Lizingas specifinė finansavimo forma
5 (100%) 1 vote

Lizingas specifinė finansavimo forma

TURINYS:

ĮVADAS 2

1. LIZINGO SAMPRATA 3

1.1 NUOMOS ATSIRADIMO ISTORIJA 3

1.2 LIZINGO SAMPRATA. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. 5

1.2.1 Nuomos rūšys 7

1.2.2 Nuomos sandorio tipai 10

1.3. LIZINGAS – SPECIFINĖ FINANSAVIMO FORMA 12

1.3.1 Išperkamosios nuomos palyginimas su banko paskola 14

1.3.2 Lizingo sandėrio rizika, privalumai ir trūkumai 16

1.3.3 Lizingo procedūros organizavimo etapai 18

2. LIZINGAS BALTIJOS ŠALYSE 21

2.1 LIETUVOS LIZINGO RINKOS PAGRINDAI 21

2.2 LIETUVOS LIZINGO RINKOS LYDERIAI 23

2.3 LIZINGO RINKOS DINAMIKA 25

2.4 LIETUVOS LIZINGO PORTFELIO STRUKTŪRA 27

2.5 LATVIJA 29

2.6 ESTIJA 32

2.7 BALTIJOS ŠALIŲ LIZINGO RINKOS PALYGINIMAS 34

IŠVADOS 37

LITERATŪROS SĄRAŠAS 38

ĮVADAS

Visai neseniai atgavusios politinę ir ekonominę nepriklausomybę Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) sparčiai vysto savo ekonomiką. Vienas besivystančių šalių ekonomikos bruožų – nuosavo kapitalo trūkumas. Daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonių ar ūkių veiklą, vadovai privalo rinktis šaltinius iš kurių jie finansuos naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyvias finansavimo galimybes: naudoti per metus uždirbtą pelną, didinti įmonės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas arba skolintis. Baltijos šalių kapitalo rinkoje nėra didelio išorinio kapitalo šaltinių pasirinkimo. Jeigu vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka imti paskolą iš banko arba pasinaudoti išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugomis.

Visai neseniai rinkoje atsiradusi išperkamoji nuoma kaip naujas finansavimo šaltinis tapo ne tik lengvai prieinamu, bet ir labai naudingu ūkio subjektams finansiniu instrumentu: įmonė gali įsigyti veiklai būtiną turtą, neturėdama visos už jį reikalingos mokėti apyvartinių lėšų sumos (toliau tekste taip pat kaip sinonimas naudojamas terminas “lizingas”, nors iš tikrųjų tai yra kiek platesnė sąvoka). Be to, nuomotojas, perduodamas gavėjui turtą naudotis, nereikalauja, kad jis įkeistų dalį savo turimo turto, kurio nuomininkas gali neturėti. Sparčiai auganti lizingo rinka skatina domėtis šiuo finansavimo šaltiniu.

Darbo tikslas – išanalizuoti išperkamąją nuomą, jos vystymosi dinamiką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrimo objektas: lizingas – specifinė finansavimo forma.

Pirmame darbo skyriuje apžvelgiama lizingo atsiradimo istorija bei vystymosi ypatybės, pateikiama nuomos rūšių analizė ir jos taikymo principai, įvertinami išperkamosios nuomos privalumai ir trūkumai, bei analizuojamas jos, kaip finansavimo šaltinio, panaudojimas.

Antrajame skyriuje – atliekamas lizingo rinkos tyrimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Remiantis statistiniais duomenimis palyginamos Baltijos šalių lizingo rinkos.

Darbe panaudoti įvairūs šaltiniai: specializuota literatūra, Lizingo asociacijų duomenys, Hansa Capital grupės įmonių pateikti duomenys, Pasaulio Banko studijų apie Lietuvos lizingo rinką medžiaga. Daug informacijos panaudota iš interneto informacijos šaltinių – lizingo bendrovių, jų asociacijų, konsultacinių bendrovių, bankų, rinkos tyrimų institucijų puslapių. Daug statistinės ir teorinės medžiagos, panaudotos šiame darbe, maloniai suteikė Lietuvos Lizingo asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis. 1. LIZINGO SAMPRATA

1.1 NUOMOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Turto nuoma arba “lizingas“ (angl. lease – nuoma) jau buvo žinoma gilioje senovėje. Manyta, kad visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su nuoma, priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams, tačiau taip iš tikrųjų nėra. Dokumentai ir rasti rašytiniai šaltiniai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.

Nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir taip gauti pajamas.

Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr. Kr. P.Baltus ir B.Major knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą. Šios 1984 m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus, sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero valstybės dokumentai nenurodo konkrečios nuomos atsiradimo datos ir tai nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.

Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie 1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto užstato aplinkybės.

Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius, laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti žemės, įrankių bei naminių gyvulių. Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai, susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį. Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų įrankiai, tačiau ir karinė technika. Rastuose
rašytiniuose šaltiniuose 550 m. pr. Kr. parašytų Romoje jau buvo kalba apie skirtumus finansinės bei veiklos nuomos.

Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai, nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos “šlapia” nuoma.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose nuomos operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomojo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali nuomos sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.

XVI amžiuje nuomos būdu Venecijos pirkliai įsigydavo tais laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams, kurie juos vėl išnuomodavo. Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių aktų, sureguliavusių nuomos santykius buvo 1284 m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1571 metais Anglijoje priimtas įstatymas, leidžiantis atskirti “tikrąją” nuo “menamosios” nuomos. Tada nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos “protingomis” sąlygomis, nes tuo metu paplito sutartys, kuriomis siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto savininkas, o kas tik nuomininkas. Taip nuoma įgavo tik dar didesnį pranašumą .

XIX a. nuoma pradedama naudoti labai plačiai. Kaip fenomenalus dalykas pirmiausia ji išplito Europoje. Didžiojoje Britanijoje buvo pasirašyta pirmoji nuomos sutartis su Britų geležinkeliu “British railways Wagons”. Tai buvo žingsnis į priekį nuomos istorijoje. Vystantis Anglijos pramonei, išaugo nuomojamų prekių skaičius. Kasdien nuoma įgaudavo vis didesnį pranašumą, tai lėmė ne tik ekonomikos kilimą, bet ir finansavimo galimybių plėtrą.

Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje įvyko 1850-aisiais metais Amerikoje, kai masiškai buvo pradėta nuomuoti: technologinius įrengimus, mašinas ir mechanizmus, laivus, lėktuvus ir t.t. JAV vyriausybė, įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino nuomos skatinimo programą.

Terminas „nuoma“ (angl. leasing) buvo pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomuoti telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo pat metu, augant nuomos operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių išperkamoji nuoma .

H. Ford labai sėkmingai savo versle panaudojo nuomos operacijas, tačiau automobilių pardavimo nuomos būdu “tėvu” yra laikomas Z. Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.

Nuoma tapo orginalia ir plačiai praktikoje taikoma sistema, kuri skatino ne tik ekonomikos plėtrą, bet ir technikos pažangą pasaulyje.

Tuo tarpu Lietuvoje nuoma, kaip finansavimo šaltinis pradėtas naudoti ne taip ir seniai. Pirmasis Lietuvoje lizingo paslauga dar 1993 m. pradėjo siūlyti Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB). Centrinis Lietuvos bankas išdavė jam licenciją verstis šia veikla, tačiau praėjus vieneriems metams licencijos nepratęsė motyvuodamas tuo, kad lizingas nėra bankinė veikla. LAIB lizingo padalinys buvo reorganizuotas į dukterinę LAIB įmonę “Aukstė”. Šios bendrovės veikla nutrūko nespėjus padaryti didesnės įtakos Lietuvos finansų rinkai.

Specializuotos lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995 metais, kai legaliai veikti joms leido 1994 m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos bei apskaitą reglamentuojantys aktai. Vienas iš pirmųjų nuomos objektų Lietuvoje buvo medicinos įranga, šiek tiek vėliau pradėta nuomoti transporto priemones, nekilnojamąjį turtą. Rinkoje pradėjo veikti dabartinės lizingo rinkos dalyvės – Vilniau Banko dukterinė įmonė “VB lizingas”, Hansa Capital grupės įmonė “Hanza lizingas”.

1.2 LIZINGO SAMPRATA. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS.

Lizingas – tai finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Įmonė turtą gali įsigyti įvairiai: sukaupti lėšų, paimti paskolą iš banko ar sudaryti nuomos sutartį. Nuomoti turtą yra patogu, nes jo vertė padengiama ne iš karto, o per kelerius metus. Ekonominiu požiūriu išperkamoji nuoma – tai ilgalaikis prekinės formos kreditas, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.

LR Civilinis kodeksas duoda tokią lizingo sutarties sampratą :

1. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teisę iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

2. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

3. Lizingo davėjas pagal
sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo.

Lizingo objektas. Nuomojamu objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.

Kiekvienas objektas gali būti išnuomojamas skirtingam laikotarpiui, todėl nuoma gali būti :

– trumpalaikė (iki vienerių metų);

– vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);

– ilgalaikė (daugiau nei treji metai).

Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko nuomininkas.

Lizingo subjektas. Klasikinei nuomai būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – nuomotojas, nuomininkas ir objekto gamintojas – tiekėjas.

Svarbiausias vaidmuo nuomos operacijoje tenka nuomotojui. Sudaręs su nuomininku nuomos sutartį, jis nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja jam už tam tikrą mokestį. Nuomotojas šį objektą dažniausiai perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi nuomotojas savotiškai finansuoja nuomos objekto vartotoją.

