KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRALIZINGO KAIP ALTERNATYVAUS
FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS
FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ VADYBOS SPECIALYBĖ
MAGISTRO TEZĖS
Magistrantas Vadovas
Saulius Janonis dr.doc.Česlovas Christauskas
KAUNAS, 2000
TURINYS
1. Literatūros analizė 3
2. Teoriniai sprendimai 52.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga 5
2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos
7
2.3. Lizingo patrauklumas 20
2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui 20
2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui 21
2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui) 22
2.3.4. Lizingo trūkumai 22
2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika 22
2.4.1. A metodas 23
2.4.2. B metodas 33
2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai 38
2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas 39
2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas 40
2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo metodai 42
2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas 42
2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas 44
2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje 44
2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija 45
2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse 49
3. Tyrimai ir jų rezultatai 53
3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė 53
3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas 56
4. Išvados ir rekomendacijos 63
Literatūros sąrašas 64
1. Literatūros analizė
(Ataskaita)
Pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos
analizei.
Teoriniams sprendimams panaudota literatūra anglų bei vokiečių kalba.
Lietuvos lizingo rinkos analizei naudota Lietuvos periodinė spauda bei
Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitų informacija.
Teorinėje dalyje analizuotos pagrindinės lizingo charakteristikos,
rūšys, lizingo sandorio objektai, dalyviai, nuomotojo bei nuomininko
požiūris į šią finansinę paslaugą (naudota literatūra – Lietuvos
Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas”
medžiaga).
Atlikta Lietuvos lizingo rinkos analizė (rinkos struktūra, jos
pokyčiai, įstatyminė bazė, probleminės mokesčių ir apskaitos sritys).
Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo rinkos raidos
ypatybėmis, paslaugomis, problemomis, radau periodinėje Lietuvos
spaudoje. Gana daug dėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo
žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo kompanijų
finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie
Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą, jų rezultatus – Lietuvos
Lizingo asociacijos ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam
ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos
lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio struktūrą, lizingo portfelio
struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo
tipą, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo
kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga
pasinaudojusius vartotojus. Lizingo asociacijos pasirinkta ataskaitų
forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai
leidžia palyginti bei įvertinti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir
Europoje.
Bendra pasaulinė lizingo rinkos istorija, 90 –ųjų metų situacija
lizingo rinkoje bei perspektyvos gana išsamiai aprašytos autoriaus
L.Priluckio knygoje “Finansinis lizingas” (Прилуцкий Л. Финансовый
лизинг). Šioje knygoje aprašytos ne tik bendros pasaulinės lizingo
kryptys, tačiau atlikta ir išsami analizė pagal atskirus žemynus,
valstybes, paminėtos tarptautinės lizingo organizacijos, pirmaujančios
pasaulio kompanijos, užsiimančios šia veikla. Šioje knygoje išnagrinėtas
lizingo vystymasis iki 1995 metų. Būtent šiuo metu pirmosios lizingo
kompanijos pradėjo kurtis Lietuvoje. Be to, šioje knygoje pateikta mūsų
kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos lizingo vystymasis bei
problemos. Atlikta analizė parodė, jog viena iš pirmaujančių Europos
valstybių lizingo srityje yra Vokietija. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas
Vokietijos modelio nagrinėjimui. Vokietijos lizingo asociacija turi
internetinį puslapį. Jame aš radau daug statistinės informacijos
(grafikų, lentelių) ne tik apie Vokietijos lizingo rinką, bet ir
Leaseurope skelbiamą informaciją. Taip pat čiau daug informacijos apie
Vokietijos lizingo raidos ypatumus, lizinguojamus objektus, jų struktūrą,
priežastis lėmusias šios rinkos svyravimus, problemas, su kuriomis
susiduria Vokietijos lizingo
kompanijos. Tai leido sulyginti vienos iš
pirmaujančių valstybių bei dar tik ketvirtus metus gyvuojančios valstybės
lizingo rinkas.
Atnaujinti duomenys šiame internetiniame puslapyje bei Lietuvos
lizingo asociacijos narių ataskaitos bus sekamos ir ateityje,
analizuojamos, lyginamos ir pan.
Kadangi pagrindinis dėmesys dabar buvo skiriamas lizingo
charakteristikų nagrinėjimui bei analizei, ateityje bus atliekami šie
veiksmai:
– veiksnių, įtakojančių lizingo naudingumo įvertinimą analizė (knyga
“Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften”);
– metodų, naudojamų lizingo potecialios naudos įvertinimui, analizė;
– alternatyvių finansavimo šaltinių apžvalga, palyginimas su lizingu,
naudingumo apskaičiavimas;
– Lietuvos lizingo rinkos duomenų rinkimas bei jų analizė (Lietuvos
lizingo asociacijos ataskaitos).
2. Teoriniai sprendimai
2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga
Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai
finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį.
Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai.
Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai,
įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos
sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan.
Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigyjimu,
sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiems
finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo
ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų,
pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik
išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualių
įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.
Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams.
Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinkamos, nes vidutinė
palūkanų norma labai aukšta, kad gamybinės paskirties įmonė galėtų jomis
pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam
gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku
grąžinti paskolą ir apmokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai
priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo
galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1
paveiksle.
