VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FEKULTETAS
Darbą parengė:
III kurso
Komercijos sp. 2gr. studentai
Gintautas Kėrys
Ignas Žilinskas
Referatas
Logistikos sistema. Integruota logistika.
Darbo vadovė:
doc. J. Zaleskytė
Vilnius 2003
Įvadas
Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti
logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės
viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti
pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų
valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Taip pat norint,
kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti, įmonei yra
būtina sukurti integruotos logistikos sistema, tai yra integruoti pardavimų
komandas, gamyba, logistika, informacines sistemas, marketingo personalą į
logistikos sistemą. Siekdami aptarti anksčiau minėtus klausimus,
apžvelgsime tokias temas:
• logistikos procesų schemas;
• materialinius srautus įmonėse;
• integruotos įdiegimo įmonėje pakopas;
• logistikos sistemą.
1. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje
Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas
laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti
pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas,
komunikavimas. Logistika apima du svarbiausius produktų srautus:
1. fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis,
komponentais gamybos procesą.
2. fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus
produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams.
Abu srautai turi būti tinkamai koordinuojami, kad būtų patenkinti
kliento reikalavimai produktų pristatymui. Fizinio tiekimo aspektas
reikalauja glaudžios tiekėjo logistikos sistemos sąveikos su kliento
logistiniais ir gamybos procesais. Fizinis paskirstymas taip pat labai
svarbus – svarbu, kad vartotojas reikiamu laiku, reikiamoj vietoj gautų
pageidaujamą prekę.
Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra
fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir
informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus.
Vis didėjanti konkurencija laiko atžvilgiu, staigiai tobulėjančios
informacinės technologijos, didėjanti globalizacija, vis didėjantis dėmesys
kokybei ir besikaičiantys įmonių tarpusavio ryšiai privertė įmones
praplėsti savo požiūrį į logistinį procesą t.y. dabar į šį procesą
įjungiamos visos įmonės, dalyvaujančios kuriant produktą ir pristatant jį
galutiniam vartotojui reikiamu laiku ir nepriekaištingos būklės. Kaip
pavyzdys, žemiau pateikiama elektros variklių gamybos įmonės tiekimo
grandinės schema (1 pav.).
1 pav. Elektros variklių gamybos įmonės tiekimo grandinės schema
Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visus
tiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinis
produktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniais
kaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuoti
glaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimo
kompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos proceso
esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija,
valdančia šį procesą.
2. Savalaikė logistikos sistema – konkurencinis pranašumas
Seniau logistika buvo suprantama tik kaip priemonė veiklos efektyvumui
didinti ir papildomi veiklos kaštai. Šiandien logistika daugelio įmonių
suprantama kaip strateginė priemonė konkurencinėje kovoje. Marketingo
specialistai pripažįsta logistiką kaip pirminę priemonę konkurenciniam
pranašumui įgauti ir išlaikyti. Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą
ir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.
Pavyzdžiui, pirmaujanti pasaulyje kompiuterių įmonė “Compaq” pagal
apytikrius jos paskaičiavimus teigia, kad kasmet ji praranda beveik 1
milijardą dolerių per metus, nes įmonės nešiojami ir stacionarūs
kompiuteriai nėra prieinami vartotojui tuo metu, kai vartotojas nori juos
įsigyti ir jam patogioje vietoje. Šiuo metu “Compaq” logistikos sistema
yra
pertvarkyta, tikslu dar labiau sustiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje.
3. Materialiniai srautai
Kiekvienai įmonei, siekiant efektyvios veiklos, svarbu suprasti,
materialinių srautų schemas. Nors, dėl atskirų įmonių skirtingo veiklos
pobūdžio, aplinkos, kurioje jos vykdo veiklą, darbo metodikos ir kitų
veiksnių jų materialinių srautų schemos yra unikalios, vis dėlto galima
išskirti kai kuriuos dėsningumus, jas grupuojant pagal opercijų, galinant
produktą, pobūdį:
• gamybinės operacijos;
• negamybinės operacijos.
3.1. Materialiniai srautai gamybinėse operacijose
Gamybos operacijų sistema apima šiuos etapus: žaliavų rinkimą,
transformacijas, gamybos rezultatus (produkciją). Čia labiausiai pastebimas
reiškinys – judėjimas. Gamyba yra dinamiškoje aplinkoje – įvairios
transporto priemonės į gamybos įmonę atveža žaliavas, o išvyksta su
gatavais gaminiais arba pusgaminiais. Didelis žmonių skaičius ir platus
gamybos įrengimų spektras yra svarbūs veiksniai žaliavų valdyme. Žaliavos
gamybos procese nuo vienos operacijos juda vis link kitos, kol
transformacijų procese yra perdirbamos į gatavus gaminius. Gamybos įmonės
veiklos principas – gamybą vykdyti taip, kad galutinio produkto vertė būtų
didesnė nei įdėjimų.
