Lizingas- alternetyvus finansavimo šaltinis
5 (100%) 1 vote

Lizingas- alternetyvus finansavimo šaltinis

SANTRAUKA

Tęstinių universitetinių studijų magistro baigiamasis darbas, 77 psl., 12 paveikslų, 23 lentelės, 70 literatūros šaltinių, 3 priedai, lietuvių kalba.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: lizingas, lizingo objektas, lizingo subjektas, lizingo davėjas, lizingo gavėjas (nuomininkas), lizingo pardavėjas (tiekėjas), finansinis lizingas, operatyvinis lizingas, grąžintinas lizingas.

Darbo tikslas – ištirti lizingą kaip alternatyvų finansavimo šaltinį.

Tyrimo objektas – lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis.

Tyrimo metodiką sudarys 4 etapai: mokslinės literatūros analizė; metodų analizė; empirinių duomenų analizė; kokybinė analizė.

Teorinėje dalyje kalbama apie pagrindines lizingo charakteristikas, rūšis, su lizingo veikla susijusią riziką, supažindinama su pagrindiniais lizingo įmokų skaičiavimo bei lizingo alternatyvos įvertinimo metodais.

Praktinėje tyrimo dalyje analizuojama Lietuvos lizingo rinka.

Studijuojant Lietuvos ir kitų šalių autorių mokslinius veikalus, periodinę literatūrą, teisės aktus apie lizingo rinką, atliktas lizingo įvertinimas, palyginamoji analizė su kreditu ir kredito unijos paskola, atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimai, iškeltos lizingo problemos, išryškinti lizingo privalumai ir trūkumai, bei pateiktos išvados.

Leasing – an Alternative Source of Financing

Summary

Master final work consiss of 77 pages, 12 figures, 23 tables, 70 sources of literature, 3 appendixes, in Lithuanian.

Key words: leasing, the object of leasing, leaseholder, leaseprovider, financial leasing, operative leasing, repayment of leasing.

The object of thesis – better acquaint with leasing, the basic attention pay to its assessment. Methods of assessment adapt practically.

The object of the research – leasing as an alternative source of financing.

The methodic of the research includes 4 stages: analysis of scientific literature, analysis of methods, analysis of empiric data, quality analysis.

In the theoretical part it is written about the main characteristics of leasing, its kinds, risk related with leasing activities, the main methods of calculating leasing payments and methods of accessing alternatives of leasing.

In the practical part of the research the Lithuanian leasing market is analyzed.

Having studied scientific works by Lithuanian and foreign authors, periodics, law acts about the leasing market, the evaluation of leasing is made as well as comparative analysis of credit and loan of credit union, the quantity and quality research. The work also raises the problems of leasing, highlights of benefits and drawback of it and provides conclusions.

Pagrindinių sąvokų žodynėlis

Lizingas – tai finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.

Lizingo objektas – Lizingo objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika,agrotechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.

Lizingo subjektas – klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.

Lizingo davėjas – sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Lizingo davėju gali būti: komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla; finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti; specializuotosios lizingo kompanijos.

Lizingo gavėjas (nuomininkas) – nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė.

Lizingo pardavėjas (tiekėjas) – lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, ir t.t.

Finansinis lizingas – lizingo rūšis, kai klientas per nuomos laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą, palūkanas bei pridėtinės vertės mokestį, ir, pasibaigus nuomos laikotarpiui, tampa turto savininku.

Operatyvinis (veiklos) lizingas – nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas lizingo bendrovei.

Grąžintinas lizingas – įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą lizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja lizingo sutartį savo buvusio turto ilgalaikei nuomai. Grąžintino lizingo operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, o turtą pirkęs finansinis institutas yra nuomotojas arba lizingo davėjas.

