Lizingas1
5 (100%) 1 vote

Lizingas1

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

LIZINGO KAIP ALTERNATYVAUS

FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS

FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ VADYBOS SPECIALYBĖ

MAGISTRO TEZĖS

Magistrantas Vadovas

Saulius Janonis dr.doc.Česlovas Christauskas

KAUNAS, 2000

TURINYS

1. LITERATŪROS ANALIZĖ 3

2. TEORINIAI SPRENDIMAI 5

2.1. TRUMPA INVESTICIJŲ FINANSAVIMO METODŲ APŽVALGA 5

2.2. LIZINGO SAMPRATA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS 7

2.3. LIZINGO PATRAUKLUMAS 20

2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui 20

2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui 21

2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui) 22

2.3.4. Lizingo trūkumai 22

2.4. LIZINGO ĮMOKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA 22

2.4.1. A metodas 23

2.4.2. B metodas 33

2.5. LIZINGO POTENCIALIOS NAUDOS NUOMININKUI ĮVERTINIMO METODAI 38

2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas 39

2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas 40

2.6. LIZINGO POTENCIALIOS NAUDOS NUOMOTOJUI ĮVERTINIMO METODAI 42

2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas 42

2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas 44

2.7. PADĖTIS PASAULINĖJE LIZINGO RINKOJE 44

2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija 45

2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse 49

3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI 53

3.1. LIZINGO RINKOS LIETUVOJE ANALIZĖ 53

3.2. ALTERNATYVIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIŲ LIETUVOJE ĮVERTINIMAS 56

4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 63

LITERATŪROS SĄRAŠAS 64

1. Literatūros analizė

(Ataskaita)

Pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos analizei.

Teoriniams sprendimams panaudota literatūra anglų bei vokiečių kalba. Lietuvos lizingo rinkos analizei naudota Lietuvos periodinė spauda bei Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitų informacija.

Teorinėje dalyje analizuotos pagrindinės lizingo charakteristikos, rūšys, lizingo sandorio objektai, dalyviai, nuomotojo bei nuomininko požiūris į šią finansinę paslaugą (naudota literatūra – Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas” medžiaga).

Atlikta Lietuvos lizingo rinkos analizė (rinkos struktūra, jos pokyčiai, įstatyminė bazė, probleminės mokesčių ir apskaitos sritys). Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo rinkos raidos ypatybėmis, paslaugomis, problemomis, radau periodinėje Lietuvos spaudoje. Gana daug dėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo kompanijų finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą, jų rezultatus – Lietuvos Lizingo asociacijos ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio struktūrą, lizingo portfelio struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo tipą, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga pasinaudojusius vartotojus. Lizingo asociacijos pasirinkta ataskaitų forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai leidžia palyginti bei įvertinti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje.

Bendra pasaulinė lizingo rinkos istorija, 90 –ųjų metų situacija lizingo rinkoje bei perspektyvos gana išsamiai aprašytos autoriaus L.Priluckio knygoje “Finansinis lizingas” (Прилуцкий Л. Финансовый лизинг). Šioje knygoje aprašytos ne tik bendros pasaulinės lizingo kryptys, tačiau atlikta ir išsami analizė pagal atskirus žemynus, valstybes, paminėtos tarptautinės lizingo organizacijos, pirmaujančios pasaulio kompanijos, užsiimančios šia veikla. Šioje knygoje išnagrinėtas lizingo vystymasis iki 1995 metų. Būtent šiuo metu pirmosios lizingo kompanijos pradėjo kurtis Lietuvoje. Be to, šioje knygoje pateikta mūsų kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos lizingo vystymasis bei problemos. Atlikta analizė parodė, jog viena iš pirmaujančių Europos valstybių lizingo srityje yra Vokietija. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vokietijos modelio nagrinėjimui. Vokietijos lizingo asociacija turi internetinį puslapį. Jame aš radau daug statistinės informacijos (grafikų, lentelių) ne tik apie Vokietijos lizingo rinką, bet ir Leaseurope skelbiamą informaciją. Taip pat čiau daug informacijos apie Vokietijos lizingo raidos ypatumus, lizinguojamus objektus, jų struktūrą, priežastis lėmusias šios rinkos svyravimus, problemas, su kuriomis susiduria Vokietijos lizingo kompanijos. Tai leido sulyginti vienos iš pirmaujančių valstybių bei dar tik ketvirtus metus gyvuojančios valstybės lizingo rinkas.

Atnaujinti duomenys šiame internetiniame puslapyje bei Lietuvos lizingo asociacijos narių ataskaitos bus sekamos ir ateityje, analizuojamos, lyginamos ir pan.

Kadangi pagrindinis dėmesys dabar buvo skiriamas lizingo charakteristikų nagrinėjimui bei analizei, ateityje bus atliekami šie veiksmai:

– veiksnių, įtakojančių lizingo naudingumo įvertinimą analizė (knyga “Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften”);

– metodų, naudojamų lizingo potecialios naudos įvertinimui, analizė;

– alternatyvių finansavimo šaltinių apžvalga, palyginimas su lizingu, naudingumo
apskaičiavimas;

– Lietuvos lizingo rinkos duomenų rinkimas bei jų analizė (Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitos).

