Lizingo rinka Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Lizingo rinka Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BENDRA LIZINGO CHARAKTERISTIKA 4

1.1. Lizingo samprata 4

1.2. Lizingo rūšys 6

1.2.1. Finansinis lizingas 6

1.2.2. Veiklos lizingas 7

2. LIZINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 9

3. LIZINGO RINKOS YPATUMAI LIETUVOJE 10

3.1. Lietuvos Lizingo asociacijos veikla 11

3.2. Lietuvos lizingo rinkos analizė 12

4. LIZINGO BENDROVIŲ VEIKLOS YPATUMAI LIETUVOJE 15

4.1. UAB „Vilniaus banko lizingas“ veiklos analizė 15

4.2. UAB „Hanza lizingas“ veikla 20

4.3.UAB „Snoro lizingas“ veikla 21

IŠVADOS 23

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Dar prieš keletą metų daugelis Lietuvos gyventojų iš viso nebuvo girdėję apie lizingą – išperkamąją nuomą. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius, buitinę techniką, vaizdo ir garso aparatūrą bei kompiuterius, kurie yra įsigyjami būtent išperkamosios nuomos būdu.

Lizingas, arba išperkamoji nuoma — tai finansinė paslauga, leidžianti pirkėjui naudotis norima preke sumokėjus tik dalį jos vertės. Likusi suma sumokama lizingo kompanijai dalimis pagal nustatytą grafiką. Prekės nuosavybės teise lizingo sutarties galiojimo metu priklauso lizingo bendrovei. Prekė tampa pirkėjo nuosavybe, kai jis visiškai atsiskaito su lizingo bendrove.

Lizingo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti 1993 metais. 1996 metų pabaigoje lizingo rinka ėmė intensyviai didėti. Gerėjant šalies ekonominei situacijai ji ypač sparčiai plėtėsi 2001 metais, išaugo klientų pasitikėjimas lizingo bendrovėmis bei jų teikiamomis paslaugomis.

Lizingas tampa pagrindiniu investicijų finansavimo instrumentu reikšmingu visos šalies ūkio plėtrai. Tai ypač efektyvus būdas smulkioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą, kontroliuojant jų riziką: Tokiu būdu lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą [11].

Pirmoje darbo dalyje apžvelgiu pagrindines lizingo charakteristikas bei jo dalyvius. Antroje dalyje pateikiu lizingo privalumus bei trūkumus. Trečioje dalyje tiriu lizingo rinką Lietuvoje. Ketvirtoje darbo dalyje apibrėžiu trijų pagrindinių lizingo bendrovių pagrindinius veiklos aspektus. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Atliekant šį darbą ištyriau šiuos informacinius masyvus:

Kauno Technologijos Universiteto biblioteka,

Kauno miesto Viešoji biblioteka,

Internetas.

Darbo tikslas – išanalizuoti lizingo rinką bei plėtrą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

 susipažinti su lizingo pagrindinėmis charakteristikomis ir ypatumais;

 apibrėžti lizingo teikiamus privalumus ir trūkumus;

 pateikti Lietuvos lizingo rinkos ypatumus;

 išskirti UAB „Vilniaus banko lizingas“, UAB „Hanza lizingas“ ir UAB „Snoro lizingas“ bendrovių veiklos pagrindinius aspektus.

Darbo objektas – lizingo bendrovių veikla.

Darbo metodas – informacinių srautų analizė ir sintezė.1. BENDRA LIZINGO CHARAKTERISTIKA

1.1. Lizingo samprata

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei – lizingo gavėjai – suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.

Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis prekinės formos kreditas, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas [8, psl. 257].

Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.

Lizingo objektas ir subjektas.

Lizingo objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t. Taigi lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius [15].

Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma gali būti:

– trumpalaikė (iki vienerių metų);

– vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);

– ilgalaikė (daugiau nei treji metai).

Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas [2, psl. 36].

Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas (žr.1 pav.).1 pav. Klasikinio lizingo sandorio schema

*Šaltinis: Danys A., Milašauskas T., 2000, psl. 13

Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo
objekto vartotoją.

