LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS
Mokesčiai už aplinkos teršimą yra aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo elementas, skatinantis mažinti teršimą bei neigiamą jo poveikį aplinkai.
Šiame įstatyme:
didžiausia leistina tarša (DLT) – didžiausiai leistinas teršiančiųjų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką iš atskiro teršimo šaltinio per laiko vienetą, kuris, įvertinus kitų teršimo šaltinių poveikį ir įmonių plėtojimo perspektyvą, neviršija nustatytų aplinkos kokybės normų;
laikinai leista tarša (LLT) – laikinai leistas teršiančiųjų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką per laiko vienetą, nustatomas laikotarpiui iki bus pasiektas DLT;
normatyvas – apmokestinamuoju laikotarpiu leistas išmesti į aplinką teršalų kiekis (DLT ar LLT).
· Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 dienos.
· Mokesčių už aplinkos teršimą tarifai keičiami ir papildomi nustačius mokesčius už Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nenurodytas teršimo rūšis, apmokestinus naujas teršiančiąsias medžiagas ir teršimo šaltinius, keičiantis ekologinei-ekonominei situacijai Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius ekologinius normatyvus.
· Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą iki 1994 m. gegužės 15 d. sudaryti sutartį su Kavarsko valstybine vandens perkėlimo įmone dėl vandens perkėlimo iš Šventosios upės į Nevėžio upę ir garantuoti šių darbų finansavimą.
· Nustatyti, kad mokesčiai pagal pagrindinį ir lengvatinį tarifus įskaitomi į gamybos kaštus. Šių mokesčių 70 procentų mokama į savivaldybių gamtos apsaugos fondus, o 30 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.Susivienijimas „Akmencementas“, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Jonavos „Azotas“, Kėdainių chemijos gamykla moka į savivaldybių gamtos apsaugos fondus 50 procentų ir 50 procentų – į valstybės biudžetą.Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė atitinkamai – 10 procentų ir 90 procentų, Panevėžio mieste ir rajone esančios įmonės, išmetančios teršalus į Nevėžio upę, atitinkamai – 50 procentų ir 50 procentų.
· Mokesčiai energetikos įmonėms diferencijuojami pagal kuro rūšis.
· Lėšos, gautos taikant ekonomines sankcijas, išieškomos iš mokėtojui liekančio pelno į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.
I. MOKESČIŲ OBJEKTAS IR MOKĖTOJAI
· Mokesčių objektas yra išmetami į aplinką fiziniai, cheminiai ar biologiniai teršalai, neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką. Mokesčiai nustatomi atsižvelgiant į teršalų kiekį, kenksmingumą, normatyvą bei jo įgyvendinimo laiką.
· Mokesčius už aplinkos teršimą moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teršia aplinką ir kuriems nustatyti normatyvai.
II. MOKESČIŲ TARIFAI IR JŲ NUSTATYMO TVARKA
· Mokesčių tarifai nustatomi vienai teršalų tonai. Vandens ir atmosferos teršalams mokesčių tarifai pagal nukrypimo nuo normatyvo dydį skirstomi į:
1) pagrindinį;
2) padidintą;
3) lengvatinį.
· Už vandens teršimą teršėjas apmokestinamas:
1) neviršijus nustatyto normatyvo – pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 1 priedėlyje;
2) viršijus nustatytą normatyvą – pagal padidintą tarifą, apskaičiuojama pagal 3 priedėlio 1 formulę.
· Už teršalų išmetimą į atmosferą iš stacionarinių šaltinių teršėjas apmokestinamas:
1) neviršijus nustatyto normatyvo – pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 2 priedėlyje;
2) viršijus nustatytą normatyvą – pagal padidintą tarifą, apskaičiuojama:
a) energetikos objektams pagal 3 priedėlio 1 formulę,
b) pramonės įmonėms pagal 3 priedėlio 2 formulę.
Įmonė už kiekvieną išmetamų teršalų toną iš mobilių taršos šaltinių moka pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 2 priedėlyje.
Transporto priemonės su veikiančiais neutralizatoriais neapmokestinamos.
· Išmetus mažesnį negu DLT normatyvas teršalų kiekį, pagrindinis tarifas mažinamas pagal 3 priedėlio 3 formulę.
· Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo lėšomis įgyvendinantys gamtosaugos priemones, mažinančias teršimą ne mažiau kaip 25 procentais, atleidžiami nuo mokesčių pagal pagrindinį tarifą padarytoms išlaidoms padengti, bet ne ilgiau kaip 3 metams.
· Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka nevykdantys teršalų išmetimo apskaitos, mokestį moka pagal valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nustatomą išmetamų teršalų kiekį.
III. MOKĖJIMO TVARKA IR KONTROLĖ
· Mokesčius pagal nustatytą formą apskaičiuoja ir moka šių mokesčių mokėtojai.
· Mokesčiai mokami avansiniais mokėjimais lygiomis dalimis nuo metinių mokesčių sumos, apskaičiuotos pagal pagrindinį tarifą už normatyvinį teršalų kiekį kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Metų pabaigoje mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktinį išmestų teršalų kiekį ir iki vasario 1 dienos metiniai apskaičiavimai pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
· Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Už nuslėptų teršalų kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda.
· Laiku
neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
· Laiku nesumokėjus mokesčių, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
MOKESČIŲ UŽ VANDENS TERŠIMĄ PAGRINDINIAI TARIFAI
Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t
1. Aliuminis 928 2. Arsenas 9280
3. Atrazinas 92800 4. Azotas bendras 232
5. BDS5 232 6. Benz(a)pirenas 92800000
7. Benzolas 928 8. Chloridai 1
9. Chlorofosas 92800000 10. Chromas bendras 46400
11. Cianidai 9280 12. Cinkas 46400
13. 2,4 – D 4640 14. DDT, DDE, DDD 92800000
15. Dalaponas 232 16. Fenoliai 464000
17. Fluoridai 928 18. Formaldehidas 4640
19. Fosfamidas 331760 20. Fosforas bendras 789
21. Furfurolas 464 22. Geležis 1531
23. Gyvsidabris 4640000 24. Kadmis 92800
25. Kalcis 3 26. Kalis 9
27. Karbamidas 93 28. Kobaltas 92800
29. Ksilolas 9280 30. Magnis 12
31. Manganas 46400 32. Metanolis 4640
33. Nafta ir jos produktai 9280 34. Naftalinas 116000
35. Natrio trichloracetatas 13456 36. Nikelis 46400
37. Prometrinas 9280 38. Rodanidai 4640
39. Simazinas 92800000 40. SPAM (detergentai) 4640
41. Stibis 9280 42. Stirolas 4640
43. Sulfatai 5 44. Sulfidai 92800000
45. Suspenduotos medžiagos 46 46. Švinas 35312
47. Terpentinas 2320 48. Toluolas 928
49. Vanadis 464000 50. Varis 92800
51. Vinilacetatas 2320 Iš Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono įmonių į Nevėžio upę išmetamiems teršalams pagrindiniai tarifai didinami 2 kartus.
* Į sąrašą neįrašytoms medžiagoms, kurioms didžiausia leistina koncentracija (DLK) nustatyta, išskyrus azotą neorganiniuose junginiuose, tarifai (T) apskaičiuojami pagal formulę:
T = 464 x Ai, kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal „Gamtosaugos priemonių įgyvendinimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką“ (Patvirtinta TSRS valstybinio plano komiteto, TSRS Mokslų Akademijos Prezidiumo 1983 m. spalio 21 d. Nr. 254/284/134 nutarimu. Maskva, „Ekonomika“, 1986).