Logistika
5 (100%) 1 vote

Logistika

Logistika- įm. organizac. veikla, jungianti į vieningą sist. ir optimiz. visas material. srauto grandis, pradedant žaliav. ir įreng. tiekimu ir baigiant prod. pateikimu pirkėjui, siekiant  įm. veiklos efektyv. ir sustipr. jos pozic. konkurenc. kovoje. Log. vald. tarybos apibrėž.- tai parūpinimo proc. dalis, kuri planuoja, įgyvendina ir kontr. efekt. gėrybių judėjimą, saugojimą (servisą) ir su tuo susij. inf. nuo jų atsirad. taško iki vartoj., siekiant patenkint vartot. poreik.

Istorija. Liet. log. sąv. atsir.  1991-1992 m. Vak-se ji prad. kilti 1950-1960 m. karo srit. (kar. t.b. aprūp. būstu, maistu, ginklais,…). Log. šaknys g.b.: gr.- skaičiuoti; pranc. ”loge”- aprūp., apgyvend.; ital. “logea”- sandėlis, saugoti. Didelis log. poreikis buvo II p. k. metais. Po karo log. principai pradėti naud. versle. Log vystymuisi did. reikšmę turėjo J. Thuner darbai, kurie ypat. nagrin. transporto probl., žemės nuomą.

A .Vėberis. Pasiūlė žaliav. rinkimo indeksą- pagam. prod. ir reikaling. masės santyk. Perkelto svorio indeksas- krovin., kurie t.b. perkelti tarp įv. tašk. erdvėje, svorio indeksas. Apsk.: 1 t gatav. prod.= 1+ prod. žaliav. imlumo indeks (kuo ž.i.i. , tuo arčiau žaliav. gamykl. t.b). Jei gamyb. proc. metu gaminio svoris , tai jo ž.i.i. bus <1, o perkelto svorio i. >1, tada gamyb. įm. išsidėstym. turėtų artėti prie žaliav. gamykl. Vėberis atkreipė dėmesį į aglomeracijas ir deglomeracij. Aglomerac.- skatina kurti įm. miesto centre, arti rinkų ir kur geresnis aptarnav., tačiau šių vietų yra did. DD, o SS ribota, tada įvyksta deglomerac. proc.- tankiai apgyv. raj. žemės renta žymiai . Šie proc. tiesiog. įtakoja žemės ir pastat. nuomos P, kuri dažn. priskir. fix. išl. Verslinink. susidom. log.  technin. ir ek. sąl. išsivysčiusiose rinkos ek. šalyse.

Log. kaip mokslas. Tai m., tyrinėj. material. sraut., nuo 1 šalt. iki galut. vartot., organiz. bei optimiz. laiko, erdv. ir sąn. pož., dėsningumus.

Log. Principai: 1. Sinchronizavimas- reiškia tokių material. sraut. graf. derin. sudarym., kuris užtikrina viening., nenutrūkstam. judėj., pradedant žaliav. tiekimu ir baigiant gatav. prod. pardav.; 2. Optimizavimas- lig. proc. var. suradim., kuris užtikrina did. log. sist. efekt. esamom sąl.; 3. Intergravimas, siekiant  įm. efektyv.- material. sraut. dalių sujungimą bendriem įm. tixlam pasiekti, laikantis sąn. princ. negal.  ar  sąn. vienoje dalyje, jei tai atsilieps visai sist.

Log. evoliuc. pasaulyje įtakojo: bendrosios priež.- mokslo ir techninkos pažanga, gamyb. technolog. pokyč., tarptaut. prekyb. plėtra; tiesiog. priež.- susiformav. pikėjo rinka, padidėję klientų aptarnav. kokybės reikalav., išsiplėtęs prek. asort., sustiprėj. konkurenc.

Nuo šalių išsivystymo lygio priklauso logistikos sistema, taikymo būdai ir principai.

1)žemiausias log. lygis. Būdinga įmonėms, kuriose gatava produkcija perkeliama į sandėlius, saugojimo ir transportavimo optimizavimui, koordinavimui, betarpiškai reaguojanti į kasdieninius paklausos pokyčius.

