Logistika1
5 (100%) 1 vote

Logistika1

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. LIETUVOS KELIŲ TRANSPORTAS 4

1.1. LIETUVOS KELIŲ TRANSPORTO APŽVALGA 4

1.2. KELIŲ TRANSPORTO REGULIAVIMAS LIETUVOJE 7

2. LIETUVOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS SĄJUNGĄ POVEIKIS 9

2.1. POVEIKIS TARPTAUTINIUS PERVEŽIMUS VYKDANTIEMS VEŽĖJAMS 9

2.2. POVEIKIS VIDAUS PERVEŽIMUS VYKDANTIEMS VEŽĖJAMS 11

2.3. ĮTAKA KONKURENCINGUMUI 12

2.4. LIETUVOS VEŽĖJŲ VEIKLOS TENDENCIJOS IR PROGNOZĖS 12

2.5. INTEGRACIJOS PASEKMĖS 13

3. ES NAUJOSIOS TRANSPORTO POLITIKOS ASPEKTAI 15

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 20

ĮŽANGA

Temos aktualumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (2001-2004m) transporto sistema bei ryšių sritis yra traktuojamos kaip vieni iš kertinių šalies ekonominės bei socialinės infrastruktūros sektorių, kurių svarbiausios funkcijos yra tenkinti visuomenės bei šalies ūkio efektyvaus susisiekimo poreikius. Šie sektoriai tiesiogiai įtakoja valstybės ekonominę ir socialinę plėtrą, įgyvendinant svarbiausios rinkos principus – laisvą žmonių, prekių, paslaugų, kapitalo ir informacijos judėjimą.

Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėje ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 procentus šalies bendrojo vidaus produkto. Lietuvos vežėjų veikla su ES šalimis sudaro apie 75 procentus bendrų dvišalių vežimų apimčių. Kelių transportu gabenama 70 procentų visų prekių. Šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje, plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių, ateityje įtakosiančių Lietuvos transporto įmonių veiklą, bus Lietuvos integracija į ES, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normų bei investicinių projektų įgyvendinimas.

Darbo tikslas: išnagrinėti krovininio kelių transporto perspektyvas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus apžvalgą;

2. Išnagrinėti Lietuvos transporto plėtrą ribojančius veiksnius;

3. Apžvelgti Lietuvos kelių transporto reguliavimą;

4. Išanalizuoti krovinių vežimo kelių transportu poveikį Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą.

Darbo metodai:

• Publicistinės literatūros analizė;

• Teisinių aktų analizė;

• Statistinių duomenų analizė.

1. LIETUVOS KELIŲ TRANSPORTAS

1.1. Lietuvos kelių transporto apžvalga

Transporto sektorius atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje. Jo indėlis BVP struktūroje 1999 m. siekė 6,7%, o dirbančiųjų jame skaičius sudarė 4,4% užimtųjų (12). Šių dviejų rodiklių santykiu Lietuva lenkia senas transporto veiklos tradicijas turinčias Europos valstybes (pvz. Prancūziją, Italiją, Švediją), nenusileidžia Belgijai, Danijai, Suomijai ir kt. šalims.

Pastaraisiais metais gerokai padidėjo vežėjų indelis į Lietuvos ūkį. Asociacijos “Linava” narių apyvarta siekia 3 milijardus litų per metus.

Paskutiniais metais Lietuvoje pastebimos dvi rinkos struktūros formavimosi tendencijos: pirma, žymiai augo smulkių įmonių skaičius, t.y. naujai steigiamos įmonės buvo palyginti mažos; antra, išaugo transporto įmonių be krovininių transporto priemonių skaičius. Tokiu būdu transporto rinka pagal savo struktūrą priartėja prie vakarietiškos, sudaromos sąlygos optimaliai naudoti turimus žmogiškuosius, transporto priemonių, laiko resursus.

Licencijavimo įvedimas ir vėlesnis jo griežtinimas privertė vežėjus daugiau dėmesio kreipti į kokybinę veiklos pusę, tuo pačiu užtikrino, kad į Vakarų Europą vykstantys automobiliai būtų paruošti šio regiono įmonių konkurencijai atremti. Tokia politika turėtų pateisinti lūkesčius, nes daugiau valstybių sutiktų padidinti leidimų Lietuvos vežėjams skaičių, jei šie naudotų ekologiškus ir saugius sunkvežimius.

