Logistikos paskaitu
5 (100%) 1 vote

Logistikos paskaitu

TEMA. LOGISTIKOS ĮVADAS

1.1. Logistikos samprata

Kas šiandien yra logistika? Ką ji apima? Šią sąvoką įvairiai aiškina tiek patys verslo atstovai, tiek ir vadovėlių autoriai. Logistikos sąvoka pradėta vartoti karybos srityje – ja buvo nusakoma karinių dalinių judėjimas, jų aprūpinimas, amunicijos tiekimas į karinių veiksmų zoną, atsargų papildymas, sužeistųjų grąžinimas ir kitų armijos veiksmų tenkinimas bei paslaugų teikimas. Civilinės logistikos terminas pirmą kartą pavartotas JAV apie 1960 metus. Lietuvoje šis terminas pradėtas vartoti palyginti neseniai, planiniam ūkiui pereinant į rinkos ekonomiką.

Logistikos apibrėžimų yra gana daug. Paprastai logistika apibrėžiama kaip optimalus fizinių srautų bei paslaugų planavimas, organizavimas ir kontrolė. V. Paulauskas monografijoje „Logistika“ (2005) sako, kad logistika reiškia konkrečių veiksmų numatymą, įvertinant visus galimus vidinius ir išorinius poveikius, teigiamas ir ypač neigiamas planuojamo proceso įtakas. Pasak „M&M Militzer&Munch Fortransas“ generalinio direktoriaus J. Ravinsko, logistika šiandien – tai procesų, susijusių su prekėmis (kroviniais), sistema, kuri optimizuoja procesų (nuo gamybos iki klientų aptarnavimo) skaidrumą. Logistikos procesai yra susiję su tam tikrų prekių gabenimu ir jų pristatymu per tam tikrą laiką. Logistikos mokslo objektas ir reikiamo prekių kiekio nustatymas – kad jų visada būtų tiek, kiek reikia. Ji susijusi ir su paskirstymo procesais, duomenų apdorojimu, krovinių valdymo sistemomis, sąskaityba ir t. t.

Kadangi numatomi logistikos procesai yra skirtingos paskirties, skiriasi jų vykdymo laikas, tikslai, aplinka, reikalaujamas žmonių išsilavinimas, atsirado įvairios logistiką apibūdinančios sampratos, kaip antai: aprūpinimo logistika, gamybos logistika, paskirstymo logistika, transporto logistika, sandėlių logistika ir t. t. Tai rodo, kad pats logistikos terminas yra įvairiapusis, taikytinas daugeliui sričių, logistikos procesus galima skaidyti į atskirus elementus arba juos susieti.

Logistika grindžiama tiksliais vertinimais ir skaičiavimais, o ne samprotavimais. Šis mokslas pasižymi tuo, kad įvairią veiklą siekiama valdyti ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, minimaliomis išlaidomis siekiant išlaikyti reikiamą aptarnavimo lygį.

Norint tinkamai užtikrinant materialiojo srauto judėjimą, reikia pasirūpinti tinkamomis transporto priemonėmis prekėms gabenti. Kartu turi judėti ir informacijos srautas, kuris padės priimti reikiamą logistikos valdymo sprendimą. Tiek materialieji, tiek informacijos srautai turi būti paremti finansiniais srautais. Todėl logistikos studijų objektas yra materialieji ir su jais susiję informacijos bei finansiniai srautai.

1.2. Logistikos reikšmė

Ekonomikos globalizacijos procesą lemia intensyvi šalių ekonomikos plėtra, naujų rinkų užėmimas, informacinių technologijų galimybės. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus, palaikydami kuo aukštesnį aptarnavimo lygį, kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos įmonės veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą. Pagrindinė logistikos užduotis įmonėje – nukreipti įvairių specialistų profesinę veiklą į kuo geresnį klientų aptarnavimą ir kuo didesnio pelno gavimą.

Logistikos veiklą įmonėje organizuoja ir įgyvendina įmonės atskirų padalinių darbuotojai arba logistikos skyriai. Kiekvieną logistikos veiklos sritį siekiama valdyti ne atskirai, o koordinuotai. Versle negali būti svarbiausių, dominuojančių veiklos sričių. Jos visos yra svarbios, viena kitą papildo. Ir jei nors vienos veiklos sričiai yra skiriama mažiau dėmesio, jei ji ignoruojama, tai gali turėti neigiamų pasekmių visam verslui.

Logistika yra praktinis verslo instrumentas, leidžiantis siekti įmonės strateginių, taktinių tikslų, daryti įtaką verslo strategijai, sukurti naujų įmonės konkurencinių pranašumų rinkoje.

