Logistikos konspektai
5 (100%) 1 vote

Logistikos konspektai

1.Logistikos savoka ir terminai.

Logistika-tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir valdymo priemonės, optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautams užtikrinti, vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksniu ir informacijos rinkimu, apdorojimu perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu. Logistikos valdymas-tai prekių paslaugų ir informacijos srautų planavimo, diegimo ir kontrolės procesai, kurių tikslas patenkinti vartotojų poreikius.

Logistikos strategija. pagrindinis kompanijos logistikos tikslas – efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti reikiamų klientų aptarnavimo lygį. Logistikos kanalas apima visas įmonėje esančias grandis tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartojimo. Reversinė logistika – tai veiksmai susiję su gamybos pakavimu, paskirstymu, atliekų pašalinimu. Logistikos sąnaudų įtaka pelnui. Jei reikia padidinti pelną, tai padaryti lengviau pasinaudojant logistikos elementais t.y. sumažinti sąnaudas nei padidinti pardavimo apimtis. Konkurentų įtaka. Tarptautinei kompanijai yra svarbu efektyviai valdyti tiekimo grandinę, kada žaliavos perkamos vienoje pasaulio dalyje, gaminama kitoje, o dar kitoje yra vartotojas. Išskiriamos 3 finansinės politikos: 1. konservatyvi finansinė politika – kai įmonė kaupia didelius atsargų, vertybinių popierių ir pinigų kiekius, o jų panaudojimas neefektyvus. Nuosaiki finansinė politika – kai įmonės atsargos auga proporcingai produkcijos realizavimo augimui. 3. agresyvi finansinė politika – kai įmonė stengiasi pasiekti maksimalų realizuojamos produkcijos kiekį su minimaliomis apyvartinėmis lėšomis.

Tai susiję su didele rizika, bet minimaliai įšaldomos lėšos, sumažėja sandėliavimo išlaidos bei paskolų palūkanos.

2.log vaidmuo verslo sistemoje.

Pagal logistikos principus ir dėsnius verslo įmonės sugebėjo pelningai dirbti ne vien plečiant rinka, bet ir optimaliai planuojant ir organizuojant žaliavų ir produkcijos srautus susijusius su įmonės ekonomikos kontrole. Logistika taikoma ne tik gamybinėje bet ir komercinėje bei finansinėje verslininkystėje. Įmonėms atsirado galimybė materialiomis ir nematerialiomis priemonėmis optimizuoti įvairių verslo šakų rodiklius ir užtikrinti ekonomikos kontrolę.

Logistika padeda iš esmės pertvarkyti neefektyvias ir nelanksčias įmonių valdymo struktūras, kurioms reikia papildomų išteklių ir kurios yra susijusios su dideliais laiko ir materialinių išteklių nuostoliais.

3.Logistikos pritaikymo sritys ir uždaviniai:

1. Aprūpinimo logistika – optimalus žaliavų ir medžiagų pristatymas į gamybos sandėlius iki jų panaudojimo gamybai priemonių planavimas ir vykdymas. 2. Sandėliavimo logistika – optimalus sandėlių sistemos išdėstymo organizavimo, jų aprūpinimo reikalinga technika planavimas ir vykdymas. 3. Gamybos logistika – optimalus produkcijos srauto nuo žaliavų perdirbimo iki gatavos produkcijos perdavimo skirstytojams planavimas ir vykdymas. 4. Ttransp logistika – transporto rūšių bei maršrutų parinkimo, krovimo, iškrovimo, perdavimo planavimas bei vykdymas. 5. Atsarginių detalių logistika – optimalus atsarginių detalių aprūpinimo planavimas ir vykdymas. 6. Remonto darbų logistika – technologinių įrenginių darbo, palaikant techninę būklę planavimas ir vykdymas. 7. Paskirstymo logistika – gatavos produkcijos paėmimo iš gamybos vietų ir tolesnio pateikimo pirkėjams planavimas ir vykdymas.

8. Atliekų šalinimo logistika – nereikalingų medžiagų ir atliekų šalinimo planavimas ir vykdymas 9. informacijos logistika – efektyvus informacijos kaupimo ir panaudojimo planavimas ir vykdymas. 10. Logistikos šakos (pristatymo logistika, karinė logistika, ligoninių logistika) – atitinkamų šakų aprūpinimas. Šie uždaviniai yra neizoliuoti vienas nuo kito, bet sudaro vientisą logistikos koncepciją. Pagal logistikos koncepciją susiformulavę logistikos uždaviniai, kurie pristatant materialines vertybes, turi būti apkalbami: atitinkamas kiekis, atitinkamas objektas, privalo būti pristatytas į atitinkamą vietą, atitinkamu laiku, atitinkamos kokybės, atitinkamais kaštais.

