Lotynų amerikos švietimo sistema
5 (100%) 1 vote

Lotynų amerikos švietimo sistema

Lotynų Amerikos švietimo sistema

Lotynų Amerika – vienas didžiausių pasaulio regionų Vakarų pusrutulyje. Jį sudaro šalys ir teritorijos, esančios Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje, į pietus nuo Rio Grandi dėl Nortė upės, taip pat pietų Amerikoje (Argentina, Brazilija, Čilė, Kosta Rika, Kuba, Gvatemala, Bolivija, Dominikos respublika, Peru ir kt.). Šiuo metu Lotynų Amerikoje yra 30 politiškai savarankiškų valstybių ir 15 priklausomu teritorijų. Iš visų Lotynų Amerikos valstybių savo dydžiu išsiskiria milžiniška šalis Brazilija. Etniniu ir rasiniu požiūriu dabartinė Lotynų Amerikos gyventojų sudėtis labai marga. Didelę vietą užima mišrios grupės: miestai, mulatai, sambo. Oficiali kalba aštuoniolikoje LA šalių – ispanų Brazilijoje – portugalų, kitose – anglų, prancūzų, daugelis gyventojų kalba įvairiomis indėnų kalbomis. Vyraujanti religija – katalikų (90proc. visų gyventojų).

Švietimo raida

 Senosios inkų, actekų ir kitų tautų valstybės turėjo palyginti neblogai išplėtotas švietimo sistemas. Jau XVI a. pradžioje pradėjo kurtis mokyklos indėnams. Jos stengėsi prie vienuolynų, bažnyčių ir pakluso katalikų bažnyčiai. Pirmoji mokslinė įstaiga sukurta 1505 metais – tai mokykla Santo Domingo mieste. Didžiausią vaidmenį šviečiant indėnus suvaidino pedagogai humanistai: V. de Kigora, B. de Caagun, B. de Kasas.

 1551 metais universitetai įkurti Limoje, Mechike.

 XVII-XVIII a. įsikūrė dabartinių Ekvadoro, Kubos, Venesuelos, Čilės teritorijoje.

 Pirmasis nepriklausomas Lotynų Amerikos universitetas atidarytas 1821 metais Buenos Airėse.

 XIX a. antroje pusėje daugelyje regiono šalių švietimo sistemos veikla sumenkėjo, šio reiškinio priežastis – socialinės sistemos krizė. Švietimas tapo prieinamas tik elitui.

 1960-1970 metais švietimo organų veikla visose Lotynų Amerikos šalyse suaktyvėjo. Svarbu, kad modernizuojant švietimą išryškėja ekonominė jo funkcija.

 Lotynų Amerikoje plečiasi privačių įstaigų tinklas. 1960-1980 metais atidaryta apie 140 privačių aukštųjų mokyklų.

Daugelio Lotynų Amerikos šalių konstitucijos skelbia visų piliečių teisę į dvasinį, intelektualinį tobulėjimą, taip pat į ikiprofesinį ir profesinį pasirengimą gyvenimui. Kiekvienas pilietis turi teisę į fizinį ugdymąsi, sportą, kultūringą poilsį.

Šiuo metu Lotynų Amerikos šalyse galima išskirti šias mokyklinio ugdymo grandis:

Ikimokyklinės įstaigos (iki 6 metų)  pradinės mokyklos (6-12 metų)  vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos (13-18 metų amžiaus vaikams)

Mokymasis pradinėje mokykloje dažniausiai trunka 5-6 metus. Mokymosi trukmė vidurinėje mokykloje dažniausiai skirstoma į žemesniąją ir aukštesniąją, dažniausiai trunka 6 metus ( kai kur 5 ar 7 metus ). Bazinė ar pagrindinė mokykla apimanti pradinę ir žemesniąją vidurinę mokyklą, paprastai numato 9 metų mokymą (6+3 arba 5+4).

Visas mokymo kursas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje trunka nuo 10 iki 13 metų. Toks struktūrinis mokymo trukmės skirtingumas susiklostė, istoriškai veikiant ispanų, prancūzų ir amerikiečių edukacinėms sistemoms. Paskutiniu metu didelę reikšmę mokyklų sistemoms ir mokymo turinio plėtrai bei struktūrai turi UNESCO.

Pagrindiniai mokymo tikslai yra šie:

 parengiamajame cikle (1-6 klasės, pradinė mokykla) mokiniai turi perimti pagrindines gimtosios kalbos, matematikos, taip pat elementarias kultūros, geografijos, įvairių šalių istorijos žinias;

 nepilnojoje vidurinėje mokykloje (7-9 klasės, bazinis ciklas) prasideda sistemingas mokslų pagrindų mokymas;

 aukštesnėje vidurinės mokyklos grandyje (10-12 klasės, pagilintas ciklas) mokymas diferencijuojamas pagal pasirinktą profilį. Pradinė mokykla. Dėl skurdo ir ligų, mokytojų ir mokymo patalpų trūkumo į mokyklą negali eiti tik apie 50 proc. vaikų Haityje, Gvatemaloje, apie 20 proc. vaikų – Brazilijoje, Meksikoje, Kolumbijoje, Bolivijoje. Geresnė pradinio ugdymo mokymo padėtis (mokosi daugiau nei 90 proc.) Argentinoje, Panamoje, Čilėje, Urugvajuje ir kt. Karibų jūros baseino šalyse.

Svarbi pradinio ugdymo problema tebėra ta, kad daugiausia čia yra nepilnųjų (2-3 metų) pradinių mokyklų kaimo vietovėse, kurios nesugeba mokinių parengti taip, kad jie galėtų tęsti mokslą vidurinėje mokykloje.

Vidurinė mokykla. 60-70 % mokinių vidurinėje mokykloje lanko bendrojo lavinimo ir diferencijuotas klases (priešuniversitetinis kuras). Kiti mokosi profesinėse technikos mokyklose arba nepilnojoje vidurinėje mokykloje.

Švietimo sistemoje, be mokyklos posistemės, labai svarbi ir povidurinio mokymo posistemė.

Povidurinio mokymas. Šiame lygyje reikėtų išskirti aukščiausiojo lygio institucijas – universitetus, nusakomus įvairių mokslo krypčių, ypač – humanitarinių mokslų, medicinos studijų programų gausa.

Greta universitetų dar veikia institutai, koledžai, mokyklos, akademijos ir kitos povidurinio mokslo įstaigos, kurios akademiniu lygiu labai skiriasi. Daugelis institutų savo programomis labai panašūs į buvusios SSRS technikumus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 699 žodžiai iš 1340 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.