Logistika2
5 (100%) 1 vote

Logistika2

TURINYS

ĮVADAS 2

1. LOGISTIKA, JOS ESMĖ IR FUNKCIJOS 3

2. SANDĖLIAI, JŲ UŽDAVINIAI IR KLASIFIKAVIMAS 5

3. SANDĖLIŲ ĮRENGIMAS IR IŠDĖSTYMAS 9

IŠVADOS 11

LITERATŪROS SĄRAŠAS: 12

ĮVADAS

Logistika – kilusi iš graikų kilmės žodžio “logistike”, reiškiančio skaičiavimo, mąstymo meną. Praktinės logistikos atsiradimo istorija ir vystymosi šaknys aptinkamos dar senaisiais žmonijos laikotarpiais.

Yra žinoma, kad Romos imperijos periodu valstybės tarnautojams buvo skiriami titulai “logistai”, arba “logistikai”, kas suteikdavo jiems teisę užsiimti maisto produktų paskirstymu. Taip pat vyrauja nuomonė, kad logistikos, kaip mokslo, susiformavimui didelės įtakos turėjo įvairių laikotarpių karai ir su jais susijusi karinė veikla. Vienas iš pirmųjų mokslinių darbų logistikos tema autorių, XIX a. pradžios prancūzų karo specialistas Džomini apibūdino logistiką kaip “Praktinį armijų manevravimo meną”. Jis teigė, kad logistika savyje apima ne tik pervežimus, bet ir visą eilę kitų klausimų, tokių kaip planavimas, valdymas ir aprūpinimas, armijos dislokacijos vietos nustatymas, tiltų statyba, kelių tiesimas ir pan. Tačiau kaip karinis mokslas logistika susiformavo tik XIX a. viduryje. Logistika imta aktyviai domėtis antro pasaulinio karo metais. Tikslus karo pramonės, fronto linijos, transporto aprūpinimo bazių bendradarbiavimas leido sistemingai ir savalaikiai aprūpinti amerikiečių ir sąjungininkų armijas ginklų, kuro ir maisto produktų atsargomis. Laikui bėgant, daugelyje vakarų šalių logistika tapo efektyvia priemone materialių srautų valdymui ekonomikoje. Logistika palaipsniui perėjo iš karo pramonės srities į ūkinės veiklos sferas. Iš pradžių susiformavusi kaip naują prekinių-materialių išteklių valdymo teorijos rūšis prekybinėje, o vėliau ir gamybinėje sferose.

Dažnai skiriamos dvi principinės kryptys, apibūdinant logistikos savoką. Viena iš jų susijusi su funkcinių prekių judėjimo proceso suvokimu, t.y. valdymu visų fizinių operacijų, kurias būtina atlikti pristatant prekes iš tiekėjo vartotojui. Kita kryptis apima platesnį logistikos suvokimą: šalia prekybinio judėjimo operacijų, įvardinama tiekėjų ir vartotojų rinkos analizė, paklausos ir pasiūlos koordinacija prekių ir paslaugų rinkoje, o taip pat ir produkto judėjimo proceso dalyvių interesų harmonizavimas. Galima teigti, kad logistika – tai atvykstančio į įmonę, ten apdirbamo ir paliekančio šią įmonę materialios produkcijos srauto ir su juo susijusio informacinio srauto planavimas, valdymas ir kontrolė.

Dauguma nagrinėjamos srities specialistų teikia pirmenybę ekonominei logistikos pusei ir traktuoja ją kaip įvairių veiklos rūšių sąryšį, kurio tikslas su mažiausiomis išlaidomis gauti reikiamą produkcijos kiekį nustatytu laiku, nustatytoje vietoje, kurioje egzistuoja konkreti šios produkcijos paklausa. Be to, logistika apibūdinama kaip sistema, sukurta kiekvienai įmonei siekiant optimalaus, turint omenyje pelno gavimą, materialių išteklių ir produktų judėjimo pagreitinimo, tiek įmonės viduje, tiek išorėje, pradedant žaliavos ir medžiagų įsigijimu, judėjimu gamybiniu procesu ir baigiant produkcijos tiekimą galutiniams vartotojams, įskaitant informacinę sistemą, rišančią šiuos procesus.

Eilėje logistikos apibūdinimų išryškinamas jos operacinis-finansinis aspektas. Jose svarbus vaidmuo tenka verslo partnerių savalaikė apskaita, susijusi su žaliavų, pusfabrikačių ir gaminių saugojimu ir judėjimu ūkinėje veikloje, nuo to momento kai sumokami pinigai tiekėjui, iki mometo, kai yra gaunami pinigai už galutinės produkcijos pristatymą vartotojui. Kituose logistikos apibūdinimuose atsispindi specialistų požiūriai, akcentuojantys dėmesį konkrečioms nagrinėjamo ciklo funkcijoms.