TURINYS

SANTRAUKA

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………… 7

1. Lizingo teoriniai aspektai
�……………………………………….. 9

1.1 Lizingo samprata. Pagrindinės charakteristikos ………………………………..….11

1.2 Lizingo klasifikacija pagal rūšis ……………………………………………………..13

1.2.1 Finansinis lizingas ………………………………………………………….. 15

1.2.2 Operatyvinis (veiklos) lizingas ……………………………………………. 16

1.2.3 Grąžintinas lizingas………………………………………………………….. 17

1.3 Lizingo sandorio rizika, procedūros organizavimo etapai, terminų nustatymas…….18

1.4 Lizingo įmokų skaičiavimo metodika ………………………………………….……21

1.5 Lizingo potencialios naudos įvertinimas.…………………………………………….24

2. Lizingo vaidmuo Lietuvos ir tarptautiniame prekybos skatime ………………………..31

2.1 Lizingo operacijų raida ir plėtra pasaulyje ………………………………………. .31

2.2 Lietuvos lizingo rinkos analizė …………… ………………………………………….39

3. Lizingo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio tyrimas ……………………………………….53

3.1 Lizingo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio, įvertinimas Lietuvoje ……………..53

3.2 Lizingo problemos………………….……………………………………………………64

3.3 Lizingo trūkumai ir privalumai ……………………………………………………………………..67

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………..71

Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………………………… 74

Priedai

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiandieninės Lietuvos ekonominėmis sąlygomis daugelis įmonių sprendžia pinigų stokos problemas. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyvias finansavimo galimybes: naudoti įmonės uždirbtą pelną; didinti įmonės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusioje Lietuvos kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Jei vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka imti paskolą iš banko.

Kaip alternatyvos bankinėms paskoloms, Lietuvoje paplito tokios finansavimo rūšys kaip lizingas ir faktoringas. Šiame darbe autorė pateiks kuo daugiau informacijos apie lizingo naudojimą vidaus rinkoje ir išryškins lizingo privalumus, jų naudingumą komerciniuose santykiuose, kompetentingų specialistų nuomonę apie šio alternatyvaus finansavimo šaltinio ateitį, metodus naudojamus pasirenkant alternatyvius finansavimo šaltinius, jų pritaikymo galimybes Lietuvoje.

Darbo tikslas – ištirti lizingą kaip alternatyvų finansavimo šaltinį.

Tyrimo uždaviniai:

• pateikti lizingo sampratą ir pagrindines charakteristikas;

• pateikti lizingo rūšių analizę;

• įvertinti lizingą kaip alternatyvų šaltinį;

• atskleisti lizingo privalumus bei trūkumus.

Tyrimo objektas yra lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis.

Tyrimo metodika:

Atliekant lizingo tyrimą darbo autorė rėmėsi:

1. I.Dainauskienės “Lizingas” (1996) knygoje pateiktu lizingo apibrėžimu bei jo pagrindinėmis charakteristikomis;

2. L.Priluckio “Finansinis lizingas: Teisiniai pagrindai, ekonomika, praktika” (1997) knygoje pateiktais lizingo įmokų skaičiavimo metodais;

3. Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto 1997 metais organizuoto seminaro “Lizingas” konspektuose siūlomais lizingo naudingumo sutarties šalims įvertinimo metodais.

Tyrimo metodiką sudarys 4 etapai:

• mokslinės literatūros analizė;

• metodų analizė;

• empirinių duomenų analizė;

• kokybinė analizė.

Darbo struktūrą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Be to, darbas papildytas iliustracijomis, lentelėmis, priedais. Tai leidžia plačiau išanalizuoti tiriamąjį objektą – lizingą.

1. LIZINGO TEORINIAI ASPEKTAI

Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį. Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybiniams pastatams, statybai, įrengimams ir kitoms būtinoms priemonėms įsigyti, naujų produktų gamybai sukurti ir išvystyti, įeiti į naujas produktų rinkas ir pan. Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigijimu, sąskaitų mokėjimu tiekėjams ir kitomis veiklos sąnaudomis. Verslininkai šiems finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų, pirmiausia bankų, kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualiųjų įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.

Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams.
Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinka, nes vidutinė palūkanų norma labai aukšta, todėl gamybinės paskirties įmonė negali jomis pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku grąžinti paskolą ir sumokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1 paveiksle.

Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyviųjų investicijų finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes skolintas kapitalas suteikia mokestinių lengvatų – mažina apmokestinamąjį pelną sumokėtų palūkanų suma.

Naudojamas finansavimo metodas turi:

1. užtikrinti būtiną planuojamam projektui įgyvendinti investicijų apimtį;

2. optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;

3. mažinti projekto riziką;

4. užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo pelno.

Be abejo,labiausiai patrauklus yra investicinių projektų finansavimas, panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius išteklius panaudoti galima dviem būdais:

– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;

– taikant tarptautinį lizingą.

Šis darbas parengtas naudojant Lietuvos bei užsienio autorių ekonominę literatūrą, informacinius pranešimus, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto rengiamų seminarų literatūrą bei įvairių autorių straipsnius, mokslinėje, žurnaluose ir periodinėje Lietuvos spaudoje.

1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai [1].

V.D.Gazmanovo knygą “Lizingas: teorija, praktika, komentarai” galima vadinti vadovėliu, kuriame smulkiai aptariama, kas tai yra lizingas, jo pagrindinės charakteristikos, rūšys organizavimo etapai, skaičiavimo metodika ir pan. Informacijos apie pagrindines lizingo charakteristikas, rūšis, lizingo sandorio objektus, dalyvius, nuomotojo bei nuomininko požiūrį į šią finansinę paslaugą galima rasti Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas” konspektuose.

Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo raidos ypatybėmis, paslaugomis, problemomis galima rasti periodinėje Lietuvos spaudoje. Gana daug dėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo bendrovių finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą – Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio ataskaitos struktūrą, lizingo portfelio struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo rūšį, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga pasinaudojusius vartotojus. Lietuvos lizingo asociacijos parinkta ataskaitų forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai leidžia palyginti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje.

Daug vertingos informacijos galima rasti ir Internete. Visos Lietuvoje veikiančios lizingo kompanijos turi savo puslapius. Čia galima susipažinti su sąlygomis, skaičiuoklėmis, padedančiomis iš anksto įvertinti kliento galimybę gauti išperkamąją nuomą. Taigi, Internetas tampa geru pagalbininku žmonėms, besidomintiems lizingo rinka Lietuvoje.

Lizingo kompanijų veikla bei kylančios problemos, nors ir nepakankamai giliai, tačiau nagrinėjamos Lietuvoje masinių informacijų priemonių. Manau, kad tai sveikintina ir yra teigiamas veiksnys, kadangi ūkio subjektams pateikiamos įvairios nuomonės ir požiūriai, ir taip jie gali susidaryti atitinkamą nuomonę. Tuo pačiu lizingo kompanijos turi taip vykdyti savo veiklą, kad sukurtų teigiamą įvaizdį bei didintų tiek įmonių, tiek gyventojų pasitikėjimą šia nauja finansavimo forma, nes visuomenės požiūris į lizingą tiesiogiai atsiliepia lizingo kompanijų veiklai.

1.1. Lizingo samprata, pagrindinės charakteristikos

Lizingas – finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei – lizingo gavėjai – suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.

Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis prekinės formos kreditas, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas [1].

Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.

Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektu gali būti įvairios
kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika,agrotechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.

Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma gali būti:

– trumpalaikė (iki vienerių metų);

– vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);

– ilgalaikė (daugiau nei treji metai).

Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas [1].

Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.

Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.

Lizingo davėju gali būti:

• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla;

• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;

• specializuotosios lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais, rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu, teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.

• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta [2].

Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, ir t.t.

Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pvz., užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt. Lizingo susitarime gali dalyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir juos realizuoja lizingo rinkoje.

1.2. Lizingo klasifikacija pagal rūšis

Naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamojo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotųjų priemonių priežiūros, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.

Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis (žr.4 pav.).

Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima skirti:

– tiesioginį lizingą;

– netiesioginį lizingą.

Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi lizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokesčius.

2 pav. Tiesioginis lizingas

Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2520 žodžiai iš 8362 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.