Logistikos samprata ir raida
5 (100%) 1 vote

Logistikos samprata ir raida

LOGISTIKOS SAMPRATA IR RAIDA

1.1. Logistikos terminologija ir apibūdinimas

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas, pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai. Pirmoji knyga, kurioje kalbama apie koordinuotos logistikos vadybos privalumus, pasirodė tik 1961 m., ir tuo iš dalies galima paaiškinti, kodėl dar nėra visuotinai priimto logistikos apibrėžimo. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės tarybos ( NCPDM -profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi 1962 m.) nustatytas apibrėžimas yra toks:

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai -žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.

Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.

Daugelyje straipsnių ir knygų vietoj v e r s l o l o g i s t i k o s termino vartojami tokie terminai kaip marketingo logistika, fizinis paskirstymas, medžiagų vadyba, pramonės logistika. Logistika apima žmonių, materialinių, energetinių, finansinių ir pan. srautų valdymą.

Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros, finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo užsiimama: ar praktika, ar mokslu.

Tuo ir paaiškinama logistikos sampratos apibrėžimų įvairovė. Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad šiandieną logistika suprantama kaip:

• nauja krovinių judėjimo organizavimo kryptis;

• įvairių ,,žmogus-mašina” srautų sistemų planavimo teorija;

• įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas;

• gabenimo ir gamybos procesų integracija;

• krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugojimo sąnaudų planavimo procesas;

• fizinio produkto paskirstymo valdymo forma;

• ekonomikos infrastruktūra;

• gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus judėjimas;

• nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;

• mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą.

Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes.

Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika – tai kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferose.

Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę- mokslinę- kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą.

Kai kurie apibrėžimai pabrėžia aukštą kūrybiškumo pradą: logistika – tai poreikių nustatymo būdas ir mokslas, taip pat įsigijimo, paskirstymo ir viso darbo ciklo išlaikymas.

Logistika laikoma unikalia strateginės orientacijos kūrybos sfera.

Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio ,apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Čia akcentuojamas pinigų sumokėjimo ir gavimo principas.

Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:

Logistika -mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

Toks apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo tradicinio materialinių srautų valdymo logistinio požiūrio, nes materialinės grandies pavienės grandys sujungiamos į sistemą, galinčią adekvačiai reaguoti į išorinės aplinkos iššūkius. Integruojama technika, technologijos, ekonomika, planavimo metodai ir srautų valdymas.

1.2. Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą

Pastaruoju metu užsienio ir Lietuvos ekonominėje literatūroje vis dažniau aptinkamas ,,logistikos” terminas. Nors logistika yra modernus mokslas, tačiau vis dėlto šis naujas šiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savo praktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškė visuotiną pasaulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Senovės graikai logistiką suprato kaip skaičiavimų atlikimą. Žodis ,,logiškas” (gr. logikos) reiškia ,,susijęs su logika, atitinkantis logikos dėsnius, protingas”. ,,Logika” (gr. logike) – mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus; taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Logistikos pagrindus, ištisą logistikos sistemą IV a. pr .m. e. sukūrė Aristotelis. Logistikos principus karyboje sėkmingai taikė
Aristotelio mokinys A. Makedonietis.

Svarbiausi Aristotelio sukurti logistikos principai:

• ko negalima išmatuoti, to negalima ir valdyti;

• kas būdinga visumai, tas būdinga ir jos sudedamosioms dalims.

Logistikos kriterijai pagrįsti loginiu mąstymu bei:

• sistemingumu;

• efektyvumu;

• optimalumu;

• bendru tikslumu ir tikslia apskaita;

• konkretumu;

• kokybe;

• greitu reagavimu;

• kompleksiškumu;

• ir ypač – bendru visuminiu požiūriu ir kt.

Čia labai svarbus mokslinio patyrimo nagrinėjimas:

• sistemų teorijos;

• modeliavimo teorijų;

• žaidimų teorijos;

• užsakymų ir pardavimo teorijos;

• produkcijos realizavimo teorijos ir kt.

Jau šie trumpi metmenys rodo logistikos užduočių apimties ir kompleksiškumo svarbą ir labai dideles jų taikymo galimybes.

Archimedo liudijimu, IV a. pr. m. e. – didžiausio Atėnų galybės, demokratijos ir kultūros klestėjimo laikotarpiu – senovės Graikijoje buvo 10 logistų. Tokius specialius valstybės kontrolierius, kurie daugiausia kontroliavo visuomenės kasų išlaidas, senovės graikai vadino logistais.