Tranzitiniai vežimai Lietuvos teritorija kelių transportu 1999 m. siekė 3,8 mln.t. tai 57% daugiau negu 1996 m., eksporto ir importo vežimai palyginus su tuo pačiu laikotarpiu išaugo: atitinkamai – 59% ir 100%. Tranzitiniai vežimai per Lietuvos teritoriją kelių transportu per 2000 m. 7 mėn. palyginus su praėjusiais metais išaugo 17,8%. Lyginant su ankstesniais metais, matyti, jog Lietuvos vežėjai prarado dalį eksporto bei tranzito rinkos. Pagrindinės to priežastys- stiprūs Latvijos bei Estijos konkurentai, sumažėjusi paklausa. Kita vertus, išlaikyti esamas pozicijas padeda Lietuvos vežėjų paslaugos palyginti žemomis kainomis, Vakarų Europos vežėjų nenoras vežti krovinius į Rusiją ir kitas Rytų Europos valstybes.

Per 2000 metų I pusmetį Lietuvos vežėjai sunaudojo 182,4 tūkst. kelionės leidimų tarptautiniam krovinių vežimui 2000 metams arba 10% daugiau nei per analogišką 1999 metų laikotarpį (4).

1. Tranzito sąlygos. Transporto ir ryšių indėlis į šalies BVP Lietuvoje yra ketvirtas po pramonės, prekybos bei žemės ūkio ir sudaro 9.6 proc. (1998 m.). Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje transporto sektoriuje sukuriama virš 14 proc. BVP. Didžiąją dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito. Lietuva yra tokioje pačioje geroje tranzitinėje padėtyje kaip ir šiaurinės kaimynės. Be to, Lietuvoje yra geresnės kokybės keliai, neužšąlantis
jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos – puikus potencialas tranzitiniams pervežimams. Tačiau politikos veiksniai, nepaisant deklaratyvaus tranzito skatinimo, palankių sąlygų nesudaro. Iki šiol didžiausia kliūtis tranzitui yra sudėtingos bei daug laiko užimančios muitinės procedūros. Dėl jų susidarančios eilės muitinėse priverčia žmones rinktis kelius, einančius ne per Lietuvos teritoriją. Be to, kaip ir kiekvienam kitam verslui, šiam sektoriui plėtotis trukdo itin paplitusios monopolijos bei valdiška nuosavybė, neracionali infrastruktūros plėtra, nepalankios bendrosios verslo sąlygos (mokesčiai, verslo reguliavimai bei apribojimai, biurokratija, neskaidrus valstybės bei savivaldybių finansų tvarkymas). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos kaip tranzito valstybės statusas labai retai diskutuojamas, siekiant išsiaiškinti konkrečias priemones, galinčias jį įtakoti. Jis dažniau naudojamas kaip epitetas. Turint omenyje tai, kad panašioje geopolitinėje padėtyje kaip Lietuva yra keletas šalių, patrauklumą tranzitui – kaip ir bet kokiam kitam verslui – reikia sukurti.

2. Infrastrukūros būklė bei valdymas. Tranzito srautai pritraukiami ir plečiant infrastruktūrą: statant naujus kelius, geležinkelius, oro uostus ir kt. Kadangi tokie projektai vykdomi valdžios sprendimu bei biudžeto pinigais, būtina įsitikinti, kad Lietuvos piliečiai bei ūkiniai subjektai iš papildomo tranzito gaus daugiau naudos, negu patirs žalos, bei numatyti transporto ir bendrosios politikos priemones, kurių pagalba ši nauda būtų maksimizuojama, o žala minimizuojama. Vykstant integracijos procesams Europoje, beveik visos Europos valstybės palaipsniui tampa tranzito valstybėmis, tačiau kai kurioms šalims (ypač mažoms) tai reiškia ne pasiekimą, bet rūpestį: paprastai pajamos iš tranzito nepadengia išlaidų dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės, infrastruktūros naudojimo intensyvumo, jau nekalbant apie naujų infrastruktūros objektų statybą. Tai yra ženklas, kad reikia peržiūrėti infrastruktūros naudojimo mokesčius, kompensacinius mechanizmus tiesiogiai nukenčiantiems žmonėms (pvz., valstybės išperkamos žemės kaina, kompensacijos asmenims už sumažėjusią žemės vertę, apsauginių įrenginių įtraukimas į projektą) bei sprendimų susijusių su infrastruktūros plėtra priėmimo motyvus.