Lėšos, išleidžiamos logistikai, sudaro santykinai didelę visų išlaidų dalį. Įvairiose įmonėse jos yra skirtingos ir sudaro apie 35 procentus.

Logistikos procesai turi didelę įtaką produkto kainai ir paprastai sudaro nuo 8 iki 50 proc. jo vertės. Logistikos pagrindinę pridėtinę vertę sukuria transportavimas, sandėliavimas, vartotojų aptarnavimas, produktų paskirstymas. Manoma, kad logistika – tai veikla, sudaranti galimybę mažinti išlaidas.

UAB „VP Market“ generalinio direktoriaus I. Staškevičiaus teigimu, logistikos veiksmingumas labai svarbus verslo sėkmės laidas. Didžiausią sėkmę pasiekia tos kompanijos, kurių efektyvūs veiksmai įgalina pateisinti ir viršyti vartotojų lūkesčius.

Dabartinės logistikos raidos tendencijos pasaulyje yra panašios. Skirtumas tik tas, kad vieni regionai toliau pažengę, o kiti taiko jau sukurtus logistikos grandinės diegimo ir tobulinimo būdus. Pasak „Baltic Logistic System Vilnus“, teikiančios smulkių siuntų gabenimo paslaugas „Bizpak“ pardavimo ir rinkodaros direktoriaus G. Bingelio, ES šalyse jau susiformavęs požiūris, kad siekiant maksimalaus kompanijos veiklos efektyvumo logistikos paslaugos turi būti patikėtos šios srities profesionalams. Lietuvoje sparčiai diegiamas 3PL modelis, t. y. trečiųjų šalių
logistikos modelis, kai naudojamasi išorinių logistikos bendrovių, kurios paprasčiau, greičiau ir pigiau atlieka šias funkcijas, paslaugomis.

.3. Logistikos koncepcija

R. Minalga vadovėlyje „Logistika“ (2001) logistikos koncepciją apibrėžia taip: „Logistikos koncepcija reiškia iš vienos srities į kitą perinančias logistikos priemones.“ Atsiranda galimybė šias priemones valdyti taip, kad jų poveikis būtų perduotas iš vienos į kitą įmonės sritį. Logistikos koncepcija reiškia vientisą mąstymą ir vientisą elgseną. Logistikos koncepcija sukuria atskirų sričių ir procesų priklausomybę ir padeda jas suderinti. Logistikos koncepcijos uždavinys – susieti atskiras sritis į procesų grandinę.

Nagrinėdama logistikos koncepcijos evoliuciją ir jos pritaikymo galimybes, L. Braškienė (VU Marketingo katedra) išskiria šiuos istorinius verslo logistikos koncepcijos raidos etapus. (1 lentelė)

111111Istoriniai verslo logistikos koncepcijos raidos etapai 1 lentelė

Etapai Logistikos koncepcijos

1920–1950 m. Pirmasis – ikilogistinis periodas. Tai fragmentinio logistikos idėjų pasireiškimo periodas. 1. Kai kuriomis logistikos sritimis domimasi sąnaudų joms mažinimo požiūriu.

2. Logistikos, kaip integralaus sąnaudų mažinimo instrumento, idėja dar nekeliama.

1950–1970 m. antrasis – klasikinės logistikos, arba logistikos konceptualizavimo, periodas. Iš pradžių suvokiama tik fizinis produkcijos paskirstymas arba prekių pristatymas iš gamintojo vartotojui. Laipsniškai sujungia ir koordinuoja visas įmonės veiklos rūšis, susijusias su prekių judėjimu tam tikru laiku į tam tikrą vietą paskirstymo kanale.

1970–1980 m. Trečiasis integralios logistikos, arba verslo logistikos koncepcijos diegimo, periodas. Dominuojanti logistikos idėja – visų logistinės veiklos sričių maksimalus integravimas į visą logistikos grandinę. Logistika tampa praktiniu verslo instrumentu ir jo funkcija.

1980–1999 m. Ketvirtasis neologistikos, arba logistikos atgimimo, periodas. 1. Įsitvirtina supratimas, kad ištisinis, visa apimantis integruoto materialaus srauto valdymas įmanomas tik efektyviai valdant informacijos srautą.

2. Į logistikos interesų sritį patenka serviso (nematerialūs) srautai.

