Lr etikos infrastruktūrą koordinuojančios institucijos
5 (100%) 1 vote

Lr etikos infrastruktūrą koordinuojančios institucijos

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. ETIKOS INFRASTRUKTŪRA 3

3. LIETUVOS ETIKOS INFRASTRUKTŪRĄ KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS 5

3.1 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 5

3.2 LR Seimo etikos ir procedūrų komisija 6

3.3 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 9

3.4 LR Seimo kontrolierių įstaiga 10

4. IŠVADOS 14

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

1. ĮVADAS

Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų, be kurių neišsiverčia jokia žmonių bendruomenė. Neabejotina, kad etikos normos egzistavo tūkstančius metų nuo paties etikos termino atsiradimo ir jo išsiplėtojimo iki solidžios mokslinės disciplinos, apibendrinusios ilgametę minties ir praktikos raidą. Nuo antikos laikų etika buvo laikoma praktine filosofija, todėl dėl jos naudingumo ir praktinio pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime nekildavo daug ginčų. Pakartojant Aristotelį galima apibendrinti, kad etika yra kelias į geresnius tarpusavio santykius, aiškesnes veiklos gaires ir tvirtesnes proto bei širdies vertybes, kitaip tariant – kelias į laimę. Dažniausiai pasitaikantys atsakymai į klausimus apie etiką esti labai bendri ir neapibrėžti. Pirmos asociacijos apie etiką – tai gėris, dora, teisingas elgesys, tvarka, atsakomybė. Šios sąvokos kasdieniame gyvenime yra naudojamos laisvai, į jų esmę dažnai nesigiliname ir priimame jas emociškai. Tačiau ne visada galime vadovautis tik emocijomis. Susidaro ir tokios situacijos, kai reikia argumentuotos nuomonės, įsisąmoninto vertinimo arba aiškiomis vertybėmis pagrįstos išvados. Taip pat ne visada užtenka tik kreiptis į autoritetingus asmenis arba specialistus, nes jų asmeniniai vertinimai nesudaro pakankamo pagrindo priimti sprendimus, kurių pasekmės gali tiesiogiai paliesti žmonių likimus.

Taigi, kartais reikia įvairių teisės aktų apibrėžiančių etikos kategorijas, etiško elgesio normas, tikslus ir atsakomybę, etikos priežiūrą vykdančių institucijų, etikos kodeksų ir etikos švietimo, tai yra to, kas sudaro etikos infrastruktūrą.

Šio mano darbo tikslas buvo išnagrinėti pagrindinių ir labiausiai išvystytų Lietuvos Respublikoje etiką koordinuojančių institucijų veiklą. Darbe bandžiau remiantis įvairia teorine medžiaga susipažinti su Lietuvos Respublikos etikos infrastruktūra, apžvelgti etikos infrastruktūrą koordinuojančių institucijų veiklą.

2. ETIKOS INFRASTRUKTŪRA

Etikos infrastruktūra – tai priemonės, sistemos ir sąlygos, kurios skatina profesionalumą ir aukštus elgesio standartus. Atskirose šalyse akcentuojami skirtingi etikos infrastruktūros elementai (vadybiniai akcentai, kontrolė ir sankcijos). Etikos infrastruktūrai sukurti reikalinga valdžia, ištekliai ir pastovus dėmesys. Kiekviena funkcija ir elementai turi būti diegiami sistemiškai.

Etikos infrastruktūros elementai:

• Politinis atsidavimas (išskirtinis politinių lyderių dėmesys; išteklių skyrimas; gero elgesio pavyzdžiai).

• Efektyvūs teisiniai rėmai (baudžiamasis kodeksas; interesų konfliktą draudžiantis įstatymas; valstybės tarnybos aktas; informacijos prieinamumo visuomenei įstatymas ).

• Efektyvūs atsiskaitymo mechanizmai (administracinės procedūros; auditas; organizacijos veiklos tyrimas; parlamentiniai komitetai; bendruomenės patariamosios tarybos).

• Elgesio kodeksai (asmeninės moralės principai; profesinės vertybės; teisiniai draudimai).

• Profesinės socializacijos mechanizmai (įvadinis ir teisinis etikos mokymas; etikos centrai; vadovų demonstruojami gero vaidmens pavyzdžiai).

• Palankios valstybės tarnybos sąlygos – vidiniai faktoriai, t.y. žmogiškųjų išteklių politika: priėmimas, mokymas, kilimas karjeroje, veiklos priežiūra, apdovanojimai, drausminimas; išoriniai faktoriai: darbo santykiai, atlyginimas, sumaištis dėl nuolatinių pokyčių ir reformų.

• Etiką koordinuojanti institucija (prižiūrėtoja; patarėja; etikos iniciatyvų rėmėja).

