Lizingo reiksmingumas salies ekonomikai
5 (100%) 1 vote

Lizingo reiksmingumas salies ekonomikai

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………2

1. Lizingo atsiradimo istorija………………………………………………………………………..6

2. Lizingo bei ekonominikos augimo rodiklių pagrindinėS

charkteristikos………………………………………………………………………………………………..10

2.1. Lizingo pagrindinės charakteristikos………………………………………………………………………..10

2.2. Esminiai ekonomikos augimo rodikliai……………………………………………………………………25

3. LIZINGO REIKŠMINGUMO ŠALIES EKONOMIKAI TYRIMAS ……………………………..32

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….47

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………..49

Įvadas

Keičiantis ekonominei ir teisinei aplinkai Lietuvoje, finansavimo klausimų sprendimo būdai ir galimybės darosi vis labiau aktualūs Lietuvos gyventojams, įmonėms, užsienio investuotojams.

Dabartinėmis Lietuvos ekonominėmis sąlygomis daugelis įmonių, organizacijų ar net fizinių asmenų sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą, gerinant savo materialinę padėtį reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Galima sakyti, yra trys alternatyvios finansavimo galimybės: naudoti įmonės uždirbtą pelną; didinti įmonės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusioje Lietuvos kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Prieš keletą metų daugelis Lietuvoje net nebuvo girdėję apie lizingą. Lietuvoje lizingo operacijos – sąlyginai nauja ir įdomi finansavimo rūšis, kurios naudojimo ypatumai daugeliui nėra žinomi. Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius ir, pagal statistiką, kas trečias lengvasis automobilis Lietuvoje yra įsigytas pagal išperkamosios nuomos sutartį. Vis populiaresnė Lietuvoje tampa ir nekilnojamo turto išperkamoji nuoma, nes procedūra yra žymiai paprastesnė nei gaunant bankinę paskolą, be to nereikalaujama užstato (šiuo atveju užstatas yra pats išperkamosios nuomos objektas).

Šiandien daugelio įmonių sėkmė priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ar technologijas. Dažnai net didžiausios įmonės negali vystyti ir plėsti savo verslo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Lizingas padeda įmonei sutaupyti apyvartinių lėšų ir optimaliau valdyti finansinius išteklius. Lizingas yra vienas iš sparčiausiai augančių bei populiarėjančių finansavimo instrumentų Lietuvoje. Tai yra dėsninga, nes lizingas, kaip finansavimo forma, yra patrauklus klientams savo lankstumu, todėl įgyja vis didesnį pripažinimą. Lizingo bedrovės tampa vis svarbesnės finansų rinkos dalyvės finansuojant ilgalaikes investicijas į įrengimus bei nekilnojamąjį turtą. Lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą Lietuvoje.

Šiame darbe lizingas apibudinamas kaip vienas iš finansavimo šaltinių, jo tipai, objektai, privalumai, trūkumai, formavimosi ypatumai Lietuvoje . lizingo sąvoka yra labai plati. Ji apima finansinius –komercinius, teisinius bei techninius aspektus, lizingas suprantamas kaip ūkinė veikla. Ekspertų teigimu, lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, – palankesnė verslo finansavimo forma. Privalumų yra tikrai daug, o mūsų visuomenė dar tik pradeda su jais susipažinti ir įvertinti, bei jais pasinaudoti. Siekiant atlikti lizingo įtakos šalies ekonomikai vertimą, šiame darbe taip pat skiriama dėmesio pagrindinėms ekonomikos augimo teorijoms bei rodikliams.

Diplominio darbo objektas – lizingo reikšmingumo šalies ekonomikai vertinimas.

Diplominio darbo tikslas –Įvertintinti lizingo reikšmingumą šalies ekonomikos augimui.

Diplominio darbo uždaviniai –

pateikti lizingo sampratą ir pagrindines charakteristikas;

aptarti lizingo atsiradimą Lietuvoje bei vystymosi ypatybes ir tendencijas;

pateikti lizingo rūšių analizę; išanalizuoti lizingo taikymo principus ir ypatumus;

atlikti pagrindinių ekonomikos augimo teorijų bei rodiklių analizę;

pateikti lizingo įtakos šalies ekonomikai aspektus.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei lizingą reglamentuojančių aktų analizė, statistinių duomenų analizė ir sintezė, loginė analizė ir sintezė.