3. Logistika įgauna konceptualios strategijos, mąstymo būdo, verslo filosofijos statusą.

1999 m. – iki dabar. Penktasis universalios logistikos, arba logistikos koncepcijos įsigalėjimo, periodas. Logistika tampa universalia metodologine koncepcija, kurios tikslinė funkcija – srautinių ekonomikos procesų ištisinis sisteminis optimizavimas maksimaliai mobilizuojant turimus rezervus.

Logistikos koncepcijos pagrindą sudaro tokių priemonių įgyvendinimas:

• greič• iau negu konkurentai patekti į rinką;

• sumažinti produkcijos gamybos ciklą;

• sutrumpinti trukmę nuo užsakymų gavimo iki produkcijos pateikimo;

• laikytis pateikimo terminų tikslumo ir punktualumo ir kt.

Logistikos koncepcijai keliami tokie reikalavimai:

• Realumas. Koncepcija privalo būti įgyvendinama normaliomis pastangomis ir pakankamomis išlaidomis.

• Išsamumas – privalo būti įtraukti visi įmonei reikalingi logistikos procesai.

• Suderinamumas – logistikos procesai turi būti vienas su kitu suderinti.

• Konkretumas – koncepcija privalo būti suformuluota konkreč• iai ir suprantamai.

• Patikrinamumas – kontrolės sistema privalo atskleisti logistikos efektyvumą.

• Ekonomiškumas – koncepcija neprivalo viršyti numatytų išlaidų.

• Lankstumas – sprendimai turi būti priimami lanksč• iai.

• Moksliškumas – visi logistikos veiksmai turi būti moksliškai pagrįsti, juos atlikti turi kvalifikuotas personalas.

• Įgyvendinamumas – koncepcija privalo būti įmonėje įgyvendinama logistikos sritims suteikus atitinkamas funkcijas.

.4. Logistikos tikslai ir uždaviniai

Kiekviena įmonė turi daugybę tikslų, suformuotų visai įmonei arba pavienėms jos veiklos sritims. Ypač svarbūs pagrindiniai įmonės tikslai, su kuriais yra glaudžiai susiję ir pagrindiniai logistikos tikslai. Logistikos tikslai yra sudėtinė įmonės tikslų sistemos dalis.

Pagrindinis logistikos tikslas – veiklos veiksmingumas, arba optimizavimas. Logistikos procesai iš esmės skirti mažinti išlaidas. Mažinant išlaidas optimizuojama prekės kaina, didėja jos konkurencingumas, atitinkamai gaunama daugiau pelno.

Logistikos proceso tikslas – susieti gamybą su vartojimu. Todėl kitas svarbus logistikos tikslas – mažiausiomis išlaidomis pristatyti reikiamą tinkamos kokybės prekę, reikiamą jos kiekį, tiksliai laiku į numatytą vietą.

Logistikos tikslas taip pat yra ir planuoti bei koordinuoti visas veiklos sritis, mažiausia kaina užtikrinančias aukšto aptarnavimo lygį ir kokybę.

Logistikos uždavinius lemia logistikos tikslai ir funkcijos. Logistikos specialistų uždavinys yra tiekti vartotojams prekes ir teikti paslaugas veiksmingiausiu, priklausomai nuo poreikių ir paklausos, būdu. Kai kurie autoriai yra suformulavę šešis logistikos uždavinius, vadinamąsias šešias logistikos taisykles, nusakančias materialiųjų srautų nuoseklumą:

• krovinys – reikiama prekė;

• kokybė – reikiamos kokybės;

• kiekis – reikiamas kiekis;

• laikas – pristatyta reikiamu laiku;

• vieta – pristatyta į reikiamą vietą;
atlikta su mažiausiomis išlaidomis.

1.5. Logistikos aplinka

Logistikos aplinka – tai veiksniai, jėgos, apribojimai, sąlygos, santykiai, aplinkybės, susijusios su valdymo objektu. Taip apibūdina logistikos aplinką V. Paulauskas knygoje „Logistika“ (2005). Logistikos aplinka sudaro bendrą verslo valdymo schemą.

Logistikos aplinka, atitinkamai ir logistikos sritys, yra apibrėžiamos konkrečiomis ribinėmis sąlygomis, pvz., paskirstymo logistika apima procesą nuo gamybos iki pardavimo, transporto logistika apima gabenimo procesą nuo vienos prekių sutelkimo vietos iki kitos ir t. t.

Logistikos aplinką veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai.

D. Bazaras mokomojoje knygoje „Įvadas į logistiką“ (2005) logistikos aplinką pagal logistikos veiklos pobūdį bei taikymo sritį skirsto į makrologistiką ir mikrologistiką.