• Aktyvi pilietinė visuomenė (informacijos prieinamumas/įstatymai; kultūrinės tradicijos; žiniasklaida).

Etikos infrastruktūros funkcijos:

• Kontrolė

• Pavyzdžiai

• Vadyba

Lietuvos viešojo administravimo ir valstybės valdymo etikos infrastruktūrai galima priskirti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose yra įtrauktos etikos kategorijos, bei organizacijas ir institucijas, kurių bent vienas iš pagrindinių tikslų yra valdymo arba veiklos etika ir jos priežiūra. Etikos infrastruktūros formavimo pradžia galime laikyti 1994 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos nutarimą, kuriame buvo numatyta parengti Tarnybinės etikos kodekso projektą. Deja, ši iniciatyva taip ir nebuvo įgyvendinta. Po trijų metų Seimas apsisprendė apsiriboti tik viešųjų ir privačių interesų derinimo sritimi ir 1997 m. liepos mėnesį priėmė viešuosius ir privačiuosius interesus reglamentuojantį įstatymą.

3. LIETUVOS ETIKOS INFRASTRUKTŪRĄ KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS

Pagal funkcijas etikos infrastruktūrai priskirtinos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Seimo Etikos ir procedūrų komisija, Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus įstaiga, atskirų valdymo institucijų etikos
komisijos.

Lietuvoje ryškiausios šios etikos priežiūros institucijos:

3.1 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija) yra kontrolės (priežiūros) institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.

Komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatai, Komisijos darbo reglamentas ir kiti teisės aktai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kontroliuoja, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys tinkamai derintų savo privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinant, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, garantuojant priimamų sprendimų nešališkumą bei užkertant kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Komisija teikia valstybės ir savivaldybinių institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams rekomendacijas dėl jų tarnybinės veiklos atitikimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams. Įsigaliojus lobistinės veiklos įstatymui, Komisijai pavesta kontroliuoti lobistų veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad būtų keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, įgyvendinant lobistinės veiklos užsakovų teisėtus interesus, nepažeidžiant asmens teisių, visuomenės ir valstybės interesų.

Komisija turi teisę gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų informaciją, paaiškinimus, sprendimus ir kitokius dokumentus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) vykdymu; analizuoti Įstatymo taikymo problemas bei teikti rekomendacijas dėl Įstatymo įgyvendinimo tvarkos; teikti ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir kitų sandorių, sudarytų pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais; pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui atlikti arba Komisijos jėgomis atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko Įstatymo reikalavimų; Komisijos nustatyta tvarka viešai skelbti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, metinių privačių interesų deklaracijų suvestinius duomenis, tikrinti privačių interesų deklaracijų duomenis arba motyvuotu sprendimu skelbti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijas; kreiptis į Seimo valdybą, kad ji teiktų siūlymus atleisti Seimo skiriamus pareigūnus arba kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl jo skiriamų pareigūnų atleidimo arba siūlyti, kad būtų atliekamas tyrimas, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad Seimo ar Respublikos Prezidento skiriami pareigūnai nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje reikalavimų; iš valstybės, savivaldybės institucijų ar įstaigų, fizinių asmenų ar įmonių gauti informaciją apie lobistine veikla ketinančius užsiimti fizinius asmenis ar įmones, priimti sprendimus įrašyti fizinius asmenis ar įmones į lobistų sąrašus, sustabdyti ar nutraukti lobistinę veiklą. “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” skelbti informaciją apie įrašytus į lobistų sąrašą lobistus, lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą ar pasibaigimą.

Komisija susideda iš 5 asmenų. Po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį į Komisijos narius siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisininkų draugija. Komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Komisijos narių kadencijos laikas yra 4 metai. Asmenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Komisijos pirmininką iš Komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu tvirtina Seimas.

Asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančiąsias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas arba vykdantys neteisėtą lobistinę veiklą, įstatymų nustatyta tvarka traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17225, 2021 straipsnius.

3.2 LR Seimo etikos ir procedūrų komisija

Etikos ir procedūrų komisiją sudaro Lietuvos Respublikos Seimas.

Komisija nagrinėja Seimo veiklos etikos ir procedūrų klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija) vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Seimo ir jo narių veiklą, rūpinasi, kad šių teisės aktų būtų tiksliai laikomasi; remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis; laikosi šių principų – esant skirtingoms politinėms pažiūroms ir įsitikinimams, galima Seimo narių moralinė santarvė, tolerancija ir pagarba kitaip manantiesiems; Tautos atstovo statusas ir priedermės įpareigoja kiekvieną Seimo narį Lietuvos žmonių, Lietuvos valstybės interesus laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1425 žodžiai iš 4552 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.