2)antras log. lygis. Būdingas įm, kurios organizuoja gatavos produkcijos paskirstymą iki galutinio vartotojo, integruojant gatavos produkcijos saugojimą įm-je, atsargų išdėstymą sandėliuose, užsakymų tvarkymą, klientų aptarnavimą, transportavimą. Šiame lygyje naudojamos palyginus nesudėtingos informacinės sistemos.

3)trečias log. l. Būdingas material srauto koordinavimas ir organizavimas, pradedant žaliavų, medžiagų ir pusfabrikačių tiekimu ir baigiant galutinio vartotojo aptarnavimu, integruojant visas dalis į vieningą sistemą, išskyrus patį gamybos procesą.

4)ketvirtas log. l. Būdinga visų logistinių, rinkodaros, gamybos, finansų planavimo ir koordinavimo procesų integracija.

Esant 1 ir 2 lygiams, svarbiausias logistikos uždav– min įm. logistikos sąnaudas. Esant 3 ir 4 lygiams, logistikos uždavinys yra padidinti log. sistemos efektyvumą, gerinti klientų aptarnavimo kokybę.

VE 1 lygio log. būdinga 57 % įmonių (pagal 94-95m. tyrimus), 2-20 %, 3,4-23%.

Susiformavusi logist. koncepcija 6-7deš. sukėlė sumaištį terminuose, ž.“logistika” pradėtas vartoti įv. kontekstuose. Sąvokas, susijusias su log., galim sugrupuoti į grupes:

1)verslo, pramonės, prekybos, turizmo, paslaugų, krovinių, transporto, karinė, bankų logistika;

2)supirkimo, realizavimo, sandėliavimo, atsargų, marketingo logistika;

3)mikro ir makro logistika.

Pirmoje grupėje pateiktos sąvokos atspindi tos ūk. veiklos rūšį, kuriai taikoma logistika. Log. principų taikymas skirtingose šakose turi tam tikrą specifiką, bet esmė lieka ta pati. Pavyzdžiui pramonės log. savo metodais ir tikslais iš esmės nesiskiria nuo prekybos log. tarptautinė log. – nuo šalies viduje naudojamų log. metodų. Skiriasi tik reikalavimai l-os organizatorių ir vykdytojų kompetencijai. T. y. log. principų taikymas skirtingose šakose arba prekyboje su užsieniu reikalauja papildomų specifinių žinių.

Antroje grupėje pateiktose sąvokose atsispindi log. sist. grandys. Norint ↑ log. procesų efektyvumą, reikia nagrinėti ir tobulinti kiekvieną atskiros grandies veiklą betarpiškoje jos sąvokoje su kitomis grandimis. Kiekviena grandis susideda iš daugelio elementų, jose vyksta įv. ūkinės operac, kurių tyrimas ir tobulinimas gali būti efektyvus ne tik log.
sistemos, bet ir visos įmonės atžvilgiu. Logist. sisteminis tobulinimas duoda sinerginį efektą, kurio rezultatas didesnis nei atskirų elementų suma. Tinkamai ir optimaliai suderinus atskiras grandis gaunamas geresnis rezultatas.

Trečioje grupėje pateiktose sąvokose log. reiktų išskirti pagal kriterijus: 1. analizės ir problemų sprendimo lygmuo; 2. tikslai.

Makro logistikai priklauso esminių, svarbiausių log. problemų teorinis sprendimas, log. principų taikymo skirtingose ekonomikos srityse specifikos analizė, siekiant efektyviau naudoti šią koncepciją įmonės veikloje.

Mikro logistikai priklauso atskiros įmonės logist. procesų analizė ir tobulinimas, siekiant ↑ visos įmonės veiklos efektyvumą. Bet kokiu atveju log. samprata gali būti aprašoma 7R :

1. reikiamas produktas;

2. reikiamoje vietoje;

3. reikiamu laiku;

4. reikiamam stovyje;

5. reikiamam pirkėjui;

6. reikiamu kiekiu;

7. už reikiamą kainą.

