VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Verslo vadybos katedra
Referatas
Logistika ir jos valdymas
Atliko : Audrius Peckus, IM-1
Priėmė : I.Dieninienė
Vilnius
2004
Turinys
Įvadas …………………………………………………………………….…..3
1. Logistikos samprata ir raida …………………………………….…….… 4
1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas…………………………….…..4
1.2 Logistikos istorinė raida …………………………………………….…..5
1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai …….………………..….…6
2. Organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos…………………………….8
3. Logistikos valdymas ………………………………………………………9
3.1 Logistikos valdymo koncepcija …………………………………………..9
3.2 Logistikos valdymo elementai ……………………………………………10
3.3 Sistemų teorija ir logistikos valdymas …………….……………………..10
Įvadas
Logistika – tai mokslas apie materialinių ir su jais susijusių
informacinių bei finansinių srautų valdymą erdvėje ir laike nuo jų pirminio
šaltinio iki galutinio vartotojo.
Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję
materialinių bei piniginių srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai
lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius
reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.
Pasaulinė logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad
dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima
vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių plėtros krypčių, turint tikslą
sustiprinti darbo, materialinių, piniginių ir energetinių išteklių
ekonomiką, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti
reikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę.
Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra
materialiai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus
logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paaiškinamas laiko intervalų tarp
žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo
būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu atvejų
apskritai jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką,
pagreitinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.
Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio,
atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę
veiklą ir daugelį kitų sričių. Kiekviena iš išvardytų funkcijų gerai
ištyrinėta ir aprašyta atitinkamo šakinio mokslo. Logistinio požiūrio
principinis naujumas- organinis tarpusavio ryšys, aukščiau išvardytų sričių
integracija į bendrą medžiagų judėjimo sistemą. Logistinio požiūrio esmė-
ištisinis materialinių srautų valdymas.
Tačiau ir dabar Lietuvoje dar daugeliui logistikos terminas ir
samprata, o tuo labiau- logistikos taikymo galimybės, yra nepakankamai
žinomi. Mūsų gyvenimo praktikoje logistika dažnai tapatinama su viena ar
kita verslo grandimi. Kai kurie jos elementai- transportavimas,
sandėliavimas, informacinės sistemos ir kt.- jau seniai pripažintos kaip
gyvybiškai svarbios verslui. Tačiau iki galo neįžvelgiama šio sisteminio
mokslo reikšmė ir gerokai padidėjusios jo taikymo praktikoje galimybės bei
ekonominis efektas.
Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdyti
ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, siekiant minimalių
išlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminio
požiūrio ir jo praktinio įgyvendinimo pranašumų logistika užsienio
specialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų vadybos
naujovių.
1. Logistikos samprata ir raida
1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas
Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų,
rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo
naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną
veiklos sritį, o koordinuotai. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės
tarybos (NCPDM- profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi
1962 m.), nustatytas apibrėžimas yra toks:
Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių
tikslai- žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba,
kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką,
tarpusavio sąveika.
Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą,
paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų
tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą,
pakavimą, prekių kontrolę, atliekų
surinkimą bei antrinį panaudojimą,
transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.
Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros,
finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo
užsiimama: ar praktika ar mokslu.
Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad
šiandieną logistika suprantama kaip:
• naujų krovinių judėjimo organizavimo kryptis
• įvairių „žmogus- mašina“ srautų sistemų planavimo teorija
• įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje
reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas
• gabenimo ir gamybos procesų integracija
• krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugojimo
sąnaudų planavimo procesas
• fizinio produkto paskirstymo valdymo forma;
• ekonomikos infrastruktūra;
• gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus
judėjimas;
• nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir
informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;
• mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą;
Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes.
Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika- tai
kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu
gamybos ir apyvartos sferose.
Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę
kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant
materialinių srautų efektyvumą.
Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip
ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo
ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos
produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento.
Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:
Logistika- mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų
materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų
įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir
medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios
jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos
informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.
1.2 Logistikos istorinė raida
Nors logistika yra modernus mokslas, tačiau vis dėlto šis naujas