Logistika
5 (100%) 1 vote

Logistika

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LOGISTIKOS SAMPRATA 4

1.1. Termino „logistika“ aiškinimas 4

1.2. Logistikos apibrėžimas 6

2. LOGISTINĖS SISTEMOS 8

2.1. Bendroji sistemos samprata 8

2.2. Logistinės sistemos samprata 9

2.3. Įmonių logistikos sistemos aplinka 11

2.4. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje 12

2.5. Logistikos sistemos principai 13

3. LOGISTINĖS SISTEMOS ELEMENTAI 15

3.1. Vartotojų aptarnavimas 16

3.2. Užsakymų tvarkymas 17

3.3. Transportavimas 18

3.4. Sandėliavimo svarba 19

3.5. Atsargų sudarymas ir kontrolė gamybos įmonėje 19

3.6. Pakavimas 21

3.7. Žaliavų valdymas 21

3.8. Gamybos planavimas 22

3.9. Komunikacija logistikoje 22

3.10. Logistinio planavimo informacija 23

3.11. Informacinė sistema ir jos bruožai 23

4. UAB „INGMAN LEDAI“ LOGISTIKOS SISTEMA 26

4.1. Bendra informacija apie įmonę 26

4.2. UAB „INGMAN LEDAI“ laimėjimai 26

4.3. UAB „Ingman ledai“ logistikos skyrius 27

4.4. Užsakymų tvarkymo procesas 28

4.5. Žaliavų valdymas 29

4.6. Įpakavimas 29

4.7. Paskirstymo sistema 30

4.8. Sandėliavimas 31

4.9. Atsargos 32

4.10. Transportavimas 32

IŠVADOS 34

Naudota literatūra 35

ĮVADAS

Temos aktualumas. Į klausimą kokia yra šiuolaikinės įmonės sėkmės paslaptis, greičiausiai išgirstume tokius atsakymus: teisingai pasirinkta strategija, mokėjimas prisitaikyti prie kliento poreikių, lankstumas, teisingos ir savalaikės investicijos, užsibrėžti ir pasiekti tikslai… Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias sudėtingas situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos būtina optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika. Jau didysis prancūzų karvedys Napoleonas suprato logistikos svarbą. Sėkmingi jo logistiniai sprendimai užtikrino greitą karinių pajėgų perdislokavimą ir lėmė didesnį kariuomenės efektyvumą mūšiuose. Šiais laikais terminas „Logistika“ įgavo žymiai platesnę prasmę. Logistika nebėra tik transportavimą, prekių judėjimą ir sandėliavimą apimanti veiklos rūšis. Šiuolaikinė logistika aprėpia ir tokias verslo sritis kaip marketingas, apskaita, informacinės technologijos, klientų aptarnavimas ir t.t..Logistika yra galingas ginklas, kompanijos, siekiančios užimti lyderio poziciją rinkoje, rankose.

Logistika kaip mokslinė disciplina įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina visapusiškos gamybinės – ūkinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose ir lygmenyse.

Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Norint, kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti – būtina sukurti integruotos logistikos sistemą, tai yra integruoti pardavimų komandas, gamybą, informacines sistemas, marketingo personalą į logistikos vieningą sistemą.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti teorinius logistikos sistemos veiklos aspektus bei atskleisti praktiškai vykdomus logistikos procesus UAB „Ingman ledai“ įmonėje.

Darbo uždaviniai:

 Susipažinti su logistikos bei logistinės sistemos samprata;

 Išanalizuoti pagrindines logistinės sistemos posistemes teoriniu aspektu;

 Pateikti bendrą informaciją apie UAB „Ingman ledai ” bei apibūdinti jos veiklą;

Metodai: su logistika susijusios literatūros šaltinių analizė, UAB „Ingman ledai“ logistinės sistemos tyrimas.