Šie punktai išreiškia esminę log. sist. veiklą, pabrėžia vietos, erdvės ir laiko dimensijas, duoda pagrindus visai log. sistemai. Kitas aspektas, kylantis iš 7R – prisiderinimas prie klientų keliamų reikalavimų. Dėmesys klientam – esminis logistikai, nes jos pagalba įmonė tenkina klientų norus ir pageidavimus.

Log. nagrinėja prarastos apyvartos kainą. Rinkoje įm. jaučia, kad vieni klientai sugrįžta, kiti ieško alternatyvių šaltinių, jei tai ne monopol. rinka. Įm. turi konkurentus, kurie gamina produktus-analogus. Kai vienas šaltinis neturi reikiamo prod. užsakymo atlikimo metu, klientai užsakys tą produktą kitoje vietoje. Tokiu atveju pirmasis šaltinis patiria nuostolius dėl prarastos apyvartos. Tai nuostoliai, susidarę dėl negauto pelno už produkciją, kurios nebuvo galima parduoti, kai buvo jos paklausa. Pardavėjas šiuos nuostolius gali nustatyti: produkcijos kiekį, kuriam buvo paklausa, padaugindamas iš pelno, gaunamo nuo tos produkcijos vnt.

3 papildomos pastabos: 1. sunku nustatyti tuos kaštus. Prarandant pardavimus, prarandamos ir pardavėjų pastangos realizuoti produkciją (galimybės); 2. nustatyti prarastų pardavimų kiekį labai sunku, nes užsakymai vykdomi dažniausiai telefonu ir užsakovas labai dažnai neįvardina kiekį, kurį būtų pirkęs; 3.sunku nustatyti, kaip vieno konkretaus produkto neturėjimas, kai buvo jo paklausa, paveikia kito produkto paklausą. Klientas gali būti suinteresuotas pirkti visą reikiamą produkciją vienoje vietoje, pas vieną tiekėją.

Logistika įmonėje, jos sąveika su kitom įm grandimis

Tyrimo objektas: Rinkodara: rinka ir konkrečių prekių ir paslaugų konjunktūra ir segmentai, prekės ir jų gyvavim ciklas, vartotojų elgsena. Logistika – gamybinė, komerc veikla kaip srautiniai procesai šalies ūkyje, šakoje ar įmonėje.

Tyrimo rezultatai: Rinkodara: rekomendacijos įmonės strategijai (gamybos realizavimo) ir taktika: ką, kiek, kokiai rinkai, kokiam laikui gaminti, kokia nauda. Logistika: log. procesų optimizavimas, efekt. nustatymas

Makro aplinka ir logistika

Makr. aplinkoje log. atlieka l. svarbius vaidmenis: suteikia prekėms vertės ir laiko požiūrius. Vietos požiūriu log. suteikia prekėms vertės perkeliant jas iš vietų kur jų perteklius į vietas, kur jų stygius. Log pagalba išplečiamos prekių rinkos ribos ir tuo prekėms pridedama ekon. vertė. Tai vad. vietos naudingumu, kuris log dėka sukuriamas dėl transportavimo. Prekės turi judėti iš gamybos vietų į vartojimo vietas, bet jos t.p. turi atsirasti tose vietose, kur yra jų paklausa. Tai yra laiko naudingumas, kuris t.p. prideda ekon. vertės. Naudingumą laiko požiūriu sukuria: atsargų parinkimas, sandėlių reikiamas išdėstymas, atliekamas klientų aptarnavimo lygis.

Mikro aplinka

Siekdamos konkurencingumo ir įsitvirtinti rinkoje įm pasinaudoja log teikiamomis galimybėmis vystyti numatytą įm. strategiją. Pvz. efektyviai naudodamos logistines priemones įm gali sumažinti prekių kainas ar pakelti paslaugų tiekimo lygį kientams ir tuo padidinti konkurencingumą. Kaip log mikro aplinką įm galima nagrinėti jos santykius bei ryšius su kitomis įm veiklos grandžių veiklomis –je

Pagalbinė Darbo resurų valdymas

veikla Technologijų vystymas

Aprūpinimas

tiekimo L gamyba realzav. L rinkodara servisas

Kad lengviau suprasti kiekv. grandies indelį siekiant numatytų tikslų, siūloma—//// suskaidyti į verčių grandinę. Remiantis verčių įtaka ??????? pasiekimui įm veiklas į pagr ir pagalbines. O analizuojant log mikro aplinką reikėtų nagrinėti jos sąveika su kiekviena iš šių grandžių. ?// klasikinis gamybos valdymo ryšys susijęs su numatomomis gamybos perspektyvomis.

