Lizingas
5 (100%) 1 vote

Lizingas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRALIZINGO KAIP ALTERNATYVAUS

FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS

FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ VADYBOS SPECIALYBĖ

MAGISTRO TEZĖS

Magistrantas Vadovas

Saulius Janonis dr.doc.Česlovas Christauskas

KAUNAS, 2000

TURINYS

1. Literatūros analizė 3

2. Teoriniai sprendimai 52.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga 5

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

7

2.3. Lizingo patrauklumas 20

2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui 20

2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui 21

2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui) 22

2.3.4. Lizingo trūkumai 22

2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika 22

2.4.1. A metodas 23

2.4.2. B metodas 33

2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai 38

2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas 39

2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas 40

2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo metodai 42

2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas 42

2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas 44

2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje 44

2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija 45

2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse 49

3. Tyrimai ir jų rezultatai 53

3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė 53

3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas 56

4. Išvados ir rekomendacijos 63

Literatūros sąrašas 64

1. Literatūros analizė

(Ataskaita)

Pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos

analizei.

Teoriniams sprendimams panaudota literatūra anglų bei vokiečių kalba.

Lietuvos lizingo rinkos analizei naudota Lietuvos periodinė spauda bei

Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitų informacija.

Teorinėje dalyje analizuotos pagrindinės lizingo charakteristikos,

rūšys, lizingo sandorio objektai, dalyviai, nuomotojo bei nuomininko

požiūris į šią finansinę paslaugą (naudota literatūra – Lietuvos

Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas”

medžiaga).

Atlikta Lietuvos lizingo rinkos analizė (rinkos struktūra, jos

pokyčiai, įstatyminė bazė, probleminės mokesčių ir apskaitos sritys).

Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo rinkos raidos

ypatybėmis, paslaugomis, problemomis, radau periodinėje Lietuvos

spaudoje. Gana daug dėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo

žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo kompanijų

finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie

Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą, jų rezultatus – Lietuvos

Lizingo asociacijos ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam

ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos

lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio struktūrą, lizingo portfelio

struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo

tipą, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo

kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga

pasinaudojusius vartotojus. Lizingo asociacijos pasirinkta ataskaitų

forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai

leidžia palyginti bei įvertinti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir

Europoje.

Bendra pasaulinė lizingo rinkos istorija, 90 –ųjų metų situacija

lizingo rinkoje bei perspektyvos gana išsamiai aprašytos autoriaus

L.Priluckio knygoje “Finansinis lizingas” (Прилуцкий Л. Финансовый

лизинг). Šioje knygoje aprašytos ne tik bendros pasaulinės lizingo

kryptys, tačiau atlikta ir išsami analizė pagal atskirus žemynus,

valstybes, paminėtos tarptautinės lizingo organizacijos, pirmaujančios

pasaulio kompanijos, užsiimančios šia veikla. Šioje knygoje išnagrinėtas

lizingo vystymasis iki 1995 metų. Būtent šiuo metu pirmosios lizingo

kompanijos pradėjo kurtis Lietuvoje. Be to, šioje knygoje pateikta mūsų

kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos lizingo vystymasis bei

problemos. Atlikta analizė parodė, jog viena iš pirmaujančių Europos

valstybių lizingo srityje yra Vokietija. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas

Vokietijos modelio nagrinėjimui. Vokietijos lizingo asociacija turi

internetinį puslapį. Jame aš radau daug statistinės informacijos

(grafikų, lentelių) ne tik apie Vokietijos lizingo rinką, bet ir

Leaseurope skelbiamą informaciją. Taip pat čiau daug informacijos apie

Vokietijos lizingo raidos ypatumus, lizinguojamus objektus, jų struktūrą,

priežastis lėmusias šios rinkos svyravimus, problemas, su kuriomis

susiduria Vokietijos lizingo
kompanijos. Tai leido sulyginti vienos iš

pirmaujančių valstybių bei dar tik ketvirtus metus gyvuojančios valstybės

lizingo rinkas.

Atnaujinti duomenys šiame internetiniame puslapyje bei Lietuvos

lizingo asociacijos narių ataskaitos bus sekamos ir ateityje,

analizuojamos, lyginamos ir pan.

Kadangi pagrindinis dėmesys dabar buvo skiriamas lizingo

charakteristikų nagrinėjimui bei analizei, ateityje bus atliekami šie

veiksmai:

– veiksnių, įtakojančių lizingo naudingumo įvertinimą analizė (knyga

“Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften”);

– metodų, naudojamų lizingo potecialios naudos įvertinimui, analizė;

– alternatyvių finansavimo šaltinių apžvalga, palyginimas su lizingu,

naudingumo apskaičiavimas;

– Lietuvos lizingo rinkos duomenų rinkimas bei jų analizė (Lietuvos

lizingo asociacijos ataskaitos).

2. Teoriniai sprendimai

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga

Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai

finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį.

Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai.

Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai,

įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos

sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan.

Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigyjimu,

sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiems

finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo

ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų,

pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik

išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualių

įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.

Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams.

Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinkamos, nes vidutinė

palūkanų norma labai aukšta, kad gamybinės paskirties įmonė galėtų jomis

pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam

gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku

grąžinti paskolą ir apmokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai

priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo

galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1

paveiksle.

