Logistika1
5 (100%) 1 vote

Logistika1



VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FEKULTETAS

Darbą parengė:

III kurso

Komercijos sp. 2gr. studentai

Gintautas Kėrys

Ignas Žilinskas

Referatas

Logistikos sistema. Integruota logistika.

Darbo vadovė:

doc. J. Zaleskytė

Vilnius 2003

Įvadas

Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti

logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės

viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti

pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų

valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Taip pat norint,

kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti, įmonei yra

būtina sukurti integruotos logistikos sistema, tai yra integruoti pardavimų

komandas, gamyba, logistika, informacines sistemas, marketingo personalą į

logistikos sistemą. Siekdami aptarti anksčiau minėtus klausimus,

apžvelgsime tokias temas:

• logistikos procesų schemas;

• materialinius srautus įmonėse;

• integruotos įdiegimo įmonėje pakopas;

• logistikos sistemą.

1. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje

Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas

laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti

pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas,

komunikavimas. Logistika apima du svarbiausius produktų srautus:

1. fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis,

komponentais gamybos procesą.

2. fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus

produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams.

Abu srautai turi būti tinkamai koordinuojami, kad būtų patenkinti

kliento reikalavimai produktų pristatymui. Fizinio tiekimo aspektas

reikalauja glaudžios tiekėjo logistikos sistemos sąveikos su kliento

logistiniais ir gamybos procesais. Fizinis paskirstymas taip pat labai

svarbus – svarbu, kad vartotojas reikiamu laiku, reikiamoj vietoj gautų

pageidaujamą prekę.

Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra

fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir

informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus.

Vis didėjanti konkurencija laiko atžvilgiu, staigiai tobulėjančios

informacinės technologijos, didėjanti globalizacija, vis didėjantis dėmesys

kokybei ir besikaičiantys įmonių tarpusavio ryšiai privertė įmones

praplėsti savo požiūrį į logistinį procesą t.y. dabar į šį procesą

įjungiamos visos įmonės, dalyvaujančios kuriant produktą ir pristatant jį

galutiniam vartotojui reikiamu laiku ir nepriekaištingos būklės. Kaip

pavyzdys, žemiau pateikiama elektros variklių gamybos įmonės tiekimo

grandinės schema (1 pav.).

1 pav. Elektros variklių gamybos įmonės tiekimo grandinės schema

Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visus

tiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinis

produktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniais

kaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuoti

glaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimo

kompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos proceso

esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija,

valdančia šį procesą.

2. Savalaikė logistikos sistema – konkurencinis pranašumas

Seniau logistika buvo suprantama tik kaip priemonė veiklos efektyvumui

didinti ir papildomi veiklos kaštai. Šiandien logistika daugelio įmonių

suprantama kaip strateginė priemonė konkurencinėje kovoje. Marketingo

specialistai pripažįsta logistiką kaip pirminę priemonę konkurenciniam

pranašumui įgauti ir išlaikyti. Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą

ir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.

Pavyzdžiui, pirmaujanti pasaulyje kompiuterių įmonė “Compaq” pagal

apytikrius jos paskaičiavimus teigia, kad kasmet ji praranda beveik 1

milijardą dolerių per metus, nes įmonės nešiojami ir stacionarūs

kompiuteriai nėra prieinami vartotojui tuo metu, kai vartotojas nori juos

įsigyti ir jam patogioje vietoje. Šiuo metu “Compaq” logistikos sistema
yra

pertvarkyta, tikslu dar labiau sustiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje.

3. Materialiniai srautai

Kiekvienai įmonei, siekiant efektyvios veiklos, svarbu suprasti,

materialinių srautų schemas. Nors, dėl atskirų įmonių skirtingo veiklos

pobūdžio, aplinkos, kurioje jos vykdo veiklą, darbo metodikos ir kitų

veiksnių jų materialinių srautų schemos yra unikalios, vis dėlto galima

išskirti kai kuriuos dėsningumus, jas grupuojant pagal opercijų, galinant

produktą, pobūdį:

• gamybinės operacijos;

• negamybinės operacijos.

3.1. Materialiniai srautai gamybinėse operacijose

Gamybos operacijų sistema apima šiuos etapus: žaliavų rinkimą,

transformacijas, gamybos rezultatus (produkciją). Čia labiausiai pastebimas

reiškinys – judėjimas. Gamyba yra dinamiškoje aplinkoje – įvairios

transporto priemonės į gamybos įmonę atveža žaliavas, o išvyksta su

gatavais gaminiais arba pusgaminiais. Didelis žmonių skaičius ir platus

gamybos įrengimų spektras yra svarbūs veiksniai žaliavų valdyme. Žaliavos

gamybos procese nuo vienos operacijos juda vis link kitos, kol

transformacijų procese yra perdirbamos į gatavus gaminius. Gamybos įmonės

veiklos principas – gamybą vykdyti taip, kad galutinio produkto vertė būtų

didesnė nei įdėjimų.