Paprastai įm suinteresuotos turėti ilg gamybos planus ir gaminti tam tikrą prekę kuo ilgesnį laiką. Tačiau gamyb. rezultatams turi įtakos papildomas žaliavų poreikis ir ribotos galimybės gauti šias žaliavas. Todėl įm turi derinti ilg ir trumpalaikes strategijas. Tam t. b. pasiruošę log skyriai, kurie ekonomiškiausiu keliu turi priderinti savo tarnybos f-ijas prie pakitusių gamybos poreikių. Kadangi log atsakinga už žaliavų pusfabrikačių tiekimą, jų sandėliavimą ir apdorojimą pagal numatytą gamybos planą, log skyriai turi užtikrinti reikiamą kiekį žaliavų, t. p. turi galvoti apie ekonomiją.

Log ir rinkodaros tarpusavio ryšį geriausia nagrinėti išskaidant rinkodaros kompleksą 4P.1 Kaina.
Didelę įtaką galutinei prod. P turi log elementai: transportavim. ir sandėliavimas. Paprastai parduodant prekes didesniais kiekiais taikoma nuolaida. O ją kompensuoti arba sukurti log parinkdama ekonomiškiausią kelią pirkėjui. Tiekimo log pirkdama didelius kiekius gali gauti nuolaidas, parinkti pigiausią transpor., sandėliavimo sistemą, o tai leis sumažinti prod savikainą, bei pardavimo kainą.

2Prekė. Jos fizinės savybės kitas market. komplekso elemen, svarbiausias log požiūriu. Pr. dydis, forma, įpakavimas bei kitos fizinės dimensijos daro tiesioginį poveikį log galimybėms transportuoti ir sandėliuoti produktus. Svarstant kuriamo įm naujo prod fizines savybes savo nuomonę turi pareikšti ir log specialistai. Naujas prod. gali turėti neracionalių fizinių dimensijų, kurios sudarys papildomas išlaidas log veiklos sferoje. Log požiūriu geras įpakavimas apsaugo prekes nuo pažeidimų, gedimų. Palengvina sudaryti racionalius prekių vienetus jas transportuojant ir sandėliuojant, nustatant optimalius pagal svorį ir apimtį prekių vnt. Prekių įpakavimas reikalauja papildomų išlaidų. Pr įpakavimo išlaidos turėtų būti nedidelės palyginus su prekės P. Rekomenduojama iki 10% pr P. Bet tokios išlaidos turi duoti ekonominę naudą.

3vieta (pateikimas) Reikšmingi pr paskirstymo kanalai. Už šių kanalų parinkimą atsako rinkodaros skyrius, o pr judėjimas tenka log skyriams. Prikl. nuo parinkto kanalo sudėtingumo keičiasi ir log sistemos poreikiai. Įm, kurios realizuoja savo prod per didesnes prekybos įm, turės mažiau probl. log srityje, nei įm parduodančios per mažas įmones. Paprastai didmeninėje prekyboje įm perka didelėmis siuntomis ir rečiau. Log spec. tenka spręsti problemas, kaip efektyviau aprūpinti įm mažesnėmis sąnaudomis.