4. Ryšys tarp marketingo ir logistikos

Marketingo filosofinis pagrindas – reikia žinoti savo rinkos norus ir poreikius ir sugebėti juos tenkinti efektyviau nei konkurentai. Marketingo klausimai: produktas, kaina, reklama, rėmimas. Logistikos uždavinys – laikas, klientas, kaina. Jei pagrindinio marketingo tikslą apibūdintume, kaip paklausos kūrimą ir skatinimą, tai logistikos tikslas – paklausos tenkinimas. Pagrindinis kriterijus (klientų aptarnavimo lygio), kuriuo yra nustatomas balansas tarp norimo kliento aptarnavimo lygio ir tam lygiui užtikrinti reikalingos sąnaudos.

5.Pagrindinės logistikos operacijos ir su jom susijusios sąnaudos. : 1. Klientų aptarnavimo lygis ir sąnaudos, reikalingos tam lygiui pasiekti. pagr sąn-nuostoliai dėl prarastų klientų.-prarasti pardavimai ir negatyvūs atsiliepimai. Nustačius klientų aptarn lygį reikia minimizuoti sąnaudas. 2. Transportavimo sąnaudos gali būti skirstomos pagal klientus, produktus, kanalo tipus. Priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, atstumo. 3. Sandėliavimo – priklauso nuo sandėliuose atliekamų operacijų ir nuo sandėlio parinkimo principo (vietos ir kiekio) 4. Užsakymų apdorojimo ir informacijos sistemų eksploatavimo sąnaudų – investicijų
į užsakymų apdorojimo sistemas dydį lemia klientų aptarnavimo kokybę ir garantuoja geresnę operacijų kontrolę. 5. Atsargų laikymo sąnaudos – tai sąnaudos, kurios kinta kintant atsargų kiekiui: draudimas+mokesčiai, pinigai kuriuos gautų įmonė investavusi ne į atsargas o kitur, sandėliavimo ploto sąnaudos, rizikos sąnaudos.

6.Logistikos kanalas (operacijos susietos su rinka) apima visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartojimo. Logistikos kanalas apima tiek firmos funkcinių sričių (pirkimas, marketingas, gamyba) tiek kanalo narių (tiekėjai, klientai, trečiosios šalys) integraciją. Logistikos kanalo valdymas yra procesas, kai gamybos ir pirkimų atlikimo laikai susiejami su rinkos poreikiais. Pagrindinis logistikos kanalo valdymo uždavinys – priimti konkurencinį iššūkį ir pagreitinti įmonės reakciją į rinkos poreikius. Kiti uždaviniai – sumažinti sąnaudas, pagerinti kokybę, padidinti lankstumą, sutrumpinti reagavimo laiką.

7. Logistikos valdymas- tai prekių paslaugų ir informacijos srautų planavimo, diegimo ir kontrolės procesai, kurių tikslas patenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis logistikos valdymo uždavinys – nustatyti klientų aptarnavimo lygį ir sumažinti bendrąsias logistikos sąnaudas. (Apskaitos sistema) logistikos valdymo objektai yra veiksmai, kuriuos galima būtų suskirstyti į 2 grupes: fizikiniai ir sandorių veiksmai. Fizikiniai – prekės kūrimas, jos judėjimas, saugojimas. Sandorių veiksmai – eina prieš arba po fizikinių veiksmų. Jie apima sandorių santykių valdymą (žaliavų, medžiagų, komponentų pirkimas. Gatavos produkcijos realizavimas) ir užsakymo ciklo valdymas (informacijos srautų valdymas ir kontrolė, kad būtų sukurtas aukštas klientų aptarnavimo lygis) Logistika – procesas o ne funkcija. Logistikos valdymo elementai: logistikos kanalai (logistikos kanalas apima visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartotojo), misija (kliento norų tenkinimas. Log valdymas laiduoja, kad kiekvienas kanalo narys prisideda prie klientų poreikio tenkinimo, kad didėtų produkto vertė). Vertės kūrimas (tai reiškia tam tikrą klientų aptarnavimo lygio kūrimą). Čia turi būti paveiks.