1. LOGISTIKOS SAMPRATA

1.1. Termino „logistika“ aiškinimas

A. Garalis „Logistikos terminų aiškinamajame žodyne” aprašo logistikos termino atsiradimą, jo reikšmę visuomenėje. Iš graikų kalbos atkeliavęs žodis logistika [gr. logistike -skaičiavimo, mąstymo būdas] Senovės Graikijoje reiškė samprotavimo meną, Romos imperijoje – maisto produktų paskirstymo taisykles. Bizantijoje imperatoriaus Leono VI Išmintingojo valdymo laikotarpiu (866-912) logistika buvo vadinamas armijos aprūpinimo ir jos judėjimo valdymo mokslas. Terminą „logistika“ G. Leibnicas (1646-1716) naudojo kaip sinonimą „matematinei logikai“. Logistikos, kaip matematinės logikos, samprata buvo patvirtinta filosofijos kongrese Ženevoje 1904 m. Logistikos terminas XIX a. Napoleono Bonaparto armijoje buvo taikomas armijos ir fronto užnugario aprūpinimo įvardijimui. Apie tai užsimena žinomas karo teoretikas A. A. Žomini (1779-1869), kuris tyrinėjo Napoleono Bonaparto karų laikotarpį.

Naujuose Amerikos enciklopedijos (The Encyclopedia Ameri-cana. International Edition. Danbury, Grolier Ine, 1991, Vol. 17, p. 688.) leidiniuose logistikos samprata apibrėžiama kaip „ginkluotų pajėgų materialinio – techninio aprūpinimo ir judėjimo valdymas“. Kartu su taktika, strategija ir žvalgyba logistika yra vienas svarbiausių karo mokslo elementų.

„Logistika“ taip pat gali reikšti civilinių įmonių tiekimo – realizavimo veiklą. Devyniasdešimtais metais Vakarų
Europos šalyse ir JAV šis terminas pradėtas vartoti ne tik specialioje literatūroje, bet ir masinės informacijos priemonėse apibūdinant naują kryptį – materialinių ir jiems atitinkamų informacinių srautų valdymo mokslo teoriją ir praktiką, t. y. visą klausimų kompleksą, susietą su žaliavos, medžiagų, gatavos produkcijos tiekimu (nuo tiekėjo iki gamyklos – gamintojos ir nuo gamyklos -gamintojos iki galutinio vartotojo, patenkinant šio vartotojo reikalavimus bei interesus).

Logistikos termino sinonimu kartais vartojami tokie pasakymai, kaip „medžiagų valdymas“, „totalinis paskirstymas“, „fizinis paskirstymas“ (Amerikos rinkodaros asociacijos produktų paskirstymas dar 1948 m. buvo apibrėžtas kaip „fizinis paskirstymas“, t. y. krovinio apdorojimas ir prekių transportavimas nuo gamybos vietos į vartojimo vietą).

Vadyboje ir ekonomikoje logistika apibrėžiama kaip mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kt. materialinių ir nematerialinių operacijų planavimą, kontrolę ir valdymą: žaliavų ir medžiagų tiekimą gamybinei įmonei, o taip pat vidinį gamybinio perdirbimo aprūpinimą bei gatavos produkcijos tiekimą vartotojams (2).

J. A. Urbonas „Tarptautinėje logistikoje” terminą „logistika“ aiškina apibrėžia panašiai kaip A. Garalis: logistika yra mokslas apie prekių (medžiagų, žaliavų, mašinų, galutinės produkcijos ir kt.) judėjimo srautų nuo gamintojo iki vartotojo organizavimą, koordinavimą, planavimą, apimantį įvairių rūšių paslaugas, teikiamas atitinkamų įmonių, susijusių su prekių pateikimo vartotojui aptarnavimu, ir užtikrinančias visą jų naudingumo atskleidimą (3).

