Lr biudžeto sistema
5 (100%) 1 vote

Lr biudžeto sistema

2. LR biudžeto sistema

2.1 Nacionalinio biudžeto esmė ir vaidmuo finansų sistemoje

Nacionalinis biudžetas – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos nukreipiamos šalies ūkio finansavimui, socialinėms – kultūrinėms reikmėms, šalies vidaus ir užsienio saugumo stiprinimui, valstybinio valdymo organų išlaikymui, valstybės skolos išlaikymui, valstybės rezervų sudarymui ir pan.

Pinigų centralizavimas turi svarbią ekonominę ir politinę reikšmę, nes suteikia galimybę vykdyti vieningą ekonominę ir finansinę politiką šalies mastu, atsižvelgiant į ekonominio ir socialinio vystymo prioritetus ir lanksčiai panaudojant turimus resursus.

Nacionalinio biudžeto bruožai:

1) Organizuotumas:

· Apima tam tikrą visumą.

· Atspindi tris paskirtis:

· išsamus, apima visus lėšų šaltinius;

· viešas, atspindi priimamus politinius sprendimus;

· savarankiškas, atspindi tam tikrus procesus;

2) Skaidrumas

· Aiškus;

· Viešas;

· Informatyvus;

· Vientisas;

· Standartizuotas;

3) Struktūriškumas

· Nurodomos biudžeto objekto funkcijos;

· Vieningos sudarymo, nagrinėjimo, tikslinimo, vykdymo taisyklės;

· Palyginamumas;

· Standartizuotos klasifikacinės schemos;

· Aiški struktūra;

4) Sistemiškumas

· Racionalus formuojant;

· Atspindi valstybės prioritetų dinamiką, tradicijas;

· Išreiškia valstybės poreikių struktūrą;

· Išreiškia valstybės galimybes;

· Išreiškia vidinius ir išorinius ryšius;

Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra šios:

– nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas;

– valstybinis ekonomikos reguliavimas;

– socialinės politikos priemonių finansavimas;

– centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.

Nacionalinis biudžetas – pagrindinė priemonė perskirstyti nacionalines pajamas ir BVP. Kuo stipresnė yra valstybės ekonominio reguliavimo funkcija, tuo didesnė dalis nacionalinių pajamų ir BVP yra perskirstoma per nacionalinį biudžetą.

Mokesčiai ir valstybės išlaidos įgalina nacionalinį biudžetą reguliuoti ir skatinti ekonomiką bei investicijas, didinti gamybos efektyvumą. Valstybės išlaidos nukreipiamos prioritetinėms ūkio šakoms ir siejamos su efektyvių ir greitai atsiperkančių projektų finansavimu. Ekonomikos reguliavimui svarbią reikšmę turi mokesčių politika, kurią reikia lanksčiai derinti su valstybės siekiais skatinti arba riboti ekonomikos augimą, didinti arba mažinti privataus sektoriaus vaidmenį ekonominėje sistemoje.

Svarbią reikšmę turi biudžeto lėšų nukreipimas socialinėms reikmėms. Mokslas ir kultūra plačiąja prasme – pagrindinė ekonominio vystymo komponentė, todėl žmogiškųjų išteklių vystymas turi būti tampriai siejamas su ekonomikos vystymu. Ne mažiau svarbus ir kitas socialinis aspektas – socialinės visuomenės narių garantijos, kurių dalis vykdoma per nacionalinį biudžetą.

Sudarant ir vykdant biudžetą atliekama mokesčių surinkimo ir valstybės asignavimų panaudojimo kontrolė, siekiant nustatyti valstybės įstatymų pažeidimus ir esmines priežastis, nulemiančias faktinių valstybės pajamų ir išlaidų nukrypimą nuo planinių.

LR nacionalinio biudžeto funkcionavimas įteisintas LR biudžeto sandaros įstatymu, priimtu 1990 metais (nauja įstatymo redakcija skelbta Valstybės žiniose 2000, Nr. 61 – 1826). Biudžeto sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės LR piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus pinigai būtų naudojami efektyviai.

LR nacionalinį biudžetą sudaro valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti.

Biudžetai sudaromi vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos tik tos gautos iki kitų metų sausio 10 d. įmokos, kurių mokėjimų pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 d. ir tik tos išlaidos, kurių mokėjimų pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 d. Metams pasibaigus, nepanaudotus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų likučius asignavimų valdytojai grąžina atitinkamai į Valstybės iždo sąskaitą ir savivaldybių biudžetų sąskaitas. Savivaldybės iš valstybės biudžeto gautus asignavimus, panaudotus ne pagal paskirtį arba likusius nepanaudotus, grąžina į valstybės biudžetą, t.y perveda iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra:

1. valstybės institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai;

2. valstybės institucijų, kurioms asignavimus atitinkamoms priemonėms finansuoti Seimo pavedimu patvirtina Vyriausybė, vadovai.

Savivaldybių
biudžetų asignavimų valdytojai yra:

1. savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai;

2. savivaldybių institucijų, kurioms asignavimus atitinkamoms priemonėms finansuoti savivaldybės tarybos pavedimu patvirtina savivaldybės valdyba (meras), vadovai.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato LR Finansų ministerija.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (panaudoti biudžeto asignavimai) skirstomos į paprastąsias ir nepaprastąsias. Nepaprastosios išlaidos – išlaidos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui kurti, įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti. Paprastosios išlaidos – išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant jų ilgalaikio turto vertės.

Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių pinigų. Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų limitų ir Vyriausybės nustatytos tvarkos, gali imti ilgalaikes ir trumpalaikes vidaus bei užsienio paskolas.

Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė, valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą – Finansų ministerija per LR kredito įstaigas. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių valdybos (merai), o savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą – savivaldybių administracijos per LR kredito įstaigas. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 3037 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.