Materialinių srautų schema gamybos įmonėje pateikta žemiau (2 pav).
2 pav. Materialinių srautų schema gamybos įmonėje
Žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje apima šias veiklų rūšis:
produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę ir žaliavų valdymą. Su gamybos
rezultatais susijusios veiklos: pakavimas, transportavimas, sandėliavimas.
Žaliavų valdymo sąvoka kartais vartojama apibrėžti organizacijos
struktūrinį vienetą, kuris numato pardavimus, užsiima produkcijos kontrole
ir fiziniu žaliavų ir gaminių paskirstymu. Robert Ballot žaliavų valdymą
apibrėžia kaip koordinuojamą funkciją, atsakingą už įsigijimą,
sandėliavimą, judėjimą ir kontrolę žaliavų bei gatavos produkcijos taip,
kad būtų optimizuotas įrengimų, personalo ir kapitalo panaudojimas bei
patenkinti vartotojų poreikiai, pasiekiant organizacijos tikslus. Tačiau
vis nėra aiškumo dėl veiklos rūšių, kurios turėtų įeiti į šią sąvoką.
Kartais ši sąvoka vartojama turint omeny tik veiklas, susijusias su
įdėjimais t.y.: pirkimas, transportavimo kontrolė, inventoriaus kontrolė.
Logistikos valdymo ir fizinio paskirstymo valdymo sąvokos kartais
vartojamos kaip jūrų ir sausumos transportavimo bei sandėliavimo veikla,
susijusi su galutinio produkto reikiamo kiekio pristatymu į vartotojo
pageidaujamą vietą taip, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai.
Materialinių srautų koordinavimas labai svarbus jei kompanija siekia
sėkmingos veiklos. Materialinių srautų sistemą sudaro daug tarpusavy
įvairiais ryšiais susijusių suborganizacijų. Sujungiant kelis ar visus šios
sitemos elementus taip, kad jų veiklai vadovautų vienas vadovas
(menedžeris) galima siekti daug efektyvesnio veiklos koordinavimo. Reikia
pridurti, kad net ir turint bendrą valdymą, atsakomybė gali būti padalinta
tarp atskirų organizacijų.
Žaliavų valdymas tampa vis svarbesnis. Greitesnis transportavimas ir
daugiafunkcijinis marketingas išplėtė konkuravimo galimybes. Tai taip pat
padidino spaudimą kaštų mažinimui, tikslu, kad prekės būtų labiau
prieinamos vartotojams. Kad padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti
kaštus, naudojamos priemonės: įvairių procesų automatizavimas ir didelės
investicijos į kapitalą. Tačiau pagerinta gamybos technologija atsipirks
tik tuo atveju, jei įrengimai galės veikti planuotu pajėgumu t.y. jei bus
gaminamas nepakankamas kiekis produkcijos, tai bus tik bereikalingos
išlaidos brangiems įrengimams įsigyti ir kvalifikuotam personalui
išlaikyti. Apsisaugojimui nuo žaliavų trūkumo, įmonė gali laikyti didinti
būtinų gamybai žaliavų atsargas, tačiau per didelis atsargų kiekis yra
bereikalingai įšaldyti pinigai, išlaidos atsargų aptarnavimui be to čia
didelės įtakos turi infliacija, pasikeitusi situacija rinkoje ir kiti
mikro/makro veiksniai. Todėl įmonės priverstos diegti kompiuterines
sistemas ir naudoti įvairias komunikavimo priemones tikslu, kad būtų
efektyviai valdomi įeinantys žaliavų srautai, žaliavos ir nebaigta gamyba
įmonės viduje, galutinė produkcija (išeinamasis srautas).
3.2. Materialiniai srautai negamybinėse operacijose
Materialiniai srautai egzistuoja ir negamybinėse operacijose. Tokios
operacijos būdingos įvairių paslaugų įmonių procesuose. Tačiau čia labai
skiriasi materialinių srautų sudedamoji vertinė dalis galutiniam veiklos
rezultatui – paslaugai. Įvairios operacijos, kurios teikia taisymo
paslaugas, tokios kaip automobilių servisai, elektrotechnikos taisyklos,
gali reikalauti didelio atsarginių dalių ir kitų atsargų kiekio. Pavyzdžiui
ligoninei, kuri,
organizacija, priklauso taisymo operacijų tipui,
reikia maisto, skalbinių ir įvairių specialių drabužių, vaistų, medicininės
įrangos ir kt. Daugelis anksčiau išvardintų produktų, reikalingų ligoninės
veiklai, yra sandėliuojami. Transportavimo procesas ir veiklos rezultatas
yra ne toks akivaizdus ir lengvai vertinamas, kaip gamybinėse
organizacijose. Pavyzdžiui oro transporto bendrovė perka degalus, tačiau
veiklos rezultatas nėra materialus daiktas – degalai sunaudojami paslaugai
teikti – keleivių ar/ir krovinių gabenimui. Nuo anksčiau minėto
organizacijų atskiriamos šios: didmenininkai, mažmenininkai, įvairiūs
karinių reikmenų tiekėjai. Šiose organizacijose gamyba yra labai maža arba
jos nėra visai, taigi jų veikla pagrinde susijusi tik su gatavų produktų
įsigijimu ir paskirstymu logistinės sistemos pagalba. Kadangi šios
organizacijos neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų gamybinėms
įmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos gamybos kontrolės, bei
gamybinio inventoriaus kontrolės.