Lietuvoje transporto infrastruktūra dabar finansuojama iš biudžeto, paskolų, Kelių fondo, paramos projektų lėšų. Kelių fondas formuojamas iš kelių mokesčio bei dalies degalų akcizo. Dabartinis kelių mokestis yra mokestis juridiniams asmenims, priklausantis nuo jų apyvartos. Jį pagal Vyriausybės programą bei Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programą buvo planuojama naikinti, tačiau planai įgyvendinti nebuvo.

Svarstytini keli kelių mokesčio variantai: transporto infrastruktūrą finansuoti iš bendrųjų mokesčių, iš akcizų už degalus, įvesti registracijos mokestį už kiekvieną transporto priemonę, apmokestinti tiesioginį naudojimąsi infrastruktūros objektais. Teisingiausia būtų apmokestinti faktinį naudojimąsi transporto infrastruktūros objektais, tačiau tokią sistemą įdiegti bei administruoti būtų labai brangu. Kadangi kuro suvartojimas irgi yra faktinio važiavimo indikatorius, tikslinga transporto infrastruktūros finansavimui naudoti dalį degalų akcizo. Kitos lėšos, reikalingos transporto infrastruktūrai palaikyti, būtų surenkamos iš transporto priemonių apmokestinimo. Šis mokestis būtų mokamas transporto priemonių savininkų ir priklausytų nuo transporto priemonės masės bei naudojimosi Lietuvos transporto infrastruktūra laikotarpio (pvz., metams, mėnesiui). Dalis degalų akcizo ir dabar skiriama Kelių fondui, tačiau buvo numatyta tą dalį palaipsniui didinti ir taip sustiprinti sąryšį tarp mokesčio mokėjimo ir naudojimosi keliais. Deja, dėl biudžeto surinkimo problemų šių planų buvo atsisakyta: atskaitymai į Kelių fondą iš degalų akcizo netgi sumažinti, o kelių mokestis nuo apyvartos paliktas galioti. Tai vertintina kaip žingsnis atgal tiek mokesčių sistemos sutvarkymo, tiek transporto politikos požiūriu.

Automobilių kelių tinklo perspektyvinis vystymas:

– eismo intensyvumo netenkinančių magistralių ir krašto kelių rekonstrukcija;

– miestų ir gyvenviečių aplinkkelių tiesimas;

– kelių ruožų per gyvenvietes asfaltavimas;

– žvyrkelių, kuriuose klostosi intensyvus eismas, asfaltavimas.

1.2. Kelių transporto reguliavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos kelių transporto srityje pastaraisiais metais vyko žymūs poslinkiai, kurie sudarė prielaidas įsiterpti į Europos Sąjungos rinką siekti svarbiausių jos tikslų: laisvo žmonių ir prekių judėjimo. Šiuo metu Lietuvos krovininis kelių transportas yra privatizuotas. Kelių transporto sektoriaus veiklą reglamentuoja daugiau nei 30 LR teisės aktų, kurie suderinti su ES teisės aktais. Pagrindiniai iš jų yra: Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas; Kelių įstatymas; Kelių fondo įstatymas. Pagrindiniai galiojantys poįstatyminiai aktai yra: Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, Krovinių tarptautinių vežimų
kelių transportu taisyklės, Kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų taisyklės; Kelių eismo taisyklės ir kt (1).

Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją rengia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Kelių transporto politiką formuoja Kelių ir kelių transporto departamentas, kurio pagrindinės veiklos kryptys (6):

– formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės kelių transporto politiką;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1537 žodžiai iš 5112 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.