8.Logistikos strategija. Pagrindinis kompanijos logistikos tikslas – efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti reikiamą klientų aptarnavimo lygį. Logistikos strategija – tai bendrosios įmonės strategijos rūšis. Kad logistikos veikla būtu suderinta su visos įmonės strategija, reikia atsakyti į tokius klausymus – kokio aptarnavimo iš įmonės tikisi klientai, kiek stipri yra konkurencija klientų aptarnavimo požiūriu, kaip dirba įmonė palyginti su konkurentais, ypač tose srityse, kur labai svarbus aptarnavimo lygis. Į šiuos klausimus padeda atsakyti įmonės vidaus ir aplinkos auditas. Remiantis analize nustatomos stipriosios ir silpnosios pusės rinkos atžvilgiu. Iš to seka logistikos tikslai ir uždaviniai. Tuos logistikos tikslus galima pasiekti –kokybišku valdymu, sąnaudų kontrole, operatyviu atsaku.

9. Logistikos sistemų teorija. Logistikos sisteminio požiūrio esmė – reikia skaičiuoti ne tik atskirų operacijų atlikimo sąnaudas, bet ir visos logistikos sistemos veiklos sąnaudas bendrųjų sąnaudų koncepcija. Logistikos elementai – klientų aptarnavimas, paklausos prognozė, dokumentacijos srautai, tarpgamykliniai srautai, atsargų valdymas, užsakymo atlikimas, pakavimas, atsarginės detalės ir garantinis aptarnavimas, gamyklų ir sandėlių išdėstymas, gamybos planavimas, pirkimai, prekių grąžinimai, atliekų šalinimas, transporto judėjimo valdymas, sandėlių ir paskirstymo centrų valdymas. Tradicinis logistikos kompleksas – atsargos, įranga, komunikacija, konsolidavimas. Transportas, medžiagų valdymas, gamybos planavimas.

10. Sisteminė logistikos valdymo koncepcija. Sistemą galima apibrėžti kaip visumą dalių, kurias jungia tam tikri ryšiai. Sistemos gali būti uždaros ir atviros. Ši koncepcija teigia, kad logistikos skyrių darbas turi būti koordinuojamas atsižvelgiant į visumos tikslus. Jeigu tai didina logistikos sistemų efektyvumą ir geriną klientų aptarnavimo kokybę, marketingo skyrius turi sutikti su žemesniu klientų aptarnavimo lygiu, gamybos skyrius turi būti pasirengęs gaminti mažesnėmis partijomis, transporto skyrius – dažniau pristatyti prekes mažesniais kiekiais. Tradicinis logistikos kompleksas susideda iš: 1.atsargų 2.įrangos 3.komunikacijos 4.atsakomybės 5.transporto 6.medžiagų valdymo. 7.gamybos planavimo.

11.Suformuluota bendrųjų sąnaudų koncepcija. Logistikos sisteminis požiūris atsirado apie 1956m., kada pirmą kartą buvo suformuluotas bendrųjų sąnaudų koncepcijos pagrindas. Jo esmė – reikia skaičiuoti ne atskirų operacijų atlikimo sąnaudas, o visos logistikos sistemos veiklos sąnaudas. Bendrųjų sąnaudų koncepcija apimanti logistikos elementų visumą.1) klientų aptarnavimas, 2) paklausos prognozė, 3) dokumentacijos srautai, 4) tarpgamykliniai srautai, 5) atsargų valdymas, 6) gamybos planavimas, 7) atliekų šalinimas, 8) transporto judėjimo valdymas, 9) sandėlių ir paskirstymo centrų valdymas. Sistemų teorija sako, kad nepriklausomai nuo elementų skaičiaus, tai yra sistemos dydžio, pats principas nesikeičia ir todėl bendrųjų sąnaudų koncepcija tinka bendroms organizacijoms.
Sisteminė logistikos valdymo koncepcija teigia, kad dalių darbas turi būti koordinuojamas atsižvelgiant į visumos tikslus.

12. Logistikos priemonės. Logistikos priemonėmis vadinama būdų, objektų ir pagalbinių priemonių visuma, naudojama logistinėm užduotim vykdyti. Priemonės skirstomos: materialios ir nematerialios priemonės. Nematerialios priemonės, tai logistinės veiklos ir sprendimų būdai. Priemonės sudarytos: 1) analizės, 2) planavimo ir prognozės, 3) idėjų kūrimo, 4) kitokių priemonių (pagal veiklą). Išorinės analizės priemonės: 1)rinkos analizė, 2) šakų analizė, 3) konkurentų analizė. Įmonės vidaus priemonės. Įmonės vidaus priemonėms nagrinėti naudojama analizė: potencialo; stiprumo ir silpnumo; galimybių ir rizikos; spragų; portfelio; rodiklių; lūžio taško; silpnų vietų.