Nuomotoju (lizingo davėju) gali būti:

• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatose numatyta nuomos veikla;

• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai nuomos operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;

• specializuotosios lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais, rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu, teikia juridines konsultacijas nuomos sutarčių rengimo klausimais, palaiko tiesioginius ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;

• bei firmos, kurioms nuoma nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta. Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms nuomos operacijoms finansuoti.

Antrasis nuomos sandorio dalyvis yra nuomininkas (lizingo gavėjas). Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo, tai gali būti: akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė, valstybinė įmonė arba fizinis asmuo.

Trečiasis nuomos operacijos dalyvis yra objekto pardavėjas – tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą. Tai yra: gamybinės įmonės, tiekimo-realizavimo organizacijos, prekybos firmos ir t.t.

Priklausomai nuo nuomos sandorio dydžio ir kitų sąlygų, nuomos operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardintų trijų šalių, šiose operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko procedūros metu. Pvz., užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines nuomos sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt.

Sudėtingame lizinge gali dalyvauti keli pardavėjai, lizingo davėjai ir lizingo gavėjai. Į tokias operacijas gali būti įtraukiami ir bankai, draudimo kompanijos, įvairūs tarpininkai. Dažniausiai tokie sandoriai sudaromi dėl ypač didelės vertės turto arba dėl kitų priežasčių bandant diversifikuoti riziką. Tarp visų projekte dalyvaujančių subjektų susiklosto itin sudėtingi santykiai.

Nuomos susitarime gali dalyvauti ir tik dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia nuomos projektus ir juos realizuoja rinkoje.

1.2.1 Nuomos rūšys

Vakarų šalyse naudojamų nuomos formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamojo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotųjų priemonių priežiūros, sutarties dalyvių geografinės padėties, nuomos mokėjimų formos ir kt.

Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti tokias nuomos rūšis (3 pav.).

Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima skirti:

– tiesioginę nuomą;

– netiesioginę nuomą.

Tiesioginės nuomos operacijose įmonė gamintoja – tiekėjas, sudariusi nuomos sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokesčius.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 4)

1 pav. Tiesioginė nuoma

Netiesioginės nuomos operacijos vykdomos per tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinė netiesioginė nuoma – yra tada, kai jos operacijose gali dalyvauti bent vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti ir keli tarpininkai.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 4)

2 pav. Netiesioginė nuoma

Pagal nuomojamojo turto rūšį galima skirti:

• kilnojamojo turto nuoma;

• nekilnojamojo turto nuoma.

Pagal nuomojamojo materialinio turto amortizacijos (nusidėvėjimo) sąlygas ir dydį būtų galima išskirti visiškos ir dalinės amortizacijos nuomą.

Visiškos amortizacijos – kai per
nuomos sandorio laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamojo turto vertę. Dalinės amortizacijos nuoma – kai per visą sandorio laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamojo turto vertės. Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius skiriamos dvi pagrindinės nuomos rūšys: finansinė ir veiklos.

Pagal išnuomotojo materialinio turto priežiūros sąlygas paprastoji nuoma, nuoma su visiška ir daline priežiūra. Paprastosios nuomos atveju išsinuomotą turtą prižiūri pats vartotojas – nuomininkas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai efektyvų jo naudojimą. Nuomos su visiška priežiūra atveju išnuomotąjį turtą prižiūri nuomotojas. Nuomotojo priežiūros išlaidos įtraukiamos į mokėjimus pagal nuomos sutartį. Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos, rengdamos nuomos sutartis, su klientu gali numatyti visišką nuomojamojo įrengimo priežiūrą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju lizingo kompanija ne tik prižiūri, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai viena iš brangiausių nuomos rūšių.

Šaltinis: Dainauskienė I. Lizingas. – V.: LII, 1997. (p. 10)

3 pav. Nuomos rūšių klasifikacija

Pagal sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį (aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų skirti vidaus ir išorės (tarptautinė) nuomą. Sudarius vidaus nuomos sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei. Sudarius išorės (tarptautinės) nuomos sutartį, bent vienas sandorio dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine nuomos sutartimi laikoma ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiau bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu. Išorės nuoma savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksporto nuomos atveju užsienio valstybės partneris yra nuomininkas; importo nuomoje jis finansuoja sandorį ir yra laikomas nuomotoju.

Pagal nuomininko atsiskaitymus su nuomotoju už naudojimąsi turtu formą išskiriamos: nuoma, atsiskaitant pinigine forma, kompensacine bei mišria forma. Įrengimo ir kitokio turto vartotojas (nuomininkas) gali atsiskaityti už įrengimo nuomą pinigais arba prekėmis, pagamintomis šiuo įrengimu, bei įvairiomis paslaugomis. Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu ir patvirtinamos sutartimis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2626 žodžiai iš 8653 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.