1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai

Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl

kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijų

finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį

tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes kuo didesnė skolintų lėšų

dalis, tuo didesnė palūkanų normos pavidalu išduodama pelno suma.

Naudojamas finansavimo metodas turi:

1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;

2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;

3) mažinti projekto riziką;

4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo

pelno.

Be abejo, mūsų sąlygomis labiausiai patrauklus yra investicinių

projektų finansavimas , panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius

išteklius panaudoti galima dviem būdais:

– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;

– taikant tarptautinį lizingą.

Šiandien žodis “lizingas” skamba jau visai kitaip nei prieš 4,5 metus,

kai pirmieji verslininkai pradėjo naudotis šiuo finansavimo instrumentu ir

daugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka.

Turbūt galima teigti, jog išperkamoji nuoma tapo vos ne kasdienybe

ekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti.

Daugumai aišku, kokios priežastys trukdo plėtotis ekonomikai ir konkrečiai

lizingui. Šiame savo darbe pabandžiau nagrinėti lizingą kaip alternatyvų

finansavimo šaltinį, atskleidžiant jo atsiradimo prielaidas, rūšis, naudą

sutarties šalims, įmokų skaičiavimo ir naudos įvertinimo metodiką,

palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis.

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės

nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei

lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo

kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo

sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą

ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per

visą sutarties laiką.

Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma,

kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna

palūkanas.

Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš

labiausiai paplitusių
naudojamų šalies finansų rinkoje, nes

suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo

gavėjui.Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti

gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas,

pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė

technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės

ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.

Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna:

trumpalaikė (iki vienerių metų);

vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);

ilgalaikė (daugiau nei treji metai).

Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko

lizingo davėjas.

Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y.

kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo

gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.

Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo

davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka

įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savo

balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo

objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi

lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.

Lizingo davėju gali būti:

• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo

veikla;

• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms

vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;

specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir

kitokio pobūdžio paslaugas:

– prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą;

– konsultuoja turto eksploatavimo klausimais;

– rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu;

– teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo

klausimais ir t.t.

• specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus

su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;

• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose

ši veikla numatyta.

Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų

nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas

lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas,

nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija,

kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas

tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-

realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.

Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo

operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų

šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos

tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas

tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pavyzdžiui,

užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja

nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto

kompanijos ir kt.

Lizingo susitarime gali dakyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto

tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė

gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir

juos realizuoja lizingo rinkoje.Bankų vaidmuo lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo

apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuoti

kompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų.

Užsienio šalių praktika rodo, kad 75% lėšų lizingo sandoriui

finansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankų

kreditų forma ir tik 25% sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko ir

specializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiami

ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingo

kompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjo

nuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa su

lizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais.

Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejų

rūšių kreditus:

garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvieną

kartą ištyrus kliento mokumą;

kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui.

Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonė

tiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudos

šaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijų

yra dukterinės bankų įmonės. Gamybinių priemonių bankas įsigyja už savo

nuosavas lėšas: įstatinį kapitalą (išskyrus lėšas, įdėtas į kitų bankų ar

įmonių akcijas, pajus bei įšaldytas lėšas), rezervo ir kitus
fondus,

sukauptus pelno sąskaita, nepaskirstytą pelną ir iš šalies pritrauktas

lėšas.

Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastinis

kreditavimas.Lizingo rūšys. Vakarų šalyse naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso

nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies,

turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties

dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.

Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis

(žr.pav.).

Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti:

– tiesioginį lizingą;

– netiesioginį lizingą.

Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi

lizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris

naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus.

2 pav. Tiesioginis lizingas

Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per

tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė

institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia

teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis

lizingas – kai lizingo peracijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas.

Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.

3 pav. Netiesioginis lizingas

Pagal nuomojamo turto rūšį galima išskirti:

• kilnojamojo turto lizingas;

• nekilnojamojo turto lizingas.

Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu.

4 pav. Lizingo rūšių klasifikacijaPagal nuomojamo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo)

sąlygas ir dydį būtų galima išskirti:

• visiškos amortizacijos lizingas;

• dalinės amortizacijos lizingas.

Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio

laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamo turto

vertę.

Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio

laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamo turto vertės.

Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius

skiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis.

Pagal išnuomoto materialinio turto aptarnavimo sąlygas galima

išskirti:

• grynasis lizingas;

• lizingas su visišku aptarnavimu;

• lizingas su daliniu aptarnavimu.

Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą aptarnauja pats vartotojas –

lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai

efektyvų jo naudojimą.

Lizingo su visišku aptarnavimu atveju išnuomoto turto aptarnavimą

vykdo nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo išlaidos aptarnavimo paslaugoms

įtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį.

Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos,

rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamo

įrengimo aptarnavimą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju

lizingo kompanija ne tik aptarnauja, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir

aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja

šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai

viena iš brangiausių lizingo rūšių.

Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį

(aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų išskirti:

• vidaus lizingas;

• išorės lizingas (tarptautinis).

Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2358 žodžiai iš 7837 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.