Logistika funkcijos
5 (100%) 1 vote

Logistika funkcijos

Turinys

1. Įvadas…………………………………………………………………………………… 2 psl.

2. Logistika ……………………………………………………………………. 3 – 4 psl.

3. Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą….. 4 – 5 psl.

4. Logistikos veikla ir vystymasis…………………………………………… 5 – 6 psl.

5. Logistikos koncepcija………………………………………………………… 6 – 8 psl.

6. Logistikos funkcijos………………………………………………………… 9 – 22 psl.

7. Išvados…………………………………………………………………………………22 psl.

8. Literatūra……………………………………………………………………………..23 psl.

Įvadas

Sukaupta šiuolaikinė gamybos valdymo patirtis rodo, kad valdant materialinius ir piniginius srautus tradicinės valdymo efektyvumo gerinimo ir tobulinimo galimybės bei būdai nebetenkina šiuolaikinių sąlygų. Todėl reikia naujų formų metodų, galinčių užtikrinti tolesnį šių pakankamai sudėtingų sistemų vystymą.

Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginų srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.

Todėl logistika kaip mokslinė disciplina įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina vispusiškos gamybinės ukinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose ir lygmenyse.

Pasaulinės logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių valdymo krypčių, turint tikslą sustiprinti darbo, materialinių,piniginių ir energetinių išteklių ekonomiją, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti reikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę.

Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra materialiniai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paiškinamas laiko intervalų tarp žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo informacijos būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu atvejų jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką, pagerinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.

Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio, atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę veikla ir daugelį kitų sričių.

Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdyti ne atskirai, o koordinuoti, sisteminiu principu, siekiant minimalių išlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminio požiūrio ir jo praktinio įgivendinimo pranašumų logistika užsienio specialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų naujovių.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į puikias logistikos vystymosi perspektyvas pasaulyje ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į visuotinius globalizacijos procesus bei informacinės visuomenės raidos tendencijas bei logistikos potencialą ir vaidmenį šiuose procesuose, ji gali tapti baziniu moksliniu ir mokomuoju dalyku aukštojoje mokykloje, taip pat pouniversitetinio savarankiško mokymosi dalyku, nes ateityje logistikos žinios ir šios srities specialistai bus reikalingi praktiškai visose žmogaus veiklos srityse.

LOGISTIKA

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šaknimis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o kordinuoti. Pirmoji knyga, kurioje kalbama apie koordinuotos logistikos vadybos privalumus, pasirodė tik 1961 m.,ir tuo išdalies galima paaiškinti , kodėl dar nėra visuotinai priimto logistikos apibrėžimo. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės tarybos nustatytas apibrėžimas yra toks:

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai – žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.

Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos sugjimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksplotavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.

Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procese nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Čia akcentuojamas pinigų sumokėjimo ir gavimo principas.

Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:

Logistika – mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų
įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

Toks apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo tradicinio materialinių srautų valdymo logistinio požiūrio, nes materialinės grandinės pavienės grandys sujungiamos į sistemą, galinčią adekvačiai reaguoti į išorinės aplinkos iššūkius. Integruojama technika, technologijos, ekonomika, planavimo metodai ir srautų valdymas.

Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą

Pastaruoju metu užsienio ir Lietuvos ekonominėje literatūroje vis dažniau aptinkamas „logistikos“ terminas. Nors logistika yra modernus mokslas, tažiau vis dėlto šis naujas šiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savo praktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškė visuotiną pasulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Žodis „logiškas“ (gr. logikos) reiškia „susijęs su logika, atitinkantis logikos dėsnius, protingas“. „Logika“ (gr. logike) – mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus; taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Logistikos pagrindus, ištisą logistikos sistemą sukūrė Aristotelis. Logistikos principus karyboje sėkmingai taikė Aristotelio mokinys A. Makedonietis.

Senovės Roma taip pat vartojo logistikos terminą. Logistika čia buvo suprantama kaip produktų paskirstymas. Romos imperijos laikotarpiu logisto titulą turėjo tarnautojai, užsimantis maisto produktų paskirstymju. Vėliau terminas logistika buvo pradėtas naudoti kariniuose veikaluose. Kariniuose veikaluose ji suprantama ( logistika ) dvejopai : užnugaris arba kariuomenės aprūpinimas.

Nepanašu kad logistikai ir ateityje būtų skiriama mažiau dėmesio nei jos iškilimo metais. Ir toliau lėtai plečiantis rinkai, dar ilgai bus stiprios infliacijos didėjimo tendencijos. Reikšmingiausios iš jų yra energijos kaštai, valstybinis gamybos reguliavimas bei darbo užmokesčio kėlimas, žaliavų tiekmo problemų gausėjimas. Kadangi logistika yra gana brangi veikla, vadyba ir toliau bus nukreipta mažinti išlaidas ir didinti gamybą. Todėl reikės profesionalių vadybos specialistų, nes tokie pokyčiai kaip transporto dereguliacija, didėjant konkurencijai su trečiojo pasaulio šalimis gatavų prekių rinkoje ir žaliavų paklausa logistikos planavimą ir operacijas padarys sudėtingesnius.