13. Strateginis logistikos planavimas. Strateginiu planavimu nustatoma įmonės ir jos padalinių ilgesnio laikotarpio strategija – nuo 5 iki 10 metų. Strateginis planavimo objektas įvertina įmonės veiksnius, šaltinius ir veiklą, kurie sudaro galimybes įmonei pasiekti teigiamų ūkinės veiklos rezultatų. Strateginių galimybių veiksniai neturi nuolatinės reikšmės ir jie nuolat keičiasi. Strat. planavimo uždaviniai: jas pažinti; sukurti naujas; jas padaryti naudingas. Strat. planavimas nustato: pažinti galimybes ir jas panaudoti; vengti rizikos; įgyti reikšmę ir ją išplėsti; sumažinti trūkumus arba juos pašalinti.

Strateginio logistikos planavimo schema:

strateginė aplinkos ir įmonės analizė

strateginių tikslų sudarymas

strategijos ieškojimas ir įvertinimas:

1. kaštų ir naudos analizė

2. kaštų ir efektyvumo analizė

3. rentabilumo analizė

priemonių nustatymas

strategijos kontrolė

14.Potencialas. Įmonės vidaus priemonėms nagrinėti naudojami analizės metodai: 1) potencialo, 2) galimybių ir rizikos, 3) rodiklių, 4) lūžio taško, 5) silpnų vietų. Potencialo analizė. Įmonės potencialą sudaro jos pajėgumas (ištekliai), kompetencija. Norint pažinti, reikia atlikti visų įmonės sričių analizę. Analizė apima sritis: gamybos sritis; marketingo sritis; tyrimo ir plėtros; medžiagų; finansų; personalo. Gamybos sritis: 1) modernizavimo laipsnis, 2) įrengimų našumas, 3) įrengimų rūšys, 4) gamybos organizavimas, 5) specializacija. Gamybos specializavimas – darbo pasidalijimo forma pasižyminti tuo, kad įvairūs gaminiai ir jų detalės gaminami atskirai tam tikslui sukurtuose gamybos šakose, įmonėse ar jų padaliniuose. Gamybos specializacija įgyvendinama kuriant spec. techniką ir technologiją, tobulinant gamybos organizavimą, didinant vienos rūšies gamybos apimtį ir t.t. Kiekvienos pramonės šakos ypatumai turi įtakos jos specializacijai. Pramonėje skiriamos 3 pagrindinės gamybos specializacijos rūšys: 1) daiktinė, 2) detalinė, 3) technologinė. Marketingo sritis. Produkcija: asortimentas; produkcijos tikslas sprendžiant klientų problemas; produkcijos kokybė; produkcijos apipavidalinimas; produkcijos struktūra; produkcijos pardavimo stimuliavimo įtaka gamybos programai. Realizavimas: pardavimo organizavimo rūšys ir efektyvumas; reklamos koncepcija; visuomenės nuomonės formavimas; klientų aptarnavimas.

15. Įmonės vidaus priemonių analizė. Įmonės vidaus priemonėms nagrinėti naudojama analizė: a) potencialo- įmonės potencialą sudaro jos pajėgumas, kompetencija, norint ją aiškiai pažinti, reikia atlikti visų įmonės sričių analizę, b) galimybių ir rizikos- tai aplinkos, rinkos, šakų, silpnų ir stiprių vietų analizės visuma. Ji padeda patikrinti kryptis ir tendencijas, kurios įmonei yra kaip galimybė, tačiau taip pat gali sukelti pavojų įmonės tikslams, c) portfelio- ji kilusi iš finansų srities ir atlieka išlyginimo arba kompensavimo funkciją., d) rodiklių- dažniausiai naudojama: analizei, užduotims,

kontrolei. Jie perteikia koncentruotą informaciją apie įmonės ekonominius faktus, procesus ir jų tarpusavio priklausomybę, e) lūžio taško, f) silpnų vietų.“

16. Lūžio taško analizė. Lūžio taško nustatymas gali būti panaudotas ir analizei ir kontrolei.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1958 žodžiai iš 6484 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.