E. ir R. Palšaičiai logistiką aiškina kiek kitaip. Logistika – tai mokslas apie žaliavų tiekimo, gamybos planavimo, gamybos kontrolės ir efektyvaus pagamintų produktų judėjimo iš gamybos vietos į vartojimo vietą derinimą, siekiant užtikrinti reikiamos kokybės ir reikiamo kiekio produktų pristatymą į reikiamą vietą ir reikiamu laiku, kad įmonė gautų kuo didesnį pelną. Sprendžiant įvairias praktines užduotis . plačiai taikoma matematinės atsargų teorijos, tikimybių teorijos, statistinių sprendimų teorijos, informacijos teorijos, masinio aptarnavimo teorijos, matematinės statistikos, tiesinio, matematinio, dinaminio programavimo metodų, informacinio modeliavimo, metodų optimizavimo, tinklinio planavimo ir valdymo metodų visuma. Praktinės užduotys efektyviai sprendžiamos naudojant skaičiavimo technikos programines priemones ir _ taikomuosius programinius paketus, skirtingais gamybos ir tiekimo lygmenimis – dirbtinio intelekto ir ekspertines sistemas. Žodis logistika kilęs iš graikų kalbos (gr. logistike). Jis vartojamas visose Europos kalbose (angliškai logisties, vokiškai Logislik, prancūziškai logistique, itališkai ir ispaniškai logistica ir t.t). Senovės Graikijoje šis žodis reiškė mąstymo meną, Romos imperijoje – produktų paskirstymo taisyklę, Bizantijoje jis reiškė kariuomenės aprūpinimo ir jos judėjimo meną. Karinių mokslų enciklopedijoje apibrėžiama kaip „karinio mokslo šaka ir veikla, susijusi su aprūpinimu, tiekimu, įrenginių eksploatacija, personalo judėjimu, paslaugų tiekimu ir panašiais dalykais“., kaip ir taktika, strategija bei žvalgyba, yra vienas iš keturių pagrindinių karinio mokslo elementų. Žodžio logistika sinonimai: medžiagų valdymas, totalinis paskirstymas, fizinis paskirstymas. (5) Pastarasis terminas buvo ir yra vartojamas paraleliai su terminu. Amerikos rinkodaros ir rinkotyros asociacijoje šis terminas buvo apibrėžtas kaip medžiagų perdirbimas ir prekių vežimas nuo gamybos vietos iki vartotojų. Užsienio šalyse yra daug logistikos organizacijų. Daugelis iš jų įeina į Europos logistikos asociaciją (ELA) – tarptautinę organizaciją, kuri koordinuoja šalių narių atliekamus /. tyrinėjimus. Daug organizacijų ir centrų yra JAV: Amerikos logistikos asociacija, Amerikos transporto ir logistikos draugija, Amerikos rinkodaros ir rinkotyros asociacija ir kt. Nalional Association ofPurchasing Management – viena iš seniausių logistinių asociacijų JAV ir visame pasaulyje. Užsienyje leidžiami tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai žurnalai, skirti /. ir jos klausimams, pvz., Canadian Transportalion and Distribution Management (Kanada), Logistica (Italija), Logisties (D. Britanija), Tara (Šveicarija), Recycling Today (JAV), Journal ofBusiness logisties (JAV) ir kt.

1.2. Logistikos apibrėžimas

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas, pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai. Pirmoji knyga, kurioje kalbama apie koordinuotos logistikos vadybos privalumus, pasirodė tik 1961 m., ir tuo iš dalies galima paaiškinti, kodėl dar nėra visuotinai priimto logistikos apibrėžimo. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės tarybos (NCPDM – profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi 1962 m.) nustatytas apibrėžimas yra toks:

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai – žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško i vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.

A. Garalis rašo, kad ši veikla gali apimti ir pirkėjų
aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis (4).

Daugelyje straipsnių ir knygų vietoj verslo logistikos termino vartojami tokie terminai kaip marketingo logistika, fizinis paskirstymas, medžiagų vadyba, pramonės logistika. Logistika apima žmonių, materialinių, energetinių, finansinių ir pan. srautų valdymą.

Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros, finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo užsiimama: ar praktika, ar mokslu.

Tuo ir paaiškinama logistikos sampratos apibrėžimų įvairovė.

Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad šiandieną logistika suprantama kaip:

• nauja krovinių judėjimo organizavimo kryptis;

• įvairių „žmogus-mašina“ srautų sistemų planavimo teorija;

• įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas;

• gabenimo ir gamybos procesų integracija;

• krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugoj imo sąnaudų planavimo procesas;

• fizinio produkto paskirstymo valdymo forma;

• ekonomikos infrastruktūra;

• gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus judėjimas;

• nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;

• mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą.

J. A. Urbonas teigia, jog logistinė sistema apima šias logistikos įmonių teikiamas paslaugas:

1) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių transportavimo paslaugas;

2) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių sandėliavimo paslaugas;

3) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių atsargų formavimo paslaugas;

4) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių srautų judėjimo informacijos-paslaugas;

5) apmokėjimo už pateiktus išteklius organizavimo paslaugas;

6) gatavos produkcijos (prekių) sandėliavimo paslaugas;

7) gatavos produkcijos (prekių) atsargų formavimo paslaugas;

8) gatavos produkcijos (prekių) paskirstymo paslaugas;

9) gatavos produkcijos (prekių) gabenimo vartotojams paslaugas;

10) gatavos produkcijos (prekių) judėjimo srautų informacijos paslaugas;

11) apmokėjimo už pateiktas prekes organizavimo paslaugas (3).

Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes.

Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika – tai kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferose.

Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą.

Kai kurie apibrėžimai pabrėžia aukštą kūrybiškumo pradą: logistika – tai poreikių nustatymo būdas ir mokslas, taip pat įsigijimo, paskirstymo ir viso darbo ciklo išlaikymas.

Logistika laikoma unikalia strateginės orientacijos kūrybos sfera.

Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Čia akcentuojamas pinigų sumokėjimo ir gavimo principas.

Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:

Logistika – mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

Toks apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo tradicinio materialinių srautų valdymo logistinio požiūrio, nes materialinės grandies pavienės grandys sujungiamos į sistemą, galinčią adekvačiai reaguoti į išorinės aplinkos iššūkius. Integruojama technika, technologijos, ekonomika, planavimo metodai ir srautų valdymas.

2. LOGISTINĖS SISTEMOS

2.1. Bendroji sistemos samprata

Logistinės sistemos samprata yra viena iš pagrindinių logistikos mokslo sampratų. Egzistuoja įvairios sistemos, užtikrinančios ekonominio mechanizmo funkcionavimą. Iš šios įvairovės būtina išskirti būtent logistinės sistemas, turint tikslą jas apibendrinti, analizuoti bei tobulinti.

Logistinės sistemos samprata yra dalinė, ją lyginant su bendra sistemos samprata. Todėl iš pradžių pateiksime bendrąją sistemos sampratą, o paskui apibrėšime, prie kokios sistemos priskiriamos logistinės sistemos.

„Sistema“ (iš gr. systema – sandara; junginys) (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985): 1. planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija; 2. reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip savarankišką vientisą darinį; 3. susietų organų bendros funkcijos, organizuotai sujungtos į organišką ūkinių vienetų ir įmonių
visumą.

Pateikti apibendrinimai atitinka mūsų intuityvius įsivaizdavimus apie sistemas, tačiau norint atlikti logistinių sistemų analizę ir sintezę to, aišku, nepakanka. Išvardysime savybes, kuriomis turi pasižymėti sistema. Jeigu pavyks įrodyti, kad koks nors objektas turi šių savybių visumą, bus galima tvirtinti, kad šis objektas yra sistema.

A Garalis rašo, kad egzistuoja keturios savybės, kuriomis turi pasižymėti objektas, kad jį būtų galima pavadinti sistema.