Specialiųjų terminų žodynas

Akceleratorius- teorija, kad investicijos priklauso nuo paklausos pokyčių. Asmeninės pajamos – pajamos, gaunamos už produktyviąsias paslaugas ir iš transferinių mokėjimų. Asmeninės santaupos – tai gyventojų grynųjų pajamų ir vartojimo išlaidų skirtumas . Augimas–šalies ekonomikos gamybinio pajėgumo didėjimas. Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti kreditą ir kitas finansines paslaugas, įstaiga, turinti
licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų. Bendrasis naciolalinis produktas ( bnp )- tai per metus pagamintų prekių ir paslaugų verčių suma. Jį sudaro asmeninio vartojimo išlaidos, vyriausybiniai prekių ir paslaugų pirkimai, bendrosios individualios vidaus investicijos, grynasis prekių ir paslaugų eksportas. Bendrasis vidaus produktas( BVP )- bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. pajamos, gautos šalies viduje. Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui. Ekonomika gali būti suprantama kaip tam tikros šalies arba teritorijos ūkinės veiklos visuma. Kreditas – tai piniginė prievolė, kurią vėliau reikia įvykdyti, mokant atitinkamo dydžio palūkanas. Tai gali būti paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, įgalinantys vartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis. Kreditai teikiami tiek vartotojams, tiek ir verslo subjektams. Kreditavo subjektais gali būti kredito įstaigos (bankai, kredito unijos), valstybė, savivaldybė bei kiti asmenys. lizingas, Finansinė nuoma (leasing], angl. to lease = „nuomoti“) – sutartis, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. Lizingo davėjas pagal sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo. Makroekonomika– ekonomikos mokslo šaka, kurios pagrindinės tyrimų kryptys yra nedarbas, infliacija, užimtumas, bendras nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas. Nuosavybė – fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos. Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdymo. Paskola– sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku.

Pagal Wonnaccott P., Wonnaccott R. Makroekonomika. Vilnius, 1994.

1. Lizingo atsiradimo istorija

Manoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu, priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra. Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų. Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to gauti pajamas.

Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą. Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus, sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.

Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie 1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto užstato aplinkybės. (Прилуцкий Л.Н.“Финансовый лизинг”: Правовые основы, экономика, практика.Мocква.1997)

Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius, laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti žemės, įrankių bei naminių gyvulių. Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai, nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos “šlapiu” lizingu. Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai, susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį. Kaip rodo istoriniai
šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų įrankiai, tačiau ir karinė technika.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos. XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams, kurie juos vėl išnuomodavo.

Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo 1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y. nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos “protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje, išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.

Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos, kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus, pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių – kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą operatyvinio lizingo atsiradimui.

Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą. (Прилуцкий Л.Н.“Финансовый лизинг”: Правовые основы, экономика, практика.Мocква.1997)

Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko 50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė, įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.

Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas – Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV dolerių vertės lizingo operacijų.

1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy” (“pirmiau skristi nei pirkti”).

1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30% visos naudojamos įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma įsigyjama 13-17% naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14%, Danijoje – 8-10%. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška Europoje pirmauja Vokietija.Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių). Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje veikia šešiolika.

Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai (38,8%), pramonės įrengimai (24,3%), kompiuteriai ir orgtechnika (13,9%), krovininiai automobiliai (13,8%), lėktuvai, vagonai, laivai (4,2%). Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas Lietuvoje taip pat laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.

80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių vyriausybių parama šiame versle. (Прилуцкий Л.Н.“Финансовый
лизинг”: Правовые основы, экономика, практика.Мocква.1997)

Pirmasis Lietuvoje lizingo paslaugą dar 1993 metais pradėjo siūlyti Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB). Centrinis Lietuvos bankas išdavė jam licenciją verstis šia veikla, tačiau praėjus vieneriems metams licencijos nepratęsė motyvuodamas tuo, kad lizingas nėra bankinė veikla. LAIB lizingo padalinys buvo reorganizuotas į dukterinę LAIB įmonę „Aukstė“. Šios bendrovės veikla nutrūko nespėjus padaryti didesnės įtakos Lietuvos finansų rinkai.

Nauju etapu Lietuvos lizingo istorijoje reikėtų laikyti 1995-1996 metus, kai buvo įkurtos ir pradėjo veikti dabartinės Lietuvos lizingo rinkos dalyvės: UAB „Vilniaus banko lizingas“ ir UAB „Hanza lizingas“. Šiam etapui priskiriamas ir užsienio lizingo bendrovių bei gamintojų veiklos suaktyvėjimas finansavimo paslaugų sferoje, kai reikėjo įsigyti užsienio gamintojų turtą. Šiuo metu dukterines lizingo bendroves turi beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai.