Lizingo davėju gali būti:

• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla;

• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;

• specializuotosios lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais, rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu, teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.

• specializuotosios lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;

• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta [16].

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas – lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas – tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.

Taip pat lizingo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės lizingo įmonės. Jos tiesiogiai nefinansuoja objekto, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp lizingo objekto tiekėjo, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo.

Lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, – palankesnė verslo finansavimo forma, nes:

• lizingo teikėjas žymiai lanksčiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreikių;

• palūkanos paprastai yra mažesnės nei banko kreditų;

• nereikalaujama užstato;

• lizingas nesumažina įmonės galimybių skolintis iš kitų šaltinių.

1.2. Lizingo rūšys

Naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimo formų ir kt. (žr. 2 pav.). 2 pav. Lizingo rūšių klasifikacija

*Šaltinis: Vaškelaitis V., 2001, psl.258.

Nors pagal mokėjimo formas išskiriamos trys lizingo rūšys, tačiau už objekto lizingą dažniausiai atsiskaitoma pinigine forma ir jo mokėjimai paprastai vykdomi avansu, t.y. įmoka už ateinantį laikotarpį mokama pačioje jo pradžioje. Mokėjimų grafikas dažnai priklauso nuo nuomos objekto panaudojimo būdo ir trukmės, o taip pat nuomos vartotojo pageidavimų siekiant priartinti mokėjimų režimą prie įmonės gamybinio ciklo ir turto nusidėvėjimo ypatumų.

Kitas dar svarbus skirstymas, tai pagal nuomos sutarčių įsipareigojimų pobūdį. Šiuo atveju išskiriama: finansinė išperkamoji nuoma ir veiklos lizingas.

1.2.1. Finansinis lizingas

Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) yra tokia lizingo rūšis, kai klientas per nuomos laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą, palūkanas bei pridėtinės vertės mokestį, ir, pasibaigus nuomos laikotarpiui, tampa turto savininku. Dažniausiai finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) yra ilgalaikis sandoris. Jei įmonė jį sudaro, tai lizinguojamas turtas įtraukiamas į įmonės balansą ir turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas [13]. Turto atsitiktinio sunaikinimo, pažeidimo, sugadinimo rizika po turto priėmimo – perdavimo akto pereina nuomininkui. Todėl ir visas turto aptarnavimo išlaidas padengia nuomos gavėjas ir jos neįtraukiamos į nuomos mokėjimus (toks modelis yra klasikinis).

Kad lizingas būtų pripažintas finansiniu, turi būti įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

1. Lizingo davėjas turi būti garantuotas, kad nuomininkas, pasibaigus sutarties laikotarpiui, numatytais mokėjimais visiškai padengs išnuomoto turto vertę ir taps jos savininku. Jeigu pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui įrengimo vertė nepadengiama, nuomininkas privalo nusipirkti (įsigyti) jį už likutinę vertę.

2. Lizingo mokėjimų suma (be procentų už nuomą ir kitų mokėjimų) turi būti numatyta tokio dydžio, kad padengtų 90-100% turto vertės.

3. Finansinio lizingo sutarties terminas sutampa su įrenginio amortizacijos laiku, t.y. finansinio lizingo sutarties trukmė sudaro daugiau nei 75% įrengimo naudingai naudojamo laiko.

Finansinio lizingo sutarties periodas dažniausiai trunka 5-10 metų ir numato visišką objekto susidėvėjimą.

Yra išskiriami tokie finansinio lizingo sandorių privalumai:

– galimybė naudotis preke dar nesumokėjus visos jos kainos;

– galimybė efektyviau valdyti įmonės finansinius išteklius – už laisvas apyvartines lėšas nusipirkti reikiamų žaliavų, atsargų ar pan., nes įsigyjant prekę atidedami mokėjimai;

– galimybė pagal savo poreikius paskirstyti išlaidų srautus laike (pasirenkant priimtiną sutarties terminą, pradinį įnašą, mokėjimų dydį bei dažnumą ir kt.);

– finansiniu lizingu įsigyjamam turtui nereikia papildomo užstato (įkeitimo ir pan.), kadangi pats lizinguojamas turtas yra užstatas;

– lizingo sutarties pasirašymo procedūros žymiai paprastesnės nei paskolos iš banko gavimo.