Pirma savybė – vientisumas ir dalomumas. Sistema yra tarpusavyje sąveikaujančių elementų visuma. Elementai egzistuoja tik sistemoje. Be sistemos, visa tai bus tik objektai, turintys potencialias galimybes sudaryti sistemą. Sistemos elementai gali būti įvairios kokybės, tačiau kartu turi būti suderinami.

Antra savybė – ryšiai. Tarp sistemos elementų pasireiškia esminiai ryšiai, kurie dėsningai lemia šios sistemos integrinę kokybę. Ryšiai gali būti dalykiniai, informaciniai, tiesioginiai, grįžtamieji ir t.t. Ryšiai tarp elementų sistemos viduje turi būti glaudesni negu pavienių elementų ryšiai su išorine aplinka, nes priešingu atveju sistema negalėtų egzistuoti.

Trečia savybė – organizacija. Atskiri elementai turi sistemas formuojančių veiksnių, bet jie sudaro tik sistemos kūrimo prielaidas. Kad sistema susidarytų, būtina sukurti tam tikrus ryšius, t.y. būtina atitinkama struktūra bei sistemos organizacija.

Ketvirta savybė – integrinės savybės. Sistemai svarbus integrinių savybių pasireiškimas, t.y. sistemai būdingų savybių apskritai, tačiau atskirai nebūdingų nė vienam iš jos elementų.

Galima pateikti daugelio sistemų pavyzdžių. Paimkime paprastą rašiklį ir pažiūrėkime, ar turi jis šiuos keturis sistemos požymius. Pirma: rašiklis susideda iš atskirų elementų – korpuso, šerdies, spyruoklės ir t.t. Antra: tarp elementų yra ryšys – rašiklis nesubyra, jis yra visuma. Trečia: ryšiai atitinkamu būdu sutvarkyti. Visas išardyto rašiklio dalis galėtume surišti siūlu. Tokiu būdu jo dalys būtų susietos, tačiau dėl to rašiklis neįgytų būtinų savybių. Ketvirta: rašiklis turi integrinių (suminių) savybių, kuriomis nepasižymi nė vienas iš jo sudėtinių elementų – rašikliu galima lengvai naudotis: rašyti, nešiotis (4).

2.2. Logistinės sistemos samprata

Iš visos sistemų įvairovės logistinės sistemos išsiskiria elementų sudėtimi, tarpusavio ryšių pobūdžiu, organizacija ir integrinėmis savybėmis. Logistinės sistemos skiriamieji požymiai:

• srautų proceso buvimas;

• atitinkamas sisteminis vientisumas.

Apibūdinkime kiekvienos logistinės sistemos savybes, būdingas bet kuriai sistemai.

Pirma savybė: logistinė sistema yra elementų, sąveikaujančių vienas su kitu, visuma. Išskiriami šie logistinių sistemų elementai (išsamiau nagrinėjant kiekvienas iš logistinės sistemos elementų pats išsiskleidžia į sudėtingą sistemą, tačiau šios sistemos logistinei klasei jau nepriskiriamos):

PIRKIMAS – posistemė, kuri užtikrina materialinio srauto patekimą į logistinę sistemą.

SANDĖLIAI – pastatai, įrenginiai ir pan., kur laikinai kraunamos ir saugomos atsargos, pertvarkomi materialiniai srautai.

ATSARGOS – medžiagų atsargos, kurios leidžia konkrečiai sistemai greitai reaguoti į paklausos kitimą, užtikrina transporto darbo tolygumą, taip pat padeda spręsti daugelį kitų logistinės sistemos uždavinių.

TRANSPORTAS – šis sistemos elementas, kaip ir kiti, pats yra sudėtinga sistema. Jis apima materialinę-techninę bazę, su kurios pagalba transportuojami kroviniai, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią jos funkcionavimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2587 žodžiai iš 8525 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.