Lituvos ir vilniaus kinas
5 (100%) 1 vote

Lituvos ir vilniaus kinas

Turinys

Kinas Lietuvoje……………………………………………………………..1

Kini kūrimas………………………………………………………………………………………1

Kino teatrai Vilniuje……………………………………………………………………………2

Coca-cola plaza-čia kino namai…………………………………………………………….3

Forum Cinemas Akropolis……………………………………………………………………5

„Lietuva“……………………………………………………………………………………………6

Kūlturos ministerija ir toliau sieks išsaugoti kinoi teatrą „Lietuva“……………6

Keletas faktų iš kino teatro „Vilnius“ istorijos………………………………………..7

Įdomu………………………………………………………………………………………………..8

Kompiuteriniai kino teatrai…………………………………………………………………..8

Kino technika……………………………………………………………………………………..9

Kinas Lietuvoje

Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m. kai Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m. Taigi kinas buvo rodomas nuo XX amziaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys kino teatrai bei kino salės:

• Vilnius: „Skalvija“, „Ozo kino salė“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Coca Cola Plaza Vingis“.

• Kaunas: „Planeta“, „Senasis trestas“, „Romuva“, „Cinamon“, M. Žilinsko galerija.

• Panevėžys: „Garsas“.

• Klaipėda: „Žemaitija“, „Jūratė ir Kastytis“.

• Šiauliai: „Saulė“, „Laikas“.

• Marijampolė: „Spindulys“.

• Alytus: „Dainava“.

• Varėna: Varėnos kultūros centro kino salė.

• Palanga: „Naglis“.

• Ukmergė: Ukmergės kultūros centras.

• Nida: „Agila“.

Daugiausia rodomi užsienio komerciniai filmai, tačiau vis populiarėja nekomercinis kinas. Daug žiūrovų sulaukia festivaliai „Kino pavasaris“, „Tinklai“. Lietuvišką kiną pastaraisiais metais populiarino festivalis „Trispalvis kinas“. 2005 metais rengiamas pirmasis komercinio lietuviško kino festivalis – konkursas „AXX“.

Kino kūrimas

Pirmąsias kronikas 1909 m. Lietuvoje ėmė filmuoti Antanas Račiūnas. Tais pačiais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevičius sukūrė filmą „Prie Nemuno“. Starevičius žinomas kaip tūrinės animacijos pradininkas, tačiau „savu“ jį laiko ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, prancūzai.

Kino kroniką vėliau ėmė kurti: Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys ir kt.

1926 m. randasi pirmosios kino mokyklos, įsikuria „Lietfilmo“ ir „Akies“ kino studijos. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“ (1931 m.), įvairūs trumpametražiai („Rūpestingas tėvas“, „Gydytojas per prievartą“, „Kareivis – Lietuvos gynėjas“). Pirmasis garsinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas „Storulio sapnas“ (1938 m.). Dauguma šių juostų neišliko.

Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia, o kino teatrus užplūdo sovietų propaganda. Kaune įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija,, 1949 m. perkelta į Vilnių, o 1956 m. pavadinta Lietuvos kino studija. 1947 m. „Mosfilm“ sukūrė lietuvišku vadintą filmą „Marytė“ – jį režisavo ir jame vaidino rusai, o pačiame filme pasakota apie Mariją Melnikaitę. 1953 m. panašiai sukurtas filmas „Aušra prie Nemuno“.

Pirmasis savarankiškas vaidybinis filmas „Žydrasis horizontas“ (rež. Vytautas Mikalauskas)sukurtas 1957 m. Pirmoji nacionalinės režisūros karta pradėjo veikti „atšilimo“ metais. Maskvos Kinematografijos institute mokslus baigęs Vytautas Žalakevičius Lietuvoje sugebėjo suburti bendraminčius. Sovietmečiu buvo kuriama daug ideologinių filmų, tačiau lietuvių kūrėjai sugebėdavo apeiti cenzūrą ir menine kalba prabilti į žiūrovą. Todėl ypač dažnai kurti filmai apie vaikus ir jų pasaulį: šitaip buvo lengviau išvengti cenzūros priekabių. Svarbi tema buvo ir pokario kaimas. Šiuose filmuose bandyta parodyti kovos tarp komunistų šalininkų bei priešininkų nevienpusiškumą. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais kurtos užsienio autorių kūrinių ekranizacijos.