Apibendrinant aukščiau minėtus logistikos apibūdinimus galima teigti, kad logistika – tai mokslas apie materialių srautų tarp pirminio šaltinio ir galutinio vartotojo valdymą su minimaliais kaštais, kylančiais iš produktų judėjimo ir su juo susijusio informacinio srauto.

1. LOGISTIKA, JOS ESMĖ IR FUNKCIJOS

Šiuolaikinėmis sąlygomis užsienio šalių specialistai išskiria keletą logistikos tipų: logistika susijusi su gamybos aprūpinimu medžiagomis (aprūpinimo arba užpirkimų logistika), gamybinė logistika, prekybos (marketingo arba paskirstomoji logistika). Taip pat išskiriama ir transporto logistika, kuri iš esmės yra sudedamoji kiekvienos iš trijų logistikos tipų dalis. Neatskiriama visų tipų logistikos dalis – logistinis informacijos srautas, savyje apimantis duomenų apie prekių srautą surinkimą, jų perdavimą, apdirbimą ir sistemizaciją su tolimesnių galutinės informacijos pateikimu.

1 pav. Logistinė grandinė

Logistinėje grandinėje išskiriamos sekančios pagrindinės grandys: medžiagų, žaliavų ir pusfabrikačių tiekimas, produkcijos ir žaliavų saugojimas (sandėliavimas), produktų gamyba, paskirstymas, įskaitant prekių išvežiojimą iš gatavos produkcijos sandėlio, gatavos produkcijos vartojimas. Kiekviena logistinės grandinės dalis apjungia savus elementus, kurių visuma sudaro materialinį logistikos pagrindą. Prie materialinių logistikos elementų galima priskirti transporto, sandėliavimo, ryšių ir valdymo priemones. Logistinė sistema taip pat apjungia
įmonės darbuotojus, atitinkama seka vykdančius savo operacijas.

Gamybos sąlygų sudėtinėjimas ir aštresnė konkurencija praeito amžiaus devintame dešimtmetyje pareikalavo tiksliau susieti logistiką su įmonių strateginiais tikslais, skatinant įmonių lankstumą, jų sugebėjimą operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius. To pasekoje vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių – tai integruotos materialinių ir informacinių srautų reguliavimo sistemos sukūrimas, užtikrinančios efektyvų produkcijos ir medžiagų judėjimą. Su šia užduotimi glaudžiai susijęs ir sekančių klausimų sprendimas: materialinių ir informacinių srautų atitikimas vienas kitam, materialinio srauto kontrolė ir su juo susijusių duomenų perdavimas į pagrindinį centrą, fizinio produktų judėjimo strategijos ir technologijos sukūrimas, produktų judėjimo valdymo priemonių sukūrimas, pusfabrikačių ir pakuotės standartizavimo normų nustatymas, gamybos, transportavimo ir sandėliavimo apimties

2 pav. Funkcinė logistikos schema

nustatymas, neatitikimai tarp numatytų tikslų ir realių aprūpinimo bei gamybos galimybių.

Atsižvelgiant į šiuolaikines logistikai keliamas užduotis, skiriamos dvi jos funkcijų rūšys: operatyvinės ir koordinacinės. Operatyviniai funkcijų bruožai susiję su tiesioginiu materialinių gėrybių judėjimo valdymu aprūpinimo, gamybos ir paskirstymo sferose ir, iš esmės, mažai kuo skiriasi nuo tradicinio materialinio – techninio aprūpinimo funkcijų. Prie aprūpinimo sferos funkcijų priskiriamas žaliavų ir medžiagų, atskirų dalių ar gatavos produkcijos atsargų judėjimo valdymas nuo tiekėjo ar jų įsigijimo punkto iki gamybinių įmonių ir sandėlių. Gamybiniame logistikos funkcijų etape vyksta atsargų valdymas, įskaitant pusfabrikačių ir komponentų judėjimo kontrolę visose gamybinio proceso dalyse, o taip pat ir gatavos produkcijos pervežimo į didmeninės ar mažmeninės prekybos sandėliavimo vietas. Produkcijos paskirtymo valdymo funkcijos apima operatyvų galutinės produkcijos judėjimo srautų organizavimą nuo įmonės – gamintojos iki vartotojų.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1031 žodžiai iš 3033 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.