1997 metais lizingas paplito transporto sektoriuje. Lizingo bendrovės pasiūlė vežėjams lizingo terminą, artimą planuojamam turto eksploatacijos laikui, ir galimybę įsigyti transporto priemonių neįkeičiant turto. Prie Lietuvos lizingo rinkos plėtros labai prisidėjo ir Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, kuri aktyviai veikė šioje srityje: rengė stambius transporto priemonių lizingo projektus, tarpininkavo lizingo bendrovėms ir asociacijos nariams – vežėjams. Transporto priemonės iki šiol yra viena svarbiausių lizingo bendrovių finansuojamo ilgalaikio turto rūšių. Plėtojantis rinkai ir kylant lizingo bendrovių personalo kvalifikacijai, vis didesnę turto dalį lizingo bendrovių portfeliuose sudaro įrenginių lizingas.

1999 metais lizingo bendrovės, bendradarbiaudamos su mažmenos parduotuvėmis, ėmė siūlyti finansavimą ir smulkiems vartotojams.

Tuo metu, kai lizingo bendrovės pradėjo veiklą, nebuvo nei vieno teisės akto, kuris reglamentuotų lizingo veiklą arba apibrėžtų jos specifiką ir nustatytų, kaip esami teisės aktai turėtų būti taikomi tokiai veiklai. Su lizingo bendrovių veiklos plėtra bei kuriama praktika yra susijusi ir teisės aktų kūrimo bei taikymo istorija. Lizingo sandoriai iki šiol sudarinėjami vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pagrindais.

Tolesnis lizingo veiklos augimas ir plėtojimas sietinas su valdžios pastangomis skatinti ūkio subjektų investicijas į turtą, įsigyjamą lizingo būdu, taip pat šalinti susikaupusias juridines, mokesčių ir apskaitos problemas, ir sudaryti sąlygas toliau plėtoti perspektyvų verslą. ( Danys A., Milašauskas T. Lizingas. – Vilnius. Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 2000).



2. Lizingo bei ekonominikos augimo rodiklių pagrindinės charkteristikos

2.1. Lizingo pagrindinės charakteristikos

Lizingas – modernus ir patogus investicijų finansavimo būdas. Pagrindinė problema – piniginių lėšų, reikalingų investicijoms, trūkumas. Dažnai verslininkai naudojasi kreditu naujai įrangai pirkti, tačiau kreditas – tai ne pati geriausia išeitis. Banko paskolos brangios, be to, bankai reikalauja solidaus užstato. Dėl šių priežasčių verslininkai nesiryžta arba negali imti banko kreditų savo veiklai plėsti. Nemažai įmonių bankrutuoja, nesugebėdamos išsilaikyti rinkoje, ir negrąžina bankui paimto kredito. Taip verslininkai negali pradėti arba plėsti savo verslo, o bankuose kaupiasi laisvi, nepanaudoti pinigai. Geriausia išeitis yra lizingas. Tai išorinis finansavimo šaltinis, suteikiantis klientui galimybę pasirinkti lankstų ir geriausiai poreikius tenkinantį finansavimo būdą. Tai palanki galimybė naudotis reikalingu turtu, įsipareigojus mokėti sutartas įmokas nustatytais terminais.

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. lizingas yra plačiai paplitusi nauja finansavimo rūšis kaip alternatyva bankinėms paskoloms išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ir jau Lietuvoje. Lizingas vis labiau įsitvirtina verslo visuomenėje kaip lanksti, nesudėtinga, mažai rizikos turinti verslo finansavimo forma. Dėl didelės konkurencijos, mažėjančios palūkanos ir gerėjančios bendrovių siūlomos paslaugos lemia lizingo rinkos spartų augimą.

Lizingas – tai ūkinė veikla, kai sutartimi pagrindinis ūkio subjektas perleidžia teisę naudotis tam tikru nekilnojamu ir kilnojamu turtu fiksuotam ar neapibrėžtam laikotarpiui kitam ūkio subjektui, už kurią pastarasis moka iš anksto sutartus dažniausiai periodinius nuomos mokėjimus. Lizingas – tai ilgalaikė mašinų, įrengimų, transporto priemonių ir kito kilnojamo ir nekilnojamo turto nuoma. Bet tai ne paprasta nuoma, o specifinė, kuri ir priartina lizingą prie kredito. Skirtingai nuo nuomos jame, kaip taisyklė, dalyvauja ne du, o daugiau subjektų: įrengimų tiekėjas, lizingo kompanija ir naudotojas. Taip pat gali būti įvairūs tarpininkai bei garantai (lizingo kompaniją finansuojanti institucija, draudimo kompanija bei valstybė institucija (mokesčių
1999).

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2803 žodžiai iš 8487 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.