Logistikos vadybos
5 (100%) 1 vote

Logistikos vadybos

1. Logistikos apibrėžimas. Logistika yra mokslas, nagrinėjantis materialių ir informacinių srautų planavimo, organizavimo, valdymo ir kontrolės procesus erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo.

2. Logistikos raidos istorija. Pirmosios žinios apie logistikos taikymą siekia Romos imperijos laikus. Tada buvo žinomi Romos imperatoriaus dvaro žmonės lobistai, kurių pagrindinė pareiga buvo paskirstyti maisto produktų atsargas visos Romos imperijos teritorijoje. Plečiantis Romos imper teritorijai, buvo būtina užtikrinti valst teritorinį ir soc integralumą. Tam pasitarnaudavo 2 svarb priem – karinės ir logistinės. Logistinės priem leisdavo tolygiai paskirstyti maisto produktų atsargas visos imper teritorijoje ir švelninti galimą soc įtampą. Kitos žinios apie logistikos taikymą siekia Bizantijos karaliaus Leono VI laikus. Tuometinės logistikos uždav buvo rūpintis kariuomenės apginklavimu, karinio inventoriaus tiekimu, laiku ir gerai parengti kariuomenę kariniams žygiams. Viduramžių laikot buvo populiari kariavimo taktika – apgultis. Šia taktika buvo siekiama neleisti teikti maisto, medikamentų, karinių priemonių, šaudmenų ir išprovokuoti kariaujančią šalį pasiduoti. Todėl tuometinės karinės logistikos uždavinys buvo – tiekimo ir atsargų saugojimo organizavimas. Verslo logistikos šaknys siekia 1930m – JAV ekonominės krizės laikus. Verslo logistikos raidoje išskiriami šie etapai: 1945-1950 – formavimasis; 1950-1970 – populiarumo didėjimas; 1970-1980 – energetinė krizė; 1980-1990 – verslo globalizavimas. 1963 m įkurta logistikos vadybos tarnyba.

3. Karo logistika – efektyvus materialinių srautų judėjimo organizavimas garantuojant karinių operacijų sėkmę. Karo logistika aprėpia: 1) tiekimo organizavimą; 2) pakavimą; 3) saugojimą; 4) žmonių išteklių valdymą.19ame a. karo logistika susiformavo kaip savarankiškas mokslas, apibrėžiamas kaip karinių manevrų praktinis menas.

8. Logistikos tikslai. 1) planuoti ir koordinuoti visas veiklos sritis, reikalingas siekiant aukšto aptarnavimo lygio ir kokybės mažiausia kaina; 2) užtikrinti reikiamos kokybės reikiamo produktų kiekio pristatymą į tam tikrą vietą reikiamu laiku, firmai gaunant didžiausią pelną.

9. Logistinės veiklos rūšys pagal funkcijas. Visas logistinės veiklos rūšis pg f-jas galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinės veiklos rūšys: 1) vartotojo aptarnavimo politika ir standartai; 2) užsakymų tvarkymas; 3) atsargų valdymas; 4) transportavimas; 5) sandėliavimas. Pagalbinės veiklos rūšys: 1) info apdorojimas ir tvarkymas; 2) paklausos prognozavimas; 3) gamybos ir sandėlių vietų parinkimas; 4) medžiagų tvarkymas; 5) apsirūpinimas (įsigijimas); 6) atsarginių detalių tiekimas ir klientų posandorinio aptarnavimo užtikrinimas; 7) pakavimas; 8) gamybos atliekų tvarkymas; 9) grąžintų produktų tvarkymas.

10. Pagrindinės veiklos rūšys: 1) vartotojo aptarnavimo politika ir standartai; 2) užsakymų tvarkymas; 3) atsargų valdymas; 4) transportavimas; 5) sandėliavimas.

11. Vartotojų aptarnavimo politika. Kliento aptarnavimas – siejanti ir vienijanti jėga visose logistinės veiklos srityse. Jei firmos pastangos savo veiklos sferoje yra sėkmingai įgyvendinamos – kliento poreikiai visiškai ar iš dalies patenkinami, tai ir yra aptarnavimas. Kiekvienas firmos logistinės sistemos elementas gali turėti įtakos, ar klientas gaus laiku reikiamą gaminį reikiamoje vietoje, reikiamos būklės ir už tinkamą kainą. Taigi kliento aptarnavimo kokybė susijusi su integruotos logistikos vadybos koncepcijos įdiegimu, kad būtų užtikrintas būtinas kliento poreikių patenkinimo lygis kiek įmanoma mažiausiomis bendrosiomis išlaidomis.