Šiuo metu logistika daugiausiai dėmesio skiria gamybos operacijoms ir karo pramonei. Ekonomikai ir toliau judant nuo gamybos link aptarnavimo sferos, atsiras daugiau galimybių taikyti esamus logistikos principus ir sąvokas įmonėms, kurių veikla yra aptarnavimas, o ne gamyba. Kartu didėjant prekybai su užsieniu ir gamybos eksportui, logistikos vadybininkai vis labiau įsitrauks į tarptautinę skirstymo ir tiekimo vadybos veiklą. Tai ne tik praplės logistikos ribas, bet ir paįvairins svarbiausias jos sąvokas.

Logistikos raida ir vystimasis

Logistikos principų taikymas vadybos srityje prasidėjo palyginti neseniai. Maždaug iki 8-ojo dešimtmečio produkcijos gamintojai ir vartotojai nesiėmė rimtai kurti specialių sistemų leidžiančių optimizuoti materialinius srautus. 8 – ojo dešimtmečio pradžioje laisvosios rinkos šalyse įsivyravo nuomonė, kad racionalus pagamintos produkcijos paskirstymas be didelių kapitalinių įdėjimų sudaro galimybę mažinti jos savikainą.

Svarbiasios priežastys, 7- ojo dešimtmečio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sukėlusisos didelį susidomėjimą logistikos idėjomis, yra:

• konkurenciių pranašumų užtikrinimas dėl savikainos mažinimo ir tiekimo kokybės gerinimo;

• energetikos krizė;

• mokslo ir technikos pažanga ir svarbiausia – valdymo kompiuterizavimas;

• pardavimo rinkos pasikeitimas į pirkimo rinką.

Išskiriami trys logistikos tobulinimo etapai:

1. Pirmasis etapas – sandėlių ūkio ir transporto integracija bei jų koordinavimas.

2. Antrasis etapas – sandėliavimo ir transportavimo tarpusavio sąveiką papildo ir gamybos planavimas.

3. Trečiasis etapas – šiame etape logistikos vadybininkas kontroliuoja visą medžiagų judėjimo srautą.

4. Ketvirtasis etapas – jame srautų valdymas įgauna sisteminį pobūdį.

Įvairių gamybos susivienijimų logistikos sistemos dėl objektyvių priežasčių yra pasiekusios įvairias pakopas arba išsivystymo lygius. Egzistuoja tam tikros pakopos, kurias logistikos funkcijos neišvengiamai turi pereiti prieš pasiekdamos aukštą išsivystymo lygį.

• I pakopa – ši pakopa yra mažiausiai išsivysčiusi. ( Kompanijos dirba paros pamainų planinių užduočių pagrindu.).

• II pakopa – šiai pakopai būdingi pagamintų produktų srautai nuo gamybos linijos paskutinio taško iki galutinio vartotojo. Šiuo atveju logistikos funkcijos yra:

1. Vartotojo aptarnavimas;

2. Užsakymų apdorojimas;

3. Gatavos produkcijos sugojimas įmonėję;

4. Gatavos produkcijos atsargų valdymas;

5. Logistikos sistemos darbo perspektyvinis planavimas.

• III pakopa – kontroliuoja logistines operacijas nuo žaliavos pirkimo iki produkcijos galutinio vartotojo aptarnavimo.

• IV pakopa – šios pakopos logistinės veiklos sritis labai panaši i III pakopos
funkcijas, tik turi vieną išimtį. Tokios kompanijos integruoja logistikos planavimo ir kontrolės procesų operacijas su realizavimo, gamybos ir finansų operacijomis.

Logistikos vystmosi lygių analyzė parodė, kad kompanijų, kuriuos rėmėsi integraciniu požiūriu į logistikos valdymą, veiklos rodikliai daug geresni.

LOGISTIKOS FUNKCIJOS

Logistikos koncepcija

Koncepcija yra požiūrių į tą ar kitą reiškinių ir procesų supratimą sistema

Logistykos tyrimas turi remtis logistinio požiūrio bei pagrindinės idėjos supratimu. Materialinių srautų valdymas ir gamyba, prekyba bei kitos ūkinės veiklos rūšys žmogaus atliekamos nuo pačių ankstyviausių ekonominio vystymosi laikotarpių. Logistinis požiūris į materialinių srautų valdymą pasireiškia visų pirma tuo, kad pasikeičia įvairių ūkinės veiklos rūšių prioritetai, kartu sustiprėja materealinių srautų valdymo reikšmės nauda. Tik palyginti neseniai žmonija suvokė, kokiomis efektyvumo didėjimo galimybėmis pasižymi srautų procesų racionalizavimas ekonomikoje.

Požiūrių į ūkinės veiklos srautų procesų optimizavimą sistema sudaro logistikos koncepciją. Apibūdinkime jo pagrindinius teiginius.

1. Sisteminio principo įgyvendinimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1513 žodžiai iš 4976 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.