2. Teoriniai sprendimai

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga

Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį. Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai, įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan. Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigyjimu, sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiems finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų, pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualių įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.

Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams. Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinkamos, nes vidutinė palūkanų norma labai aukšta, kad gamybinės paskirties įmonė galėtų jomis pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku grąžinti paskolą ir apmokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1 paveiksle.

1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai

Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijų finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes kuo didesnė skolintų lėšų dalis, tuo didesnė palūkanų normos pavidalu išduodama pelno suma.

Naudojamas finansavimo metodas turi:

1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;

2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;

3) mažinti projekto riziką;

4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo pelno.

Be abejo, mūsų sąlygomis labiausiai patrauklus yra investicinių projektų finansavimas , panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius išteklius panaudoti galima dviem būdais:

– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;

– taikant tarptautinį lizingą.

Šiandien žodis “lizingas” skamba jau visai kitaip nei prieš 4,5 metus, kai pirmieji verslininkai pradėjo naudotis šiuo finansavimo instrumentu ir daugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka. Turbūt galima teigti, jog išperkamoji nuoma tapo vos ne kasdienybe ekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti. Daugumai aišku, kokios priežastys trukdo plėtotis ekonomikai ir konkrečiai lizingui. Šiame savo darbe pabandžiau nagrinėti lizingą kaip alternatyvų finansavimo šaltinį, atskleidžiant jo atsiradimo prielaidas, rūšis, naudą sutarties šalims, įmokų skaičiavimo ir naudos įvertinimo metodiką, palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis.

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.

Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.

Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.

Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.

Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna:

trumpalaikė (iki vienerių metų);

vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);

ilgalaikė (daugiau nei treji metai).

Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas.

Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.

Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo
lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.

Lizingo davėju gali būti:

• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla;

• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;

specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas:

– prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą;

– konsultuoja turto eksploatavimo klausimais;

– rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu;

– teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.

• specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;

• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta.

Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija, kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.

Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pavyzdžiui, užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt.

Lizingo susitarime gali dakyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir juos realizuoja lizingo rinkoje.

Bankų vaidmuo lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuoti kompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų.

Užsienio šalių praktika rodo, kad 75% lėšų lizingo sandoriui finansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankų kreditų forma ir tik 25% sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko ir specializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiami ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingo kompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjo nuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa su lizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais.

Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejų rūšių kreditus:

garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvieną kartą ištyrus kliento mokumą;

kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui.

Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonė tiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudos šaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijų yra dukterinės bankų įmonės. Gamybinių priemonių bankas įsigyja už savo nuosavas lėšas: įstatinį kapitalą (išskyrus lėšas, įdėtas į kitų bankų ar įmonių akcijas, pajus bei įšaldytas lėšas), rezervo ir kitus fondus, sukauptus pelno sąskaita, nepaskirstytą pelną ir iš šalies pritrauktas lėšas.

Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastinis kreditavimas.

Lizingo rūšys. Vakarų šalyse naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.

Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis (žr.pav.).

Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti:

– tiesioginį lizingą;

– netiesioginį lizingą.

Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi lizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus.

2 pav. Tiesioginis lizingas

Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis lizingas – kai lizingo peracijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.

3 pav. Netiesioginis lizingas

Pagal nuomojamo turto rūšį galima
turto lizingas;

• nekilnojamojo turto lizingas.

Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu.

4 pav. Lizingo rūšių klasifikacija

Pagal nuomojamo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo) sąlygas ir dydį būtų galima išskirti:

• visiškos amortizacijos lizingas;

• dalinės amortizacijos lizingas.

Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamo turto vertę.

Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamo turto vertės.

Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius skiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis.

Pagal išnuomoto materialinio turto aptarnavimo sąlygas galima išskirti:

• grynasis lizingas;

• lizingas su visišku aptarnavimu;

• lizingas su daliniu aptarnavimu.

Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą aptarnauja pats vartotojas – lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai efektyvų jo naudojimą.

Lizingo su visišku aptarnavimu atveju išnuomoto turto aptarnavimą vykdo nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį.

Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos, rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamo įrengimo aptarnavimą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju lizingo kompanija ne tik aptarnauja, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai viena iš brangiausių lizingo rūšių.

Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį (aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų išskirti:

• vidaus lizingas;

• išorės lizingas (tarptautinis).

Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei.

Sudarius išorės (tarptautinio) lizingo sutartį, bent vienas sandorio dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine lizingo sutartimi laikoma ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiau bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu, tai yra bendra su užsienio kapitalu įmonė.

Išorės lizingas savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksporto lizingo atveju užsienio valstybės partneris išsinuomoja turtą, yra lizingo gavėjas; importo lizinge jis finansuoja sandorį ir yra laikomas lizingo davėju arba nuomotoju.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2448 žodžiai iš 8028 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.