12. Užsakymų tvarkymas. Užsakymų tvarkymo veiklos komponentai g.b. skirstomi į 3 grupes: 1) operatyviniai elementai, tokie kaip užsakymo priėmimas ir koregavimas, jo įtraukimas į gamybinį ciklą, paruošimas pristatyti užsakymą, dokumentų išrašymas; 2) komunikaciniai elementai – užsakymų modifikavimas, pasiteiravimai dėl galimybės užsakymus išpildyti, produkto radimas ir pristatymas, klaidų taisymas, info apie gaminį užklausimas; 3) kredito ir rinkliavos elementai – kredito užskaitymas ir apmokėjimas už produktus bei apskaita.

Užsakymų apdorojimo sparta ir tikslumas lemia klientų aptarnavimo lygį. Pažangios užsakymų tvarkymo sistemos gali žymiai padidinti užsakymų apdorojimo tikslumą ir padėti juos greičiau įvykdyti. Sutaupytos logistinės išlaidos kitoms veiklos sritims ar intensyvesnė prekyba pagerinus klientų aptarnavimą pateisina šias sistemos tobulinimo išlaidas.

13. Atsargų valdymas. Atsargų kontrolės ir valdymo veikla yra svarbi, nes ją lemia finansinė būtinybė užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pg klientų poreikius bei prekybos reikalavimus. Žaliavoms, detalėms, pagamintų prekių atsargoms išlaikyti būtina erdvė ir kapitalas. Pinigai, investuoti į atsargas, negali būti naudojami kitur. Sėkmingai kontroliuojant atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti, kartu atsižvelgiant ir į kt logistines išlaidas.

14. Transportavimas. Vienas svarbiausių logistinių procesų komponentų yra užtikrinti produktų judėjimą iš gamybos vietų į vartojimo vietas bei grąžinti juos pardavėjui. Transportavimas
suteikia produkcijai vietos ir laiko vertę. Transportavimo veikla reiškia produktų judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transp rūšies, transp priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ar tarpt transp įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą. Transportavimo išlaidos tarp kt logistinių išlaidų dažnai turi didžiausią lyginamąjį svorį, todėl šiai veiklos rūšiai t.b. skiriama daugiausia dėmesio.

15. Sandėliavimas. Gaminiai t.b. laikomi gamykloje ar už jos ribų, kad juos būtų galima parduoti vėliau, nebent klientams jie yra reikalingi tik pagaminus. Faktiškai kuo didesnis laiko tarpas nuo produkto pagaminimo iki suvartojimo, tuo didesnis atsargų kiekis sukaupiamas. Sandėliavimas ir saugojimas yra veikla, susijusi su erdvės, reikalingos laikyti ir išlaikyti atsargas, valdymu. Spręstinas klausimas, ar sandėliai turėtų būti nuosavi, ar išnuomoti. Svarbu sandėlių išdėstymas ir suplanavimas, atsargų saugumas ir išlaikymas, saugumo-apsaugos sistemos, lavinti personalą bei įvertinti darbo našumą.

16. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas. Verslo sėkmė ir konkurencinio pranašumo įsigijimas lb susiję su firmos kompleksine komunikacijų sistema. Efektyvūs informaciniai ryšiai t.b. užmegzti tarp: 1) firmos, klientų, tiekėjų; 2) tarp didžiausių firmos funkcinių padalinių – prekybos, gamybos, logistikos bei finansų ir apskaitos; 3) įv logistinės veiklos sričių (klientų aptarnavimas, transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, užsakymų apdorojimas ir atsargų kontrolė; 4) tam tikros logistinės veiklos srities įvairų komponentų. Gyvybiškai svarbūs saitai tarp viso logistinio proceso ir firmos klientų. Tikslus ir savalaikis ryšys yra sėkmingo logistinio valdymo kertinis akmuo. Firmos logistikos informacinė sistema g.b. sudėtinga kompiuterizuota valdymo informacinė sistema arba paprastas žodinis žmonių bendravimas. Kad ir kokia bebūtų sistema, gyvybiškai svarbi info t.b. prieinama ir perduodama tiems, kuriems ją būtina žinoti.