Makrologistika aprėpia visą logistikos grandį nuo tiekėjo iki vartotojo. Nagrinėjant makroaplinkos logistiką, yra aiškinamasi, kaip logistikos sistema veikia ekonomikos procesus.

Mikrologistika – tai konkrečios įmonės viduje įdiegta logistikos sistema.

1.6. Logistikos veiklos sritys

R. Palšaitis „Logistikos pagrindai“ (2003) verslo logistiką apibūdino kaip veiklą, apimančią fizinį produktų tiekimą ir fizinį jų paskirstymą. Ji priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros ir nuo to, kiek svarbi logistikos operacijoms kiekvieno padalinio veikla. R. Palšaitis vadovėlyje „Logistikos vadybos pagrindai“ (2005) visas logistikos veiklos rūšis pagal funkcijas suskirstė į pagrindines ir pagalbines.

Pagrindinės veiklos rūšys:

• vartotojų aptarnavimo politika ir standartai;

• užsakymų tvarkymas;

• atsargų valdymas;

• gabenimas (transportavimas);

• sandėliavimas.

Pagalbinės veiklos rūšys:

• informacijos apdorojimas ir tvarkymas;

• paklausos prognozavimas;

• gamybos ir sandėlių vietos parinkimas;

• medžiagų tvarkymas;

• aprūpinimas (įsigijimas);

• atsarginių detalių tiekimas ir klientų, nupirkusių prekes, aptarnavimo užtikrinimas;

• pakavimas;

• atliekų tvarkymas;

• grąžintų produktų tvarkymas.

Vartotojų aptarnavimo politika ir standartai

Kliento aptarnavimas – visas logistikos veiklos sritis siejanti ir vienijanti grandis. Jei įmonės pastangos savo veiklos sferoje yra sėkmingai įgyvendinamos, t. y. kliento poreikiai visiškai ar iš dalies yra patenkinami, – tai ir yra aptarnavimas. Kiekvienas įmonės logistikos sistemos elementas gali turėti įtakos, kad klientas laiku gautų reikiamą prekę reikiamoje vietoje reikiamos būklės ir už tinkamą kainą. Taigi kliento aptarnavimo kokybė susijusi su integruotos logistikos vadybos koncepcijos įdiegimu, garantuojančiu, kad klientų poreikiai bus patenkinti mažiausiomis bendrosiomis išlaidomis.

Užsakymų tvarkymas. Užsakymų tvarkymo veiklos komponentai gali būti skirstomi į 3 grupes:

1. operatyviniai elementai – užsakymų priėmimas ir koregavimas, jų įtraukimas į gamybos ciklą, pasiruošimas jį įvykdyti, dokumentų išrašymas ir kt.

2. komunikaciniai elementai – užsakymų modifikavimas, pasiteiravimas, ar yra galimybė užsakymus atlikti ar koreguoti, produkto radimas, pristatymas, klaidų taisymas ir kt.

3. kredito ir rinkliavos elementai – kredito įskaitymas, mokėjimas už produktus, apskaita ir kt.

Pažangios užsakymų tvarkymo technologijos ir sistemos padidina užsakymų apdorojimo tikslumą ir padeda juos greičiau įvykdyti. Užsakymų apdorojimo sparta ir tikslumas lemia klientų aptarnavimo lygį.

Atsargų valdymas. Produktų atsargoms laikyti būtina erdvė ir kapitalas. Investuoti pinigai į atsargas negali būti naudojami kitur. Valdant atsargas, palaikomas toks jų lygis, kad būtų užtikrintas tinkamas klientų aptarnavimo lygis.

Gabenimas. Gabenimas suteikia produktui vietos ir laiko vertę. Gabenimas – tai veikla, pareiškianti produktų judėjimo valdymu. Ji apima tokius komponentus: transporto rūšį, transporto priemonės parinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ir tarptautinių įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą ir kt.

Sandėliavimas. Kuo didesnis laiko tarpas nuo produkto pagaminimo iki suvartojimo, tuo didesnis atsargų kiekis sukaupiamas sandėliuose. Sandėliavimas ir saugojimas yra veikla, susijusi su produktų laikymo erdvės valdymu. Svarbu sandėlių išdėstymas ir jų planas, atsargų saugus išlaikymas, efektyvus sandėlių naudojimas ir kt.

Informacijos apdorojimas ir tvarkymas. Tikslus ryšys tarp įmonės ir jos klientų, tarp įmonės padalinių, tarp įvairių logistikos veiklos sričių užtikrina logistikos valdymo sėkmę. Įmonės logistikos informacinė sistema gali būti sudėtinga kompiuterizuota valdymo informacinė sistema arba paprastas žmonių bendravimas. Kad ir kokia būtų įmonėje įdiegta informacinė sistema, svarbi informacija turi būti prieinama ir perduodama visiems jos vartotojams.

