TURINYS
ĮVADAS 3
1. VALSTYBĖS VALDYMO FORMA 5
2. EKONOMIKOS IŠSIVYSTYMO LYGIS 6
2.1. Ekonomika 6
2.2. Bankai 6
2.3. Komercija ir prekyba 7
3. VALSTYBĖS MOKESČIŲ SISTEMA 8
3.1. Tiesioginiai mokesčiai 8
3.2. Netiesioginiai mokesčiai 10
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
ĮVADAS
Oficialus pavadinimas – Liuksemburgo Didžioji Hercogystė (Grand – Duche de Luxembourg; Grossherzogtum Luxemburg; Grousherzogdem Lёtzebuerg). Sostinė – Liuksemburgas (Luxembourg; Luxemburg) kartais vadinama „kosmopolitiškiausia Europos sostine“.
Geografiniai duomenys . Tai nedidelė valstybė tarp Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kuri neturi tiesioginio išėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Olandiją į Šiaurės jūrą); šalies ilgis iš šiaurės į pietus 82 km, plotis iš vakarų į rytus 56 km; priskiriama Vakarų Europai.
Ilgiausia upė Liuksemburgo teritorijoje Zaueris (Sauer) 85 km, svarbiausia upė – Mozelis; aukščiausia kalva Huldanžas (Huldange) 559 m.
Plotas – 2586 km2, iš jo proc.: Eslingas (Osling) 35 – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis šiaurėje ir Gutlandas 65 – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose. Miškai užima 35, pievos ir ganyklos 27, dirbamoji žemė 22 proc. šalies teritorijos.
Švietimas. Liuksemburgas turi trijų pakopų mokyklų sistemą (vaikų darželis, pradinė mokykla, vidurinė mokykla). ‘Centre universitaire’ siūlo vienų metų tam tikrų dalykų(pvz.: kalbos, ekonomika, verslas, teisė, socialiniai mokslai, fizika ir chemija) kursus. Taip pat yra galimybė pratęsti mokslą dar dviem semestrams bei mokytis mokytojų ruošimo koledže ar muzikos ir vaidybos konservatorijoje.
Šiuo metu Liuksemburgo piliečiai turi vykti į užsienį (pvz.: į Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Austriją ir Didžiąją Britaniją) kad išlaikyti savo kvalifikaciją. Dabar yra apie 3200 Liuksemburgo studentų studijuojančių užsienyje. Maždaug 22 % šių studentų yra priimti į Vokietijos aukštąsias mokyklas (konkrečiai į technologijos bei gamtos mokslus). 37 % studijuoja Belgijoje, 25 % – Prancūzijoje.
Nepaisant to, Liuksemburgas susiduria su sunkumais pripažįstant kai kurias užsienio kvalifikacijas, ypač tokių diplomuotų specialistų iš Vokietijos technologijų koledžų kurie neturi pavyzdžiui Europos Sąjungos Architektų Direktyvos reikalaujamos keturių metų praktinės patirties. Liuksemburgas turi vieną technologijų koledžą – ‘Institut Supérieur de Technologie’. Nuo 1999 metų Liuksemburge yra atskira Nacionalinė Švietimo, Profesionalaus Treniravimo ir Sporto Ministerija, vadovaujama ministro Anne Brasseur. 11.3% nacionalinio yra skiriama švietimui; daugiau yra skiriama tik socialiniams reikalams.
Kalba. Liuksemburgiečiai, kaip ir belgai, pasižymi puikiu kalbų mokėjimu. Nuo vaikystės mokomasi vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių (gimtoji) kalbų, vėliau pasirinktinai anglų, olandų, ispanų ar italų. Prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių kalbos yra oficialios. Vokiečių kalba vartojama spaudoje ir religinėse apeigose, prancūzų – teismuose, aukštosiose mokyklose ir literatūroje. Germanų kilmės ..Letzebuergesch“ kalba oficialų statusą įgijo 1984 metais.
Religijos. Iš esmės visuomenę sudaro pasauliečiai, tačiau daugiau nei 90% gyventojų yra nominalieji katalikai. Likusioji dalis – protestantai ar žydai, arba neišpažįstantieji jokios religijos. Daugelis krikščionių bažnyčią lanko nereguliariai.
Socialinis aprūpinimas. Visuomenės sveikatos palaikymo standartai aukšti, nesunkiai prieinamos lengvatos, dėl socialinio privalomo draudimo sistemos pacientų medicininė apžiūra kainuoja nedaug. Privatus draudimas taip pat padengia nemažą dalį išlaidų. Dideliuose miestuose yra ligoninės, na, o vietines reikmes tenkina klinikos.
1. VALSTYBĖS VALDYMO FORMA
Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė – konstitucinė, paveldimoji monarchija. Konstitucija paskelbta 1868m. ir vėliau taisyta (ypač 1919m.). Ji suteikia vyriausybei demokratinio valdymo teisę su galinga, teisėta įstatymų leidžiamąja valdžia. Vieneri parlamento rūmai sudaryti iš 60 deputatų, perrenkamų kas penkerius metus iš kandidatų, atstovaujančių visuotinius rinkimus. Balsuoti galima sulaukus 18 metų. Monarchas (Didysis Kunigaikštis arba Kunigaikštienė) turi konstitucinę teisę rinkti vyriausybę, kuri sudaryta iš premjer ministro, vadovaujančio vyriausybei, ir trijų ministrų. Valstybės konsulą visam gyvenimui išrenka monarchas, turintis teisę patarti. Pagrindinės partijos yra trys: Krikščionių Socialistų, Social Darbininkų ir Demokratų arba Liberalų partijos. Liuksemburgas yra padalintas į 12 kantonų, kurių kiekvienas dar padalytas į bendruomenes. Liuksemburgas išlaiko mažą savanorių armiją, kurią sudaro apie 768 kareiviai. Gynybinės išlaidos sudaro apie 2% visų vyriausybės išlaidų. Liuksemburgas yra JT, NATO, ES, Vakarų Europos Sąjungos, Beneliukso Ekonominės Sąjungos, Saugos ir Europos Bendradarbiavimo Organizacijos (Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE)), Europos Tarybos (Council of Europe (CE)) ir Ekonomikos Bendradarbiavimo ir Vystymo Organizacijos (Organization for Economic Cooperation and Development (OECD)) narys.
2. EKONOMIKOS IŠSIVYSTYMO LYGIS
2.1. Ekonomika
Liuksemburgas yra
viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje, o jo žmogaus pajamų dydį pralenkia tik Šveicarija. 1998m. bendras nacionalinis produktas buvo įvertintas 19,239 JAV $, tai yra 45,100 JAV $ vienam Liuksemburgo gyventojui. Metinio nacionalinio biudžeto pajamos 1997m. buvo įvertintos 5,460 milijonų JAV $; išlaidos – 5,440 milijonų JAV $ .