17. Gamybos ir sandėlių vietos parinkimas. Strateginiame firmos plėtros plane svarbu numatyti, kurios gamybos priemonės bus nuosavos, o kurios nuomojamos, kur bus išdėstytos gamyklos ir/arba sandėliai. Starteg gamyklų ir sandėlių išdėstymas netoli nuo rinkos vietų gali lb pagerinti klientų aptarnavimo lygį. Kai gamyklos išsidėsčiusios tinkamai, gali sumažėti transportavimo apimtis, t.y. gaminių pervežimo iš gamyklos į gamyklą, iš gamyklos į sandėlius ar iš sandėlio vartotojams. Lemiamas kriterijus, renkantis vietą sandėliams ar gamyklai, yra įv firmos rinkų išsidėstymas. T.p. daug reiškia klientų poreikiai, žaliavų, komplektuojamų dalių ar subproduktų įsigijimo vietos. Vietos pasirinkimą lemia darbo įkainiai; transportavimo paslaugų kokybė; miesto ir šalies mokesčiai; saugumas; įstatyminiai reikalavimai; vietiniai veiksniai (visuomenės požiūris į naują verslo šaką); žemės kaina bei naudos galimybė.

18. Medžiagų tvarkymas. Ši veikla apima kiekvieną žaliavų, gamyboje naudojamų pusfabrikačių ir nebaigtos produkcijos, pagamintų produktų judėjimo aspektą. Tvarkant medžiagas siekiama supaprastinti krovimo procedūras, sumažinti transportavimo atstumus, produktų ir pusfabrikačių, būtinų gamybai, kiekį, nuostolius dėl blogo sandėliavimo, broko, užtikrinti tolygų medžiagų srautų judėjimą, išvengti sugadinimo ir vagysčių. Firma kiekv kartą, kai produktas tvarkomas, patiria išlaidų. Kadangi tvarkymas neprideda jokios vertės gaminiui, šios operacijos t.b. minimalios. Gaminiams, kurių vnt kaina nedidelė, medžiagų tvarkymo išlaidos g.b. reikšmingos. Prastas medž tvarkymas gali tiesiogiai privesti prie jų praradimo ar sugadinimo, klientų nepasitenkinimo, produkcijos gamybos sutrikimų, darbininkų ar gamybos priemonių prastovų. Gerai tvarkant medžiagas gali mažėti išlaidos atsargoms.

19. Aprūpinimas. Kiekvienos firmos veikla dg ar mažiau priklauso nuo medž ar paslaugų, kurias teikia ir tiekia kt firmos. Apsirūpinimas – tai medž įsigijimas ir paslaugų užtikrinimas, siekiant garantuoti nuolatinį firmos darbingumą. Gerai funkcionuojančių aprūpinimo sistemų yra logistikos atžvilgiu nepriekaištingai subalansuotas tiekimo šaltinių išdėstymas, nustatyti tiekimo terminai ir sąlygos, taikoma tiekiamų produktų kokybės kontrolė bei kt svarbios priemonės.

20. Klientų posandorinio aptarnavimo užtikrinimas. Be žaliavų, gamyboje esančių atsargų ir gatavų prekių paskirstymo, logistika turi rūpintis daugeliu veiklos sričių, susijusių su gaminių remontu ir garantinėmis paslaugomis. Logistų atsakomybė nesibaigia gaminio pristatymu klientams. Dalis firmos veiklos t.b. skirta klientų aptarnavimui užtikrinti gaminį nupirkus. Remonto ar priežiūros tarnyboms gyvybiškai svarbus atitinkamų keistinių detalių tiekimas, ir logistai atsakingi, kad tos detalės būtų gaunamos kad ir kur klientui jų reikėtų. Pramoninėje rinkoje, kur gaminys tėra tik veikiančio įrenginio dalis, sugaištas laikas g.b. itin svarbus klientui, jei gaminiui sugedus sulėtėja to įrenginio veikimas ar patiriama prastova. Firma, teikianti trūkstamas ar keistines detales, turi veikti greitai ir ryžtingai.

21. Pakavimas. Atliekamos dvi pagr f-jos – prekybinė ir logistinė. Prekybine prasme pakavimas – tai gaminio pateikimas ir reklama.
dydis, svoris, spalva ir prie jo pateikiama info patraukia pirkėjus. Logistinio pakavimo svarba keleriopa. Pirma, tai apsaugo gaminį nuo sužalojimų sandėliuojant ar transportuojant. Antra, tinkama pakuotė įgalina lengviau sandėliuoti, tvarkyti ir transportuoti, tad mažėja nuostolių. Pakavimo svarba itin didelė, kai firmos verslą plėtoja tarptautinėje rinkoje. Produktai, parduodami užsienio rinkose, vežami didesniais atstumais, atliekama dg tvarkymo operacijų, todėl pakuotės t.b. tvirtesnės.

