažnyčia, ne organizacija ar kas kitas, o šeima mūsų sąlygomis yra pagrindinis tautinio auklėjimo veiksnys, svarbiausia lietuvybės tvirtovė.

Be šeimos, lituanistinės mokyklos pagrindinis ugdymo veiksnys yra lietuvių bendruomenė. Plačiausiai individo ugdymo ir lietuvių bendruomenės sąveikos klausimus nagrinėjo J.Grinius, kurio filosofiniai ir pedagoginiai darbai yra tokie pat svarbūs, kaip ir A.Maceinos, S.Šalkauskio Nepriklausomoje Lietuvoje. Jie sprendė panašias žmogaus būties problemas, tik analizės kontekstas ir objektas, laiko ir vietos sąlygotas, buvo ne tas pats.

Lietuvių bendruomenės, taip pat ir lituanistinės mokyklos pagrindinis uždavinys yra, kaip teigia J.Grinius, ,,išlaikyti išeivijos tautinę gyvybę – tai tautiškai išauklėti jaunąsias kartas, būtent, įugdyti jas į lietuvybę ir tuo būdu juose įžiebti lietuviškąją sąmonę‘‘, t.y.,, a. išmokyti gimtosios kalbos, b. įdiegti tautinį charakterį, c. Įsąmoninti tautos istoriją ir d. perteikti jos kultūrinius laimėjimus‘‘.

Lituanistinio švietimo istorijos tyrinėjimų JAV niekada netrūko . Daugiausia dėmesio jai savo publikacijose skyrė J.Kavaliūnas, A.Kučas, P.Maldeikis, J.Masilionis, kun. A.Milukas, periodinė spauda. Į lituanistinių mokyklų ištakas remtasi ir grožinėje literatūroje – 1984 m. Čikagoje išleistame Alės Rūtos romane ,,Pirmieji svetur‘‘ vaizduojami, kaip pažymėta knygos užsklandoje, XIX šimtmečio pabaigos- XX – pradžios lietuviai ateiviai Amerikoje, kurie ,,rūpinasi susikurti tokį gyvenimą, kad lietuviškuose susibūrimuose rastų lyg naują tėviškę. Ir kietu užsispyrimu , ištverme ir sunkiu darbu jie laimi bent tiek, kad gali jau laiduoti savo ateinančioms kartoms lengvesnį gyvenimą – kelią į mokslą.

JAV lituanistinio švietimo ištakos ir raida

Pasaulyje turbūt nerasime tautos, kuri neturi egzilinės, t.y. tremties arba išeivių pedagogikos, švietimo, mokyklos ir mokytojų, pasiryžusių ugdyti tautiškai susipratusį ir sąmoningą jaunimą. Ne išimtis ir Lietuva, kurios istorinės ir politinės aplinkybės vertė tūkstančius jos žmonių palikti kraštą, prievarta pasirinkti išeivio, tremtinio kelią. Tačiau sunki kova už laisvę ir būvį jam neleido ne tik užmiršti gimtosios kalbos, bet dar skatino steigti lietuviškas mokyklas, klases, leisti vadovėlius, laikraščius, steigti organizacijas.

XIX a. penktojo dešimtmečio badas Lietuvoje, sukilimas, o jį numalšinus prasidėjęs sistemingas lietuvių kalbos, kultūros ir religijos persekiojimas davė pradžią didžiausiai emigracijai iš Lietuvos, daugiausia į JAV. 1883 m. pirmajame ,,Aušros‘‘ numeryje buvo rašoma: ,,Visi esame išsikraustę iš tėvynės ne dėl paleistuvystės, ne iš tinginiavimo, ne dėl prisižiūrėjimo grožybių svetur, bet gainiojami vargų, prispausti bėdomis gyvenimo, persekiojami vyresnybių. Taigi vargai mus atskyrė nuo tėvų ir tėvynės!‘‘.

Pirmieji lietuviškų laikraščių, knygų leidėjai, mokyklų steigėjai savo darbus derino prie XIX a. vidurio menkai išprususių emigrantų. V.Biržiška knygoje ,,Amerikos lietuvių spauda 1874-1910 nurodė, kad ,,šioje srityje pirmieji žingsniai buvo sunkūs dėl to, kad <…> beveik nebuvo tokių asmenų, kurie būtų sugebėję ką lietuviškai parašyti, o ir skaitytojų nedaug būtų galima surasti, nes žymi lietuvių emigrantų dalis vos tik maldaknygę temokėjo paskaityti.

Tačiau vėliau, XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, įsikūrus įvairioms lietuvybę palaikančioms organizacijoms ( ,,Lietuvių mokslo draugystė Amerikoje‘‘, ,,Tėvynės mylėtojų draugystė‘‘, ,,Vyskupo Valančiaus draugija‘‘, ir kt.), susilaukus naujų išsilavinusių emigrantų (J.Šliūpas, J.Adomaitis-Šernas) padėtis ima keistis.

Pirmas lietuvis Amerikoje, įsteigęs lietuvišką mokyklą buvo pranciškonas vienuolis A.Zaicas. Ji labai trumpai nuo 1888 m. pradžios veikė Pulaskio miestelyje, Wis., pranciškonų vienuolyne. 1892m. buvo įsteigtos Šv. Jurgio parapijos Shenadoch ir Šv. Kazimiero parapijos Pittstone, Pa., mokyklos. 1894-1907 m. buvo įsteigta dar 10 parapinių mokyklų. Jas pasak
A.Eidinto, kunigai steigė tikėdamiesi laiduoti etninių parapijų gyvavimą.

Šios parapinės mokyklos iš dalies neleido jaunimui nutautėti, pamiršti tėvų kalbą, papročius. Tačiau joms nuolat trūko mokytojų, ne vienai lietuviškai dažniausiai skolose esančiai parapijai mokyklos išlaikymas buvo pernelyg sunki našta. Tačiau pastangų ir pasiryžimo padėti jaunimui nenutautėti buvo gerokai daugiau negu pesimistinių svarstymų apie lietuviškosios mokyklos vietą ir jo ateitį naujojoje emigrantų aplinkoje.

Moksleivius bei Amerikos aukštosiose mokyklose studijuojantį lietuvių jaunimą telkė Amerikos lietuvių Romos katalikų moksleivių, įsteigtas 1912 m. rugpjūčio 23 d. Čikagoje, bei 1912-1920 m. ėjęs šio susivienijimo žurnalas ,,Moksleivis‘‘. Susivienijimas kasmet organizuodavo seimus opiems lietuvių jaunimo klausymams aptarti, įsteigė ,,Moksleivio fondą‘‘, rūpinosi lietuvių moksleivių savišvieta, literatūra, laisvalaikiu, parėmė Amerikos lietuvių katalikų federacijos 1913 m. birželio mėn. vykusio kongreso nutarimą steigti lietuvių kolegiją- aukštąją mokyklą, kuri ,,padėtų išrišti lietuvių kultūros klausimą Amerikoje‘‘ ir tada,, taptų pilnai užgandinti nūdienos moksleivijos troškimai‘‘. Turėti aukštąją lietuvišką mokyklą Amerikoje siekta ne kartą, tačiau norai taip ir liko neįgyvendinti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 999 žodžiai iš 3086 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.