Logika
5 (100%) 1 vote

Logika

Turinys:

Turinys…………………………………………………………………………………………….2

Įžanga………………………………………………………..…………………………………..3

1. Teiginių logika………………………………………………….……………….………4

2. Kas yra argumentas…………………………..………………………………..………6

3. Argumentacijos klaidos….……………………………………………………………7

4. Prielaidos, Išvados…………………………………………………………………….12

5. Logika naujaisiais amžiais………………..……………………………….13

Naudota literatūra……………………………………………………………………………13

Įžanga

Filosofijos problematika apima tokius klausimus kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (moralė), žinojimas, tiesa bei grožis (estetika). Senovės Graikijos filosofijoje penkios pagrindinės filosofinių klausimų grupės buvo vadinamos analitika arba logika, epistemologija, etika, metafizika ir estetika.

Pažinimo teorija (gnoseologija arba epistemologija): kas yra žinojimas? ką galima pažinti?

Metafizika (ontologija): kas yra tikrovė? kas yra būtis?

Etika: kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti (I.Kantas)? Kas yra gėris? kas yra geras gyvenimas?

Logika: kaip reikėtų mąstyti? koks mąstymas yra taisyklingas?

Antropologija: kas yra žmogus? kokia yra žmogaus esmė?

Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?

Logika – filosofijos mokslo šaka, tirianti priimtinus samprotavimo būdus; plačiąja prasme – taisyklingas mąstymas, samprotavimų eiga, sveikas protas, vidinis dėsningumas.

Šnekamojoje kalboje logika dažniausiai vadinamas samprotavimų analizavimas. Tradiciškai logika buvo mokoma kaip filosofijos dalis, bet jau du šimtmečius logika studijuojama ir kaip matematikos, o paskutiniais dešimtmečiais — kaip kompiuterių mokslo dalis. Kaip mokslas, logika tyrinėja ir klasifikuoja sakinių ir argumentų struktūrą, apibrėžia aprašymo schemą, nagrinėja tikimybės santykį su priežastingumu, teisingus ir klaidingus teiginius ir paradoksus.

Panašiai, kaip mokėjimas kalbėti egzistavo dar iki kalbotyros mokslo atsiradimo, taip ir taisyklingas mąstymas buvo ir iki logikos mokslo susiformavimo. Loginės operacijos: apibrėžimas, klasifikacija, įrodymas, paneigimas ir kt. dažnai naudojamos kasdien, tačiau nesąmoningai ir su paklaidomis. Kai kurie žmonės linkę laikyti savo mąstymą natūraliu procesu, nereikalaujančiu analizės ir kontrolės daugiau, negu sakykim kvėpavimas ar judėjimas. Tačiau realus mąstymas nėra tik paprasta loginė seka – sprendžiant kilusius uždavinius dažnai svarbu ir nuoseklumas, ir intuicija, ir emocijos, ir pasaulėžiūra ir kt.

Logikos teorija naudoja specialią dirbtinę kalbą. Todėl kartais atrodo, kad apie paprastus dalykus kalbama pernelyg sudėtingai.

Logikos mokslą sudaro daug teorijų. Pati paprasčiausia ir labiausiai žinoma yra teiginių logika, nagrinėjanti teiginių loginius ryšius. Kitos žinomiausios teorijos predikatų logika, modalinė logika, silogistika.

Teiginių logika

Teiginių logika yra logikos mokslo teorija, nagrinėjanti loginius teiginių ryšius. Tai viena paprastesnių iš visų logikos teorijų. Ji nenagrinėja teiginių vidinės struktūros, kaip kad predikatų logika ar silogistika. Teiginių logikos dėsningumai galioja ir daugumoje kitų logikos teorijų.

Teiginio sąvoka

Teiginiais teiginių logikoje vadinami visi sakiniai, kurie gali būti teisingi arba klaidingi. Pavyzdžiui, „Dabar Vilniuje lyja“, „Visi žmonės yra mirtingi“, „Jonas eina į mokyklą“ yra teiginiai. Būna tokių sakinių, kurie nėra teiginiai — pavyzdžiui, klausimai, skatinamieji sakiniai. Teiginio teisingumas ar klaidingumas vadinamas jo teisingumo reikšme. Paprasčiausia teiginių logika yra dvireikšmė: joje visi teiginiai laikomi arba teisingais, arba klaidingais (tuo ji skiriasi nuo daugiareikšmių logikų). Teiginiai teiginių logikoje žymimi lotyniškomis raidėmis p, q, r (kartais: A, B, C…).

Teiginių logikos operatoriai

Operatoriais teiginių logikoje vadinami tam tikri žodžiai, kuriais galima sujungti atskirus teiginius į kitus, ilgesnius teiginius. Operatoriai lemia loginius teiginių ryšius. Teiginių logikoje skiriami šeši operatoriai. Jie atitinka kai kuriuos lietuvių kalbos jungtukus. Operatoriai žymimi specialiais simboliais. Visuotinai priimtos simbolių sistemos čia nėra — egzistuoja keli žymėjimo būdai.

Teiginys, kuris sukonstruotas naudojant operatorius, vadinamas sudėtiniu. Teiginiai be operatorių vadinami paprastais. Teiginių logikoje sudėtinio teiginio teisingumo reikšmė visada vienareikšmiškai priklauso tik nuo dviejų dalykų: nuo to, kokios yra į jį įeinančių paprastų teiginių teisingumo reikšmės, ir nuo to, kokiais operatoriais jie sujungti. Ši taisyklė negalioja kai kuriose kitose logikose, pavyzdžiui, modalinėje logikoje.