22. Gamybos atliekų tvarkymas. Ir gamyboje, ir logistiniame procese kaupiasi atliekos. Jei jos negali būti panaudotos kito produkto gamybai, kyla būtinumas jomis vienaip ar kitaip atsikratyti. Kokios bebūtų atliekos, logistiniame procese jas svarbu efektyviai ir sėkmingai sutvarkyti, sukrauti, išvežti. Jei atliekas galima perdirbti ir panaudoti kitaip, užtikrinimams jų transportavimas į perdirbimo vietas.

23. Grąžintų produktų tvarkymas. Tai svarbi logistinio proceso dalis, dar vadinama atvirkštine (reversine) logistika. Pirkėjai gali grąžinti prekes dėl defektų, pasenimo, gavę ne tai, ką turėję gauti ir kt. Daugelyje gamybos šakų, kur vartotojai grąžina prekes taisyti pg garantiją, pakeisti, perdirbti, tokia atvirkštinė logistinė veikla gali brangiai atsieiti. Išlaidos, gabenant gaminį per visą sistemą nuo pirkėjo iki gamintojo, g.b. iki 9 kartų didesnės nei gabenant nuo gamintojo iki pirkėjo. Dažnai grąžinami gaminiai negali būti transportuojami, saugomi ir/arba tvarkomi dėl didelių logistinių išlaidų. Akivaizdi tendencija, kad atvirkštinė logistinė veikla taps dar svarbesniu veiksniu, nes pirkėjai reikalauja lankstesnės grąžinimo politikos. Grąžintų produktų tvarkymas tampa svarbia firmos gamybinės veiklos sritimi.

27. Sistemų samprata logistikoje. Logistikos analizės ir veiklos objektas – funkcionuojanti sistema – nuo žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo. Sistema-tarpusavyje susijusių elementų darnus, funkcionalus santykis. Sistema veikia vienam tikslui ir yra susieta vienos sistemos idėjos. Kiekv sistema g.b. kitos sudedamosios sistemos dalis. T.p. kiekv sistema gali turėti tam tikro lygio sistemų arba būti palaikoma subsisteminio veikimo. Tarpusavyje susiję sistemos elementai leidžia lanksčiau siekti maksimalaus pelno. Vienos sistemos dalies nuostolius galima kompensuoti kitoje, tos pačios sistemos dalyje. Kitaip – pelnas didėja mažinant bendras sistemos sąnaudas.

32. Transportas ir soc.-ekonominė visuomenės raida. Viduramžiais valstybių ekon.raidos pažanga buvo susijusi su jūrų ir upių laivininkystės plėtimu ir tobulinimu. Šliuzai su vartais pirmiausia buvo pradėti statyti 14a. Nyderlanduose, o nuo 15a. – Italijoje. Kiek vėliau beveik visose Europos šalyse plačiai paplito šliuzų ir kanalų statyba. Tdl 17a.laikomas „kanalų epocha”. Taigi iki 19a.pr.pagr.transp.priem. buvo laikomi buriniai laivai, besinaudojantys vandens, vėjo ir naminių gyvulių energija. Pirmieji 19a. pramonės revoliuc.rezultatai susiję su naujų rūšių variklių panaudojimu transporte. Dyzelinio variklio ir turbinos panaudojimas vendens transp.užbaigė burinių laivų epochą. Atsirado mechanizuotas greitaeigis jūrų transp, patikimai susiejęs visą pasaulį į bendrą ekonominę sistemą. Nuo 19a.vid. visame pasaulyje prasideda intensyvi geležinkelių statyba. Išskirtinę reikšmę gelež.transp. įgijo pasaulio šalyse, turinčiose didelę teritoriją – JAV, Kanadoje, Rusijoje. 19a.pr. gelež.tinklo ilgis pasaulyje viršijo 1mln.km. 50-aisiais mūsų amžiaus metais transporto mokslo ir techn pažanga paspartino automob transp plėtrą ir su juo susijusią automob kelių statybą. Intensyviai plečiama automob ir lėktuvų gamyba, vamzdynų transportas. 100m2 plote dbr pasaulyje yra 0,9km geležinkelių, 10,2km automob kelių, 0,4km vidinių vandens kelių, 0,3km vamzdynų.