4 Rėmimas. Naujų pr pardavimus skatinti naud dvi strategijos: stūmimo ir traukimo. Prikl. nuo marketingo vadovų parinktos strat, iškils skirtingi uždaviniai log skyriuje. Jeigu pasirinkta traukimo strat, log skyrius gali turėti probl. dėl sunkiai nuspėjamos paklausos. Plačiai naudojant radiją ir TV sunku prognozuoti, kur ir kokia bus DD. Įm naudojant stūmimo stra gamintojai lengviau surinka inf apie paklausos pokyčius. Analizuodami šią inf log specialistai tiksliau prognozuoja paklausą ateityje, o tai leidžia geriau pasiruošti naujų pr partijų išsiuntimui į rinką, sudaryti optimalių dydžių siuntas, parinkti ekonomišką transporto sistemą. Log spec ši sistema yra palankesnė, nes galima geriau pasiruošti, pateisinti augančius vartotojų poreikius, bei sumažinti išlaidas transp, įpakavimui sandėliavimui.

Log ir servisas yra surišti betarpiškai. Vienas iš būdų įgauti konkurencingumą rinkoje- suteikti tam tikras paslaugas. Atsarginių dalių keitimas, remontas ir t. t., tai papildoma veikla, kuri suteikia pranašumą. Log atsakinga už prekių pristatymą vartotojui ir turi rūpintis, kad jos pasiektu laiku, geros kokybės, pageidaujamais kiekiais. To pasėkoje log gali surinkti duomenis, kokio aptarnavimo lygio vartotojai tikisi, koks jis yra einamu momentu ir kaip jį pagerinti.

L. ryšys su techn. vystymu (R&D)

1.pačios L techn, vystymas. Naujos mechanizuotos, automatizuotos L. kūrimas, kurios pagalba galima pasiekti efekt. veiklos, gero aptarnavimo. 2.L. ryšys su gamybos ir klientų aptarnavimo vystymu. L. skyriuje sukaupta vartot poreikių, gamyb. žaliavų informacija gali daug prisidėti prie naujų gamyb. technologijų sukūrimo prisitaikant pri individ. vartot. poreikių.

L. Ryšys su darbo resursų valdymu

L-imli darbui veikla, tad turi glaudžiai bendr su darbo resursų valdymo tarnyba (dažn. Personalo sk.) Siekiant laiku aprūpint kvalifik darbuotojais. Laiku gaudami L. darbuotojams keliamus reikalav, darbo resursų skyriai gali organizuot naujų darbuot. paiešką, kvalifik kėlimą, mokymą. L skyr vadovai turi palaikyt ryšius su darbo resursų vadovais, siekdami gauti patarimus teisiniais darbo sutarč sudarymo, darbuot įdarbinimo klausimais.

Kvalifik kėlimas-reiks dirbti prie kitokių krautuvų, staklių ir t.t. gali reikti spec.kursų

L ryšys su įmonės finansais

Galima nagrinėti keliais aspektais:

L skyr turi kovot dėl investic į L su rinkodaros, gamyb skyriais. Pvz:reikia naujo aut. ir L vadovas turi įrodyti, kad tai racionaliau nei surengti reklaminę kompaniją ar gamint naują produktą. L reikalingos didelės investic – naujas sandėlis, auto.

Atsargų aspektas. Gamybos ir gatavos prod atsargų įm. suinteresuotos turėti kuo min, nes atsargose įšaldytas kapitalas. Turėdamos per daug atsargų,įmonės gauna alternatyvius nuostolius t.y. kad atsargose įšaldyta suma banke duotų palūkanas.

L ryšys su buhalterija

L skyriai turi nuolat gaut info apie prekių savikainą, bendras išlaidas. Įm suinteresuota turėti mažiau gatavos prod. atsargų, nes atsargose įšaldytas kapitalas ir jo negalima panaudoti kitur. Buhalterija dažnai pritaikyta teikti info finansinei analizei ar mokesčių inspekcijai, bet ne L vadovui, kuriam reikalinga savalaikė inf apie pelningumą, savikainą, kainas.

L sistemos įmonėse

Skirtingi įm. poreikiai tiekimui ir paskirstymui įtakoja įmonės L sistemai. Did poreikių skirtumai tarp tieki ir paskirst gali lemt,kad įmonėj bus sukurtos 2L subsist: tiekimo L ir paskirstymo (realizavimo) L. Net sukūrus šias 2 subsistemas, glaudus jų bendradarbiavimas ir veiksmų
koordinavimas yra būtinas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2359 žodžiai iš 7838 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.