Todėl nenuostabu, kad finansinio lizingo būdu galima įsigyti įvairias transporto priemones (motociklus, automobilius, sunkvežimius, vilkikus, vandens ir oro transportą), įvairią įrangą
(biuro, gamybinę), nekilnojamąjį turtą. Tačiau dėl valstybei mokamo nekilnojamo turto mokesčio, nekilnojamojo turto lizingas vertingas tik įmonėms.

Pagal Lietuvos lizingo asociacijos 2004 m. rugsėjo 30 d. duomenis Lietuvoje finansinis lizingas sudaro apie 93 proc. visų lizingo sandorių [11].

1.2.2. Veiklos lizingas

Veiklos lizingas yra nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas lizingo bendrovei [16]. Praktikoje veiklos nuomos neviršija 3 metų. Jei klientas pageidauja, jam suteikiama galimybė pasibaigus nuomos laikotarpiui turtą nusipirkti už kainą, lygią iš anksto sutartyje nustatytai likutinei turto vertei. Šiuo būdu įmonės dažniausiai nuomojasi greitai morališkai senstančius įrengimus: automobilius, kompiuterinę ir informacinę techniką ir kt. Nuomos įmokos įtraukiamos į įmonės sąnaudas.

Taigi, kaip matome, pagrindinė šios nuomos ypatybė – trumpesnis sutarties terminas negu nuomojamo turto nusidėvėjimo laikotarpis, todėl turtas gali būti pakartotinai išnuomotas. Nuomojamo turto savininkas gali išnuomoti tą patį turtą daug kartų, tačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Veiklos nuomos numatyta nuomotojo galimybė aptarnauti (pilnai arba dalinai) išnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į nuomos mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moką nuomininkas.

Veiklos lizingo sutartyse dažniausiai numatoma teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, tapo nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.

Veiklos lizingo privalumai:

– turtas apskaitomas lizingo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kliento sąnaudas sudaro nuomos mokestis;

– kartu su nuomos paslaugomis klientui gali būti teikiamos automobilio draudimo bei techninės priežiūros paslaugos, kurių PVM yra trauktinas į PVM atskaitą. Nuomodamas turtą su papildomomis paslaugomis, klientas išvengia tų paslaugų administravimo (savalaikiai sutarčių pratęsimai, atsiskaitymai ir pan.) ir turi galimybę gan tiksliai planuotis visas su turtu susijusias išlaidas keliems metams į priekį;

– paprastas ir greitas turto atnaujinimas – nuomos sutarčiai pasibaigus turtas grąžinamas lizingo bendrovei, jo vietoj išnuomojamas naujas. Grąžinto turto realizavimas yra ne kliento, o lizingo bendrovės rūpestis;

– įsipareigojimas lizingo bendrovei pagal veiklos nuomos sutartis įmonės balanse neatvaizduojamas;

– galimybė skatinti darbuotojus, siūlant jiems asmeniškai įsigyti turtą iš lizingo bendrovės nuomai pasibaigus.

Veiklos nuoma žymiai patogesnė, tačiau ir šiek tiek brangesnė už finansinį lizingą, nes nuomos davėjas turi įvertinti papildomą riziką, susijusią su galimu turto netekimu, sugadinimu, su klientų papildomam turto išnuomojimui stoka ir pan. Būtent dėl didesnių veiklos nuomos mokėjimų jos pagrindiniai klientai yra įmonės. Todėl nenuostabu, kad pagal Lietuvos lizingo asociacijos duomenis veiklos lizingas nėra pakankamai išplėtotas ir Lietuvoje 2004 m. rugsėjo 30 d. sudaro tik apie 7 proc. visų lizingo sandorių [11].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1925 žodžiai iš 6376 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.