Materialinių srautų schema gamybos įmonėje pateikta žemiau (2 pav).

2 pav. Materialinių srautų schema gamybos įmonėje

Žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje apima šias veiklų rūšis:

produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę ir žaliavų valdymą. Su gamybos

rezultatais susijusios veiklos: pakavimas, transportavimas, sandėliavimas.

Žaliavų valdymo sąvoka kartais vartojama apibrėžti organizacijos

struktūrinį vienetą, kuris numato pardavimus, užsiima produkcijos kontrole

ir fiziniu žaliavų ir gaminių paskirstymu. Robert Ballot žaliavų valdymą

apibrėžia kaip koordinuojamą funkciją, atsakingą už įsigijimą,

sandėliavimą, judėjimą ir kontrolę žaliavų bei gatavos produkcijos taip,

kad būtų optimizuotas įrengimų, personalo ir kapitalo panaudojimas bei

patenkinti vartotojų poreikiai, pasiekiant organizacijos tikslus. Tačiau

vis nėra aiškumo dėl veiklos rūšių, kurios turėtų įeiti į šią sąvoką.

Kartais ši sąvoka vartojama turint omeny tik veiklas, susijusias su

įdėjimais t.y.: pirkimas, transportavimo kontrolė, inventoriaus kontrolė.

Logistikos valdymo ir fizinio paskirstymo valdymo sąvokos kartais

vartojamos kaip jūrų ir sausumos transportavimo bei sandėliavimo veikla,

susijusi su galutinio produkto reikiamo kiekio pristatymu į vartotojo

pageidaujamą vietą taip, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai.

Materialinių srautų koordinavimas labai svarbus jei kompanija siekia

sėkmingos veiklos. Materialinių srautų sistemą sudaro daug tarpusavy

įvairiais ryšiais susijusių suborganizacijų. Sujungiant kelis ar visus šios

sitemos elementus taip, kad jų veiklai vadovautų vienas vadovas

(menedžeris) galima siekti daug efektyvesnio veiklos koordinavimo. Reikia

pridurti, kad net ir turint bendrą valdymą, atsakomybė gali būti padalinta

tarp atskirų organizacijų.

Žaliavų valdymas tampa vis svarbesnis. Greitesnis transportavimas ir

daugiafunkcijinis marketingas išplėtė konkuravimo galimybes. Tai taip pat

padidino spaudimą kaštų mažinimui, tikslu, kad prekės būtų labiau

prieinamos vartotojams. Kad padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti

kaštus, naudojamos priemonės: įvairių procesų automatizavimas ir didelės

investicijos į kapitalą. Tačiau pagerinta gamybos technologija atsipirks

tik tuo atveju, jei įrengimai galės veikti planuotu pajėgumu t.y. jei bus

gaminamas nepakankamas kiekis produkcijos, tai bus tik bereikalingos

išlaidos brangiems įrengimams įsigyti ir kvalifikuotam personalui

išlaikyti. Apsisaugojimui nuo žaliavų trūkumo, įmonė gali laikyti didinti

būtinų gamybai žaliavų atsargas, tačiau per didelis atsargų kiekis yra

bereikalingai įšaldyti pinigai, išlaidos atsargų aptarnavimui be to čia

didelės įtakos turi infliacija, pasikeitusi situacija rinkoje ir kiti

mikro/makro veiksniai. Todėl įmonės priverstos diegti kompiuterines

sistemas ir naudoti įvairias komunikavimo priemones tikslu, kad būtų

efektyviai valdomi įeinantys žaliavų srautai, žaliavos ir nebaigta gamyba

įmonės viduje, galutinė produkcija (išeinamasis srautas).

3.2. Materialiniai srautai negamybinėse operacijose

Materialiniai srautai egzistuoja ir negamybinėse operacijose. Tokios

operacijos būdingos įvairių paslaugų įmonių procesuose. Tačiau čia labai

skiriasi materialinių srautų sudedamoji vertinė dalis galutiniam veiklos

rezultatui – paslaugai. Įvairios operacijos, kurios teikia taisymo

paslaugas, tokios kaip automobilių servisai, elektrotechnikos taisyklos,

gali reikalauti didelio atsarginių dalių ir kitų atsargų kiekio. Pavyzdžiui

ligoninei, kuri,
organizacija, priklauso taisymo operacijų tipui,

reikia maisto, skalbinių ir įvairių specialių drabužių, vaistų, medicininės

įrangos ir kt. Daugelis anksčiau išvardintų produktų, reikalingų ligoninės

veiklai, yra sandėliuojami. Transportavimo procesas ir veiklos rezultatas

yra ne toks akivaizdus ir lengvai vertinamas, kaip gamybinėse

organizacijose. Pavyzdžiui oro transporto bendrovė perka degalus, tačiau

veiklos rezultatas nėra materialus daiktas – degalai sunaudojami paslaugai

teikti – keleivių ar/ir krovinių gabenimui. Nuo anksčiau minėto

organizacijų atskiriamos šios: didmenininkai, mažmenininkai, įvairiūs

karinių reikmenų tiekėjai. Šiose organizacijose gamyba yra labai maža arba

jos nėra visai, taigi jų veikla pagrinde susijusi tik su gatavų produktų

įsigijimu ir paskirstymu logistinės sistemos pagalba. Kadangi šios

organizacijos neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų gamybinėms

įmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos gamybos kontrolės, bei

gamybinio inventoriaus kontrolės.

4. Pardavimų, marketingo ir logistikos integracija

Didėjanti logistikos, kaip strateginio marketingo priemonės, reikšmė

privertė daugelį rinkos dalyvių integruoti pardavimų, marketingo ir

logistikos funkcijas. Progresyviose kompanijose unifikuotos pardavimų

komandos, gamyba, logistika, informacinės sistemos, marketingo personalas

yra integruoti į logistikos programą tam, kad geriau atitikti kliento

poreikius. Taip, komunikuojant su vartotoju, randami individualūs

vartotojui logistinių problemų sprendimai.

Vienas iš sudėtingiausiai atsakomų klausimų yra: Kur organizacijos

struktūroje turi būti integruotos logistikos vieta? Organizuoti integruotą

logistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos vadybininkai suprantą

integruotą logistiką ir jos svarbą siekiant konkurencinio pranašumo. Daug

dažniau vadybininkai tokio supratimo stokoja, todėl logistika

organizacijoje būna fragmentuota, kas turi neigiamą poveikį siekiant

integracijos.

Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktų

pasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografinio

pasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių. Nuo šių

veiksnių taip pat priklauso ir kaip bei kurioje organizacinės struktūros

vietoje bus integruota logistika. Logistikos literatūra išskiria penkias

organizacijos struktūros pakopas, kuriose gali būti integruojant logistiką.

4.1. Pirmos pakopos struktūra

Pirmojoje pakopoje logistika organizacijose būna fragmentuota. Jose

nėra integruotos logistikos departamento, o integruotos logistikos

funkcijos yra paskirstytos tarp marketingo, finansų/apskaitos, ir gamybos

skyrių. Pirmame pavyzdyje yra parodyta organizacijos struktūra, kurioje

nėra integruotos logistikos funkcinės srities. Toks fragmentiškumas

sumažina integruotos logistikos sistemos teikiamą naudą. Kadangi funkcinės

organizacijos sritys, menkai tarpusavyje komunikuoja, jei išvis

komunikuoja, integruotos logistikos funkcijos negali pasiekti jų pilnų

pajėgumų siekiant konkurencinio pranašumo.

| | | |Prezidentas | | | |

|Paklausos |Komunikacijos|Inventoriaus |Žmogiškieji |

|prognozavi| |kontrolė |ištekliai |

|mas | | | |

|Užsakymų |Pirkimo |Užpirkimai |Teisės |

|vykdymas |politika | |reikalai |

|Produkcijo|Inventoriaus |Žaliavų |Duomenų |

|s |politika |tvarkymas |valdymas |

|pervežimas| | | |

|Klientų | |Atsarginių | | |

|aptarnavim| |dalių | | |

|as | |tiekimas | | |

|Sandėlio | |Gamyklos | | |

|operacijos| |vietos | | |

| | |parinkimas | | |

|Tarptautin| |Pakavimas | | |

|iai | | | | |

|produkcijo| | | | |

|s | | | | |

|pervežimai| | | | |

|Vežėjo | |Žaliavų | | |

|parinkimas| |pervežimas | | |

|Sandėlio | |Tarptautiniai| | |

|vietos | |žaliavų | | |

|parinkimas| |pervežimai | | |

| | |Vidinė | | |

| | |logistika | | |

| | |Vežėjo | | |

| | |parinkimas | | |

| | | | |Produkcijos | | |

| | | | |planavimas | | |

1.Pavyzdys. Organizacijos su fragmentuota integruota logistika

struktūra.

Matome, transportavimo funkcija yra padalinta tarp marketingo ir

gamybos skyrių. Pavyzdžiui, jeigu gamybos skyrius pamiršta informuoti

marketingo skyrių apie
atvykstančią žaliavų siuntą, marketingo skyrius gali

tuo pačiu metu užsakyti kitą vežėją, kuris nugabentų pagamintą produkciją į

sandėlius, mažmenininkams ar galutiniams vartotojams. Jeigu transportavimą

kontroliuotų vienas skyrius, žaliavų atvežimas galėtų būti suderintas su

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1743 žodžiai iš 5790 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.