33. Atskirų transporto rūšių raida lietuvoje:

34. Geležinkelių transp. Pirmi gelež Lietuvoj buvo nutiesti 19a. 1863m. iš visų Lietuvos gelež.stočių buvo išsiųsta 72100t krovinių, gauta-79400t. Didžiausias krovinių gabenimo intensyvumas 1913m buvo Kenos-Naujosios Vilnios ruože ir Radviliškio-Mažeikių ruože. Didž.krov.apyvarta plačiaisiais gelež. sudarė 274mln.t/km., siauraisiais 18,5mln.t/km. 1939m Lietuvoje, be Klp krašto, buvo 1409km plačiųjų ir 475km siaurųjų geležinkelių. Karo metais Lietuvos gelež buvo stipriai sugriautas, nuo 1944m pradėtas atstatyti. 1960-1962m buvo išardytos mažai naudojamos siaurojo gelež linijos. 1975m Lietuvos gelež pradėtas elektrifikuoti. Pirmas elektrifikuotas ruožas buvo Vln-Kns, vėliau Lentvaris-Trakai, Vln-Naujoji Vilnia. Nuo 1979m. Lietuvos geležinkeliuose nebenaudojami garvežiai-juos pakeitė motorvežiai. Bendras Lietuvos gelež ilgis dbr yra 2953km. Dbr AB „Liet geležinkeliai“ techninių transp priemonių parką sudaro 338 lokomotyvai. Liet gelež sujungimą su tarptautinėmis linijomis lbi apsunkina ir tai, kad Liet gelež neatitinka Europos standarto vėžių pločio, tdl pasienio punktuose būtina įrengti krovinių perkrovos terminalus.

35. Jūrų transp. Lietuva yra jūrų šalis, vakarinėje dalyje turinti 2 neužšąlančius uostus – Klp ir Šventąją. 16a.pab.prekybos tikslais Palangoje buvo irengtas uostas prekiauti su Gdansko, Karaliaučiaus ir Elblingo miestais. 1701m.švedų kariuomenė Plg uostą užvertė
akmenimis. Nuo to laiko Plg uostas neteko savo funkcinės reikšmės. Klp uostas istoriniuose dokum minimas jau 13a. 1870m.Klp uostas turėjo 8, o 1901m. net 27 jūrinius burlaivius. Šventosios uostas istor.dokum. minimas nuo 16a. 1685m. Šventosios gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės, tdl per Šventosios uostą vyko aktyvi užs prekyba – uostas tuo metu konkuravo ne tik su Klp, bet ir su Liepoja bei Ryga. 1701m švedų kariuomenė Šventosios uostą sugriovė. Nuo to laiko Šventoji, kaip jūrų uostas, neteko savo reikšmės, nors 1921m Šventąją prijungus prie Lietuvos, Šventosios uostas buvo pradėtas tvarkyti. 1923m prijungus prie Lietuvos Klp, Šventosios uostas tapo žvejybos uostu. 1939m Vokietijai okupavus Klp kraštą, tuometinė Liet vyriausybė ėmėsi tvarkyti Šventosios uostą, kad jis tiktų jūrų prekybai. 1944m. vokiečių kariuomenei traukiantis iš Liet uosto įrenginai buvo išsprogdinti. Klp uostas vėl pradėjo veikti 1946m. Jame buvo atkurtas jūrų prekybos uostas. 1949-1964m Klaipėdoje pastatytas Klp žvejybos uostas, aptarnaujantis didžiuosius ir vidutinius žvejybos tralerius-šaldytuvus. 1969m.Klaipėdoje buvo įsteigta Liet jūrų laivininkystė, kuri 1980m turėjo 38 laivus, skirtus masiniams kroviniams-grūdams, metalui, miner.trąšoms, anglims ir medienai gabenti. Dbr Liet jūrų laivininkystė turi 70 įv.paskirties laivų; iš to skaičiaus 3 jūrų keltus. Į Klp uostą kismet įplaukia apie 4700 laivų iš daugiau kaip 45 pasaulio šalių. Klp uostas dbr gali perkrauti iki 12mln.t. įv.krovinių. Veikia reguliarios linijos: Klp-Kylis,Mukranas (Vokietija), Akus (Švedija), Fredericija (Danija), Roterdamas (Olandija), Hamburgas, Bremenas, Flensburgas, Rostokas (Vokietija), Kilingholmas (Anglija), Gdynė (Lenkija).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2512 žodžiai iš 7823 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.