4. Pardavimų, marketingo ir logistikos integracija
Didėjanti logistikos, kaip strateginio marketingo priemonės, reikšmė
privertė daugelį rinkos dalyvių integruoti pardavimų, marketingo ir
logistikos funkcijas. Progresyviose kompanijose unifikuotos pardavimų
komandos, gamyba, logistika, informacinės sistemos, marketingo personalas
yra integruoti į logistikos programą tam, kad geriau atitikti kliento
poreikius. Taip, komunikuojant su vartotoju, randami individualūs
vartotojui logistinių problemų sprendimai.
Vienas iš sudėtingiausiai atsakomų klausimų yra: Kur organizacijos
struktūroje turi būti integruotos logistikos vieta? Organizuoti integruotą
logistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos vadybininkai suprantą
integruotą logistiką ir jos svarbą siekiant konkurencinio pranašumo. Daug
dažniau vadybininkai tokio supratimo stokoja, todėl logistika
organizacijoje būna fragmentuota, kas turi neigiamą poveikį siekiant
integracijos.
Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktų
pasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografinio
pasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių. Nuo šių
veiksnių taip pat priklauso ir kaip bei kurioje organizacinės struktūros
vietoje bus integruota logistika. Logistikos literatūra išskiria penkias
organizacijos struktūros pakopas, kuriose gali būti integruojant logistiką.
4.1. Pirmos pakopos struktūra
Pirmojoje pakopoje logistika organizacijose būna fragmentuota. Jose
nėra integruotos logistikos departamento, o integruotos logistikos
funkcijos yra paskirstytos tarp marketingo, finansų/apskaitos, ir gamybos
skyrių. Pirmame pavyzdyje yra parodyta organizacijos struktūra, kurioje
nėra integruotos logistikos funkcinės srities. Toks fragmentiškumas
sumažina integruotos logistikos sistemos teikiamą naudą. Kadangi funkcinės
organizacijos sritys, menkai tarpusavyje komunikuoja, jei išvis
komunikuoja, integruotos logistikos funkcijos negali pasiekti jų pilnų
pajėgumų siekiant konkurencinio pranašumo.
| | | |Prezidentas | | | |
|Paklausos |Komunikacijos|Inventoriaus |Žmogiškieji |
|prognozavi| |kontrolė |ištekliai |
|mas | | | |
|Užsakymų |Pirkimo |Užpirkimai |Teisės |
|vykdymas |politika | |reikalai |
|Produkcijo|Inventoriaus |Žaliavų |Duomenų |
|s |politika |tvarkymas |valdymas |
|pervežimas| | | |
|Klientų | |Atsarginių | | |
|aptarnavim| |dalių | | |
|as | |tiekimas | | |
|Sandėlio | |Gamyklos | | |
|operacijos| |vietos | | |
| | |parinkimas | | |
|Tarptautin| |Pakavimas | | |
|iai | | | | |
|produkcijo| | | | |
|s | | | | |
|pervežimai| | | | |
|Vežėjo | |Žaliavų | | |
|parinkimas| |pervežimas | | |
|Sandėlio | |Tarptautiniai| | |
|vietos | |žaliavų | | |
|parinkimas| |pervežimai | | |
| | |Vidinė | | |
| | |logistika | | |
| | |Vežėjo | | |
| | |parinkimas | | |
| | | | |Produkcijos | | |
| | | | |planavimas | | |
1.Pavyzdys. Organizacijos su fragmentuota integruota logistika
struktūra.
Matome, transportavimo funkcija yra padalinta tarp marketingo ir
gamybos skyrių. Pavyzdžiui, jeigu gamybos skyrius pamiršta informuoti
marketingo skyrių apie
atvykstančią žaliavų siuntą, marketingo skyrius gali
tuo pačiu metu užsakyti kitą vežėją, kuris nugabentų pagamintą produkciją į
sandėlius, mažmenininkams ar galutiniams vartotojams. Jeigu transportavimą
kontroliuotų vienas skyrius, žaliavų atvežimas galėtų būti suderintas su