Lietuvių filmai garsėjo įvairiuose kino festivaliuose. Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ (1965) apdovanotas II sąjunginiame kino festivalyje, „Tas saldus žodis – laisvė!“ (1972) – VIII tarptautiniame Maskvos kino festivalyje, Arūno Žebriūno novelė „Paskutinis šūvis“ iš novelių filmo „Gyvieji didvyriai“ (1960) – Karlovy Varuose, „Paskutinė atostogų diena“ – Lokarne, apdovanojimų gavo Raimondas Vabalas, Algimantas Puipa, Robertas Verba ir kiti.

Išeivijoje išgarsėjo lietuvis Jonas Mekas, vienas garsiausių eksperimentinio avangardinio kino kūrėjų.

1987 m. Sarunas Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Kai kurie kino kūrėjai, įpratę būti finansuojami iš Maskvos, sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų – valstybė smarkiai sumažino filmų finansavimą. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai,
lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Tačiau atsirado įvairių smulkesnių kino studijų, nauja gabių kino kūrėjų karta. Tarptautiniuose festivaliuose sekėsi Šarūno Barto, Audriaus Stonio (Feliksas už filmą „Neregių žemė“ (1991)), Arūno Matelio, Janinos Lapinskaitės, Valdo Navasaičio filmams. Dirba jauni režisieriai Oksana Buraja, Ruslan Korostenskij, Giedrė Beinoriūtė, Ignas Miškinis ir kiti.

Kino teatrai Vilniuje

COCA-COLA Plaza Vingis Vilnius +370 5 2652525 Savanorių pr. 7

Forum Cinemas Akropolis Vilnius +370 5 2484848 Ozo g. 25

Kino centras „Skalvija“ Vilnius +370 5 2610505 Goštauto g. 2/15

OZO, kino salė Vilnius +370 5 2770987 Ozo g. 4

COCA-COLA PLAZA – čia kino namai


Kur rasti?

Savanorių pr. 7, Vilnius



Kino centras dirba kasdien

– darbo dienomis 11.00 – 22.00 val.

– Savaitgaliais ir švenčių dienomis 11.00 – 22.00 val.

Tikslų seansų laiką galite sužinoti paskambinę telefonu Vilniuje 1567 (1,9 Lt/min)

Tai pats didžiausias ir moderniausias Lietuvoje kino centras Europoje, Baltijos šalių regione nusileidžiantis tik Rygos kino teatrui, žiūrovams duris atvėręs 2003 metais sausio 23 dieną. Šiuo metu kino centre yra 11 kino salių (2294 vietos), balkonas, Kino baras, picerija, video nuoma ir parduotuvė, saldainių parduotuvė, šalia – erdvi ir kameromis stebima parkavimo aikštelė. Aukščiausios kokybės garso įranga (DTS, Dolby digital), patentuota kino ekranų medžiaga, ypač patogios ir apgalvotai išdėstytos kėdės, jauki aplinka – visa tai neabejotinai suteikia papildomo komforto kino žiūrovui

Kino centras išties gali didžiuotis vienu iš didžiausių šalyje kino ekranu, kurio plotas – 184,8 m2 (21 m x 8,8 m). Sėkmę lemia ir ypatingas technologinis sprendimas – dėl naudojamos kino ekranų medžiagos vaizdo kokybė net iki 20 % geresnė palyginti su kitais kino teatrais, kuriuose už ekrano įrengiama garso aparatūra. Mūsų kino centruose garso kolonėlių yra daugiau ir jų technologinis išdėstymas visai nekenkia garso kokybei. Priešingai – DTS technologijos padeda atkurti garsą skaitmeniniu būdu iš kompaktinio disko. Dolby Digital technologija, garsą atkurianti tiesiai iš kino kopijos, naudojama kaip atsarginė ir papildoma tuomet, kai filmas neturi DTS disko. Dar viena neatsiejama patogumo dalis – pagal specialų užsakymą Prancūzijoje pagamintos kėdės, kurių kiekviena kainavo net 250 eurų. Praplatinti praėjimai tarp eilių leis patogiai ištiesti kojas net aukščiausiam šalies krepšininkui, o amfiteatro pakylos kampas apskaičiuotas ir mažiausiajam žiūrovui – kino ekranas puikiai matomas iš bet kurios kėdės bet kurioje eilėje.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1002 žodžiai iš 2818 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.