Paklausos prognozavimas. Paklausos prognozė logistikos valdymo procese lemia, kiek kokio produkto turėtų būti tiekiama į įvairias aptarnaujamas rinkos vietas. Logistikos specialistai turėtų žinoti, kur ta paklausa kils, kad reikiamas produkcijos kiekis būtų saugomas tam tikroje rinkos vietoje. Taigi privalu, kad įmonės veiklos prognozės būtų suderintos su pardavimo, gamybos ir logistikos padaliniais.

Gamybos ir sandėlių vietų parinkimas. Gamybos
(cechų) ir sandėlių išdėstymas netoli nuo rinkos vietų gali pagerinti klientų aptarnavimo lygį ir sumažinti logistikos išlaidas. Renkantis vietą atsižvelgiama į rinkų išsidėstymą, klientų poreikius, žaliavos, komplektuojamųjų dalių ar medžiagų įsigijimo vietas, darbo jėgos kainą, gabenimo paslaugų kokybę, mokesčius, saugumą, žemės kainą, visuomenės požiūrį ir kt. Kai įmonės išsidėsčiusios tinkamai, mažėja sumažėti gabenimo apimtis.

Medžiagų tvarkymas. Ši veikla apima kiekvieną žaliavų, pusfabrikačių, nebaigtos pagaminti produkcijos, pagamintos produkcijos judėjimo elementą. Siekiama supaprastinti krovimo procedūrą, sumažinti prekių gabenimo atstumą, užtikrinti tolygų medžiagų srautų judėjimą, vengiama sugadinti krovinį ir vagysčių. Tvarkymas neprideda gaminiui vertės, todėl ši operacija turėtų būti minimali.

Aprūpinimas (įsigijimas). Aprūpinimas – tai medžiagų, žaliavų, gamybos priemonių įsigijimas. Ši veikla apima tiekimo šaltinių parinkimą, tiekimo terminų ir sąlygų nustatymą, taikomą tiekiamų produktų kokybės kontrolę ir kitas priemones.

Atsarginių dalių tiekimas ir klientų, nupirkusių prekes, aptarnavimo užtikrinimas. Logistikos veikla nesibaigia gaminio pristatymu klientui. Veikla tęsiasi ir klientui nusipirkus prekę. Dažniausiai tai būna garantinių paslaugų teikimas: remontas gaminiui sugedus per garantinį laikotarpį, detalių tiekimas, prekės priežiūros paslaugų teikimas ir kt.

Pakavimas. Ši veiklos rūšis apima daug funkcijų. Viena iš jų – tai gaminio pateikimas vartotojui ir reklama. Tinkama ir patraukli pakuotė patraukia pirkėją. Antra – logistikos funkcija. Kartais produktai vežami dideliais atstumais, atliekama daug tvarkymo operacijų, tad tinkama pakuotė apsaugo gaminį nuo sužalojimo, nuo aplinkos poveikio, palengvina krovimo, sandėliavimo, gabenimo darbus.

Atliekų tvarkymas. Gamybos ir logistikos procesus visada „lydi“ atliekos. Jos gali būti panaudotos kitam produktui gaminti, todėl jas svarbu sutvarkyti, sukrauti, išvežti sunaikinti, saugoti ar perdirbti.

Grąžintų prekių tvarkymas. Šis procesas kartais vadinamas atvirkštine (reversine) logistika. Pirkėjai gali grąžinti prekes dėl jų netinkamos kokybės, gavę ne tas prekes, kurias turėjo gauti ar dėl kitų priežasčių. Grįžtamoji (reversinė) logistika – tarsi judėjimas priešpriešiais, nes paprastai produkcija vežama viena kryptimi. Kai vartotojas grąžina prekes taisyti, pakeisti, perdirbti, tokia atvirkštinė logistika atsieina brangiai. Išlaidos, gabenant produktą nuo pirkėjo iki gamintojo, gali būti iki 9 kartų didesnės nei gabenant nuo gamintojo iki pirkėjo. Grąžintų prekių tvarkymas yra svarbi logistikos veiklos sritis.

1.7. Logistikos integraciniai ryšiai

Logistikos funkcijos yra integruotos į kitų įmonės padalinių funkcijas. Logistikos, gamybos ir rinkodaros funkcijų integraciją bei sąlyčio taškus galime matyti pateiktoje 2 lentelėje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2530 žodžiai iš 8369 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.