Kita didžiausia Viduržemio valstybė – senovės Roma – taip pat vartojo logistikos terminą, nors jis turėjo kiek kitokią reikšmę. Logistika čia buvo suprantama kaip produktų paskirstymas. Romos imperijos laikotarpiu logisto titulą turėjo tarnautojai, Užsiimantys maisto produktų paskirstymu. Vėliau terminas logistika pradėtas vartoti kariniuose veikaluose. Bizantijos imperatorius Leonas VI, gyvenęs mūsų eros IX – XX a. sandūroje terminą logistika karybos vadovėlyje vartojo dviem reikšmėmis: užnugaris ir kariuomenės aprūpinimas.

Iš karybos sferos logistika išsiplėtojo į logistikos mokslą. Pirmo logistikos mokslinio darbo autoriumi laikomas prancūzų karo specialistas E. Džomini, kuris XIX a. pradžioje pateikė logistikos apibrėžimą: ,,kariuomenės valdymo praktinis mokslas”. Jis tvirtino, kad logistika apima ne tik gabenimą, bet ir daugelį kitų veiklos sričių, tokių kaip kariuomenės aprūpinimas, išdėstymas ir kt. Todėl nuo seniausių laikų iki mūsų dienų logistika tapo svarbiausiu karo meno elementu. Logistiką išmanantys karo vadai gebėjo organizuoti karo žygius, aprūpinti kariuomenę ir efektyviai jai vadovauti. Tokį karo vadų išskirtinį dėmesį logistikai lėmė jos taikymo efektyvumas, pasireikšdavęs pergalėmis ypač sunkiomis aplinkybėmis. I m.e. tūkstantmetyje logistikos specialistų uždavinys buvo kiekvieno karo žygio visapusiškas ir laiku įvykdytas aprūpinimas materialiniais ištekiais ir atsargomis. Taikant šiuos principus buvo laimimos kovos prieš daug didesnes armijas. Ypač sėkmingai tuos karo meno ir logistikos principus praktiškai taikydavo Napoleonas Bonapartas. Tai nustatė generolas A. Žomini, tyrinėjęs Napoleono karų meną. Tada ir buvo pirmą kartą pasiūlyta šiuolaikines logistikos funkcijas atitinkanti samprata.

Gilias istorines šaknis turi ir kitas logistikos termino apibūdinimas. XVII -XVIII a. sandūroje gyvenęs vokiečių filosofas – idealistas, matematikas, fizikas ir kalbų tyrinėtojas Leibnicas logistika pavadino matematinę logiką. Šis terminas buvo oficialiai patvirtintas 1904 m. filosofijos konferencijoje Ženevoje. Rusijoje, 1850 m. išleistame ,,Enciklopediniame karo terminų žodyne” logistika buvo suprantama kaip kariuomenės judėjimo valdymas ir jos užnugario aprūpinimo organizavimas. Vėlesniuose Rusijos enciklopediniuose leidiniuose logistika buvo traktuojama kaip matematinė logika.

Tačiau nepaisant tam tikrą skirtumą, logistika turi vieną bendrą bruožą -tai racionalumas ir tiksli apskaita.

Nuo Napoleono karų prabėgo daugelis metų, tačiau karybos logistika vis tobulėjo. Ypač audringai logistika pradėta plėtoti Antrojo pasaulinio karo metu. Žinoma, kad logistinis požiūris buvo plačiai taikomas amerikiečių armijoje. Remiantis logistikos principais buvo kuriami strateginiai planai, derinami gynybos, užnugario ir tiekimo bazių tarpusavio veiksmai, armijos aprūpinimas ginkluote, kuru ir maistu. 1991 m. JAV pergalę Persijos įlankoje taip pat lėmė karo technologijos ir logistikos mokslo praktinis taikymas: per labai trumpą laiką buvo sutriuškinta ir iš Kuveito išvyta Irako armija, vadovaujama Sadamo Huseino. Taikant logistiką viskas buvo atlikta labai racionaliai ir logiškai. Kaip ir reikėjo tikėtis, reikšmingi karo mokslo ir praktikos laimėjimai nebuvo nepastebėti ir įvertinti civilinėje praktikoje. Pirmieji tai padarė verslo pasaulio žmonės.

Vakarų specialistai šiuolaikinėmis sąlygomis išskiria keletą logistikos rūšių:

• logistiką, susietą su gamybos aprūpinimu medžiagomis, žaliavomis, komplektavimo dalimis, t.y .pirkimo ir tiekimo logistiką;

• gamybos logistiką;

• realizavimo, t.y. rinkodaros, arba skirstymo logistiką;

• atliekų perdirbimo ( utilizavimo ) logistiką.

Išskiriama ir transporto logistika, kuri iš esmės yra kiekvienos iš keturių logistikos dalių sudėtinė dalis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1425 žodžiai iš 4692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.