Teisingumo lentelės

Sudėtinio teiginio teisingumo reikšmės priklausomybė nuo į jį įeinančių paprastų teiginių teisingumo reikšmių paprastai vaizduojama teisingumo lentelėmis (jos dar vadinamos matricomis).

Simboliai „1“ ir „0“ lentelėje

žymi teiginių teisingumo reikšmes „teisinga“ ir „klaidinga“ (kartais vietoje „1“ ir „0“ teisingumo lentelėse vartojama „T“ ir „K“). Lentelė rodo, kad neigimo operatorius bet kokio teiginio p teisingumo reikšmę pakeičia į priešingą: jei p teisingas, tai ˜p — klaidingas; o jei p klaidingas, tai ˜p — teisingas. Tai atitinka „netiesa, kad…“ vartoseną lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, jei teiginys „Dabar Vilniuje lyja“ — teisingas, tai teiginys „Netiesa, kad dabar Vilniuje lyja“ — klaidingas. Jei „Dabar Vilniuje lyja“ — klaidingas, tai teiginys „Netiesa, kad dabar Vilniuje lyja“ — teisingas.

Teiginių logikos dėsniai

Dėsniais (arba tautologijomis, loginėmis tiesomis, logiškai būtinomis išraiškomis, tapačiai teisingomis išraiškomis) teiginių logikoje vadinamos visada teisingos išraiškos. Tai, ar tam tikra išraiška yra dėsnis, priklauso tik nuo jos loginės formos. Pavyzdžiui: p ~p (negalimo trečiojo dėsnis). Šią formą turintis teiginys bus teisingas nepriklausomai nuo to, kokį teiginį įstatysime vietoje p.

Logikos dėsnių neigimai vadinami kontradikcijomis (arba prieštaravimais, tapačiai klaidingomis išraiškomis). Tai visada klaidingos išraiškos. Pavyzdžiui: p&~p.

Samprotavimų pagrįstumo vertinimas

Teiginių logika padeda nustatyti, kurie samprotavimai yra pagrįsti ir kurie ne. Pagrįstuose samprotavimuose išvados gaunamos iš prielaidų remiantis teiginių logikos dėsniais. Norint nustatyti, ar samprotavimas pagrįstas, reikia padaryti du dalykus: samprotavimą formalizuoti (išversti į teiginių logikos kalbą); ir įvertinti, ar gauta forma yra pagrįsto samprotavimo loginė forma.

Kas yra argumentas ?

Argumentas yra teiginių seka, kurios pabaigoje padaroma išvada. Ši išvada yra tai, kas buvo bandyta įrodyti argumento pagalba.

Argumentai būna įvairių tipų. Dažniausiai pasitaikantys yra dedukciniai argumentai, kurių pasekoje galime gauti išvadą, kuri yra vienareikšmiškai arba teisinga, arba klaidinga. Būtent dedukciniai argumentai yra dažniausiai naudojami diskusijose.

Dedukciniai argumentai susideda iš trijų dalių: prielaidų, išvadų konstravimo, ir pačių išvadų. Toliau išnagrinėsime kiekvieną iš šių dalių plačiau.

Kaip atpažinti argumentą?

Iš tiesų tai nėra taip paprasta kaip atrodo. Labai daug žmonių diskusijose vien tik tvirtina, kad vienas ar kitas teiginys yra teisingas, bet tam teisingumui parodyti nepanaudoja nieko, ką būtų galima pavadinti argumentu. Kartais žmonės pirma pasako savo išvadą, ir tik po to išdėsto prielaidas bei paaiškina, kaip išvada buvo sukonstruota. Taip daryti galima, tačiau tai gali į diskusiją įnešti painiavos. Geriausia prielaidas dėstyti argumento pradžioje.

Be to, vietoj argumentų dažnai naudojami paaiškinimai. Tarkime, kad diskutuojame ar tiki Jonas dievu, ir viena iš pusių pasako:

Jonas vaikšto į bažnyčią, nes jis tiki dievu.

Tai, nors ir panašu į argumentą, iš tiesų taip nėra. Tai – paaiškinimas, kodėl Jonas eina į bažnyčią. Jame Jono tikėjimas dievu yra konstatuojamas kaip faktas, o kaip išvada pateikiama tai, kad jis į bažnyčią vaikšto būtent dėl savo tikėjimo.

O štai teisingo argumento pavyzdys:

1) Prielaida: Kiekvienas įvykis turi priežastį.

2) Prielaida: Visata atsirado.

3) Prielaida: Bet koks atsiradimas yra įvykis,

4) Konstravimas: Reiškia, Visatos atsiradimas buvo įvykis.

5) Konstravimas: Reiškia, Visatos atsiradimas turėjo priežastį.

6) Išvada: Visata turi priežastį.

Ketvirtame žingsnyje sukonstravome teiginį iš antros ir trečios prielaidos, tuomet iš šio teiginio ir pirmosios prielaidos sukonstravome penktą teiginį. Šį, penktą teiginį supaprastinome ir pateikėme kaip išvadą.

Kai kas (tame tarpe ir aš pats) gali nesutikti su kai kuriomis šio argumento prielaidomis. Tačiau apskritai, tai yra taisyklingo argumento pavyzdys.

Argumentacijos klaidos

Anekdotiški liudijimai

Šiuos lengva pastebėti, pavyzdžiui:

Dievo buvimo įrodymų aplink pilna! Net ir šiomis dienomis dievas daro stebuklus… Štai praeitą savaitę aš skaičiau apie mergaitę, kuri sirgo vėžiu. Visa jos šeima nuėjo į bažnyčią, pasimeldė, ir mergaitė pasveiko.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1284 žodžiai iš 4253 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.