1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai
Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl
kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijų
finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį
tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes kuo didesnė skolintų lėšų
dalis, tuo didesnė palūkanų normos pavidalu išduodama pelno suma.
Naudojamas finansavimo metodas turi:
1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;
2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;
3) mažinti projekto riziką;
4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo
pelno.
Be abejo, mūsų sąlygomis labiausiai patrauklus yra investicinių
projektų finansavimas , panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius
išteklius panaudoti galima dviem būdais:
– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;
– taikant tarptautinį lizingą.
Šiandien žodis “lizingas” skamba jau visai kitaip nei prieš 4,5 metus,
kai pirmieji verslininkai pradėjo naudotis šiuo finansavimo instrumentu ir
daugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka.
Turbūt galima teigti, jog išperkamoji nuoma tapo vos ne kasdienybe
ekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti.
Daugumai aišku, kokios priežastys trukdo plėtotis ekonomikai ir konkrečiai
lizingui. Šiame savo darbe pabandžiau nagrinėti lizingą kaip alternatyvų
finansavimo šaltinį, atskleidžiant jo atsiradimo prielaidas, rūšis, naudą
sutarties šalims, įmokų skaičiavimo ir naudos įvertinimo metodiką,
palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis.
2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos
Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės
nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei
lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo
kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo
sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą
ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per
visą sutarties laiką.
Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma,
kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna
palūkanas.
Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš
labiausiai paplitusių
naudojamų šalies finansų rinkoje, nes
suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo
gavėjui.Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti
gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas,
pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė
technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės
ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.
Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna:
trumpalaikė (iki vienerių metų);
vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);
ilgalaikė (daugiau nei treji metai).
Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko
lizingo davėjas.
Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y.
kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo
gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.
Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo
davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka
įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savo
balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo
objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi
lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.
Lizingo davėju gali būti:
• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo
veikla;
• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms
vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir
kitokio pobūdžio paslaugas:
– prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą;
– konsultuoja turto eksploatavimo klausimais;
– rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu;
– teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo
klausimais ir t.t.
• specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus
su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;
• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose
ši veikla numatyta.
Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų
nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.
Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas
lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas,
nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija,
kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė.
Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas
tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-
realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.
Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo
operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų
šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos
tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas
tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pavyzdžiui,
užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja
nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto
kompanijos ir kt.
Lizingo susitarime gali dakyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto
tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė
gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir
juos realizuoja lizingo rinkoje.Bankų vaidmuo lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo
apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuoti
kompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų.
Užsienio šalių praktika rodo, kad 75% lėšų lizingo sandoriui
finansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankų
kreditų forma ir tik 25% sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko ir
specializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiami
ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingo
kompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjo
nuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa su
lizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais.
Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejų
rūšių kreditus:
garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvieną
kartą ištyrus kliento mokumą;
kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui.
Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonė
tiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudos
šaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijų
yra dukterinės bankų įmonės. Gamybinių priemonių bankas įsigyja už savo
nuosavas lėšas: įstatinį kapitalą (išskyrus lėšas, įdėtas į kitų bankų ar
įmonių akcijas, pajus bei įšaldytas lėšas), rezervo ir kitus
fondus,
sukauptus pelno sąskaita, nepaskirstytą pelną ir iš šalies pritrauktas
lėšas.
Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastinis
kreditavimas.Lizingo rūšys. Vakarų šalyse naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso
nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies,
turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties
dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.
Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis
(žr.pav.).
Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti:
– tiesioginį lizingą;
– netiesioginį lizingą.
Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi
lizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris
naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus.
2 pav. Tiesioginis lizingas
Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per
tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė
institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia
teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis
lizingas – kai lizingo peracijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas.
Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.
3 pav. Netiesioginis lizingas
Pagal nuomojamo turto rūšį galima išskirti:
• kilnojamojo turto lizingas;
• nekilnojamojo turto lizingas.
Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu.
4 pav. Lizingo rūšių klasifikacijaPagal nuomojamo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo)
sąlygas ir dydį būtų galima išskirti:
• visiškos amortizacijos lizingas;
• dalinės amortizacijos lizingas.
Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio
laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamo turto
vertę.
Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio
laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamo turto vertės.
Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius
skiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis.
Pagal išnuomoto materialinio turto aptarnavimo sąlygas galima
išskirti:
• grynasis lizingas;
• lizingas su visišku aptarnavimu;
• lizingas su daliniu aptarnavimu.
Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą aptarnauja pats vartotojas –
lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai
efektyvų jo naudojimą.
Lizingo su visišku aptarnavimu atveju išnuomoto turto aptarnavimą
vykdo nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo išlaidos aptarnavimo paslaugoms
įtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį.
Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos,
rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamo
įrengimo aptarnavimą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju
lizingo kompanija ne tik aptarnauja, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir
aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja
šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai
viena iš brangiausių lizingo rūšių.
Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį
(aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų išskirti:
• vidaus lizingas;
• išorės lizingas (tarptautinis).
Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai