Lr seimas
5 (100%) 1 vote

Lr seimas

1121314151

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………….2

1. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai…………….4

2. Seimo nario teisinis statusas……………………………………………..5

3. Seimo struktūra……………………………………………………………….8

3.1. Seimo struktūriniai padaliniai………………………………………8

3.2. Seimo Pirmininkas……………………………………………………..9

3.3. Seimo valdyba…………………………………………………………..10

3.4. Seimo komitetai ir komisijos……………………………………….12

3.5. Seniūnų sueiga…………………………………………………………..14

3.6. Seimo kancleris………………………………………………………….15

3.7. Seimo frakcijos………………………………………………………….16

4. Seimo kompetencija…………………………………………………………16

5. Apkalta kaip parlamentinė procedūra…………………………………18

Išvados………………………………………………………………………………..20

Literatūra……………………………………………………………………………..21

Įvadas

Prieš pradėdamas nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinį statusą, norėčiau trumpai apžvelgti Lietuvos Seimų istoriją.

Lietuvos Seimo istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Tai buvo valstybės valdžios institucija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Seimas rinkosi į suvažiavimus (sesijas), kurias šaukė kunigaikštis, o per tarpuvaldį – Ponų Taryba. Lietuvos Statutas išplėtė Seimo kompetenciją. Seimas tapo aukščiausiąja įstatymų leidybos ir valstybės valdžios institucija, kurią sudarė Didysis Kunigaikštis, Ponų Tarybos nariai bei kunigaikščiai ir apskrityse išrinkti bajorai. Po Liublino unijos (1569 m.) atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybių Seimai buvo panaikinti ir sukurtas vienas Seimas. Tokia padėtis išliko iki jungtinės Lenkijos-Lietuvos valstybės iširimo (1795 m.). Po trečiojo Respublikos padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Joje buvo pritaikyta Rusijos valdymo tvarka ir įstatymai.

1918m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba. Nepriklausomybės paskelbimo dieną buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas. Vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo priimtų teisės aktų buvo 1922 m. rugpjūčio 1d. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir paskelbti rinkimai į pirmąjį Seimą . Tais pačiais metais lapkričio 13d. pirmasis Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį Lietuvos Respublikos Prezidentu. Pagal Konstituciją Seimas buvo vienerių rūmų, renkamas trejų metų laikotarpiui. Parlamentinė respublika – tai valdymo forma, kuri buvo įtvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. Todėl parlamentas ne lik leido įstatymus, bet ir rinko Respublikos Prezidentą bei teikdavo Ministrų kabinetą. Pastarasis negalėjo veikti neturėdamas pasitikėjimo.

Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1923 m. gegužės mėnesį. 1926 m. gegužės mėnesį išrinktasis Seimas buvo paskutinysis, išrinktas vadovaujantis 1922 m. Konstitucija. 1927 m. gruodžio 17 d. prasidėję politiniai ir teisiniai pasikeitimai susiaurino Seimo kaip atstovaujamosios institucijos reikšmę. Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1936 m., galiojant 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija iš esmės nepakeitė Seimo įgaliojimų (lyginant su 1928 m. Konstitucija).

1990m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbia atkūręs Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir priėmė laikinąjį pagrindinį įstatymą – Konstituciją), pagal kurio 78 str. l d. aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos valstybės valdžios organu (sąvoka „organas“ buvo vartojama Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme) buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ši atstovaujamoji institucija turėjo plačius įgaliojimus skiriant ir kontroliuojant vykdomąją valdžią. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – įgaliojimų apimtys, veiklos praktika suteikia galimybę tuo metu egzistavusią valdymo formą vertinti kaip artimą „susirinkimo valdymo sistemai“. Joje valstybės valdžios centras yra atstovaujamoji institucija, iš esmės nukreipianti tam tikra linkme visą valstybės struktūrų veiklą. To meto Lietuvos valdymo sistemą vadinti parlamentine respublika, kai šalies Konstitucijoje – Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme – nebuvo įtvirtinta visų valdžios padalijimo elementų, būtų netikslu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas“ atsirado jau pasibaigus įgaliojimams. 1990-1992 m. atstovaujamoji institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Aukščiausiosios Tarybos veiklos turinį, nusprendė, kad pavadinimas
„Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas“ tiksliau išreiškia šios institucijos veiklos kryptis.

1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume pritarė naujai valstybės Konstitucijai. Pagal šios, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, reikalavimus buvo išrinkti trys (1992 m., 1996 m., 2000 m.) Seimai.

1.Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai

Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Seimo narys. Nariai renkami ketveriems metams vadovaujantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai išrinkta ne mažiau 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimo tvarką nustato įstatymas.

Lietuvoje Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią sistemą. Vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose rinkimus rengia trijų pakopų rinkimų komisijų sistema: Vyriausioji rinkimų komisija, Apygardų rinkimų komisijos ir Apylinkių rinkimų komisijos. Dvi pastarosios komisijos skiriamos tik rinkimų laikotarpiui. Įstatymo numatytas demokratinis rinkimų komisijų sudarymo principas.

Visos politinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teisę būti vienodai atstovaujami visų pakopų rinkimų komisijose. Vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose kandidatus į Seimo narius turi teisę kelti visos politinės partijos, įregistruotos įstatymų numatyta tvarka. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams bei koalicijoms reikia pateikti sąrašus, kuriuose turi būti įrašyta ne mažiau kaip 20 kandidatų. Tuo pačiu metu šie asmenys gali kelti savo kandidatūras vienmandatėse rinkimų apygardose. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia vienmandatėse apygardose iškeltų kandidatų pavardes, taip pat rinkimuose dalyvaujančių partijų, visuomeninių politinių judėjimų bei koalicijų sąrašus. Įstatymas numato griežtus elgesio reikalavimus partijoms ir kitoms institucijoms rinkimų kampanijos metu. Kadangi Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią rinkimų sistemą, tai kiekvienas rinkėjas gauna du biuletenius: vienmandatės ir daugiamandatės. Siekiant sudaryti galimybes didesniam piliečių skaičiui realizuoti pilietine teise, Seimo rinkimų įstatymas numato galimybę balsuoti paštu.

Nustatant Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose, rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 40 proc. rinkėjų, įrašytų į tos apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau nei pusę dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu vienmandatėje apygardoje nė vienas iš kandidatų negavo visų rinkėjų daugumo balsų, ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti rengiamas pakartotinis. Jame dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai. Daugiamandatėje apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 25 % visų rinkėjų. Seimo rinkimų įstatymas numato užtveriamąjį barjerą. Tik partijos, surinkusios daugiau nei 5 %, o koalicijos – 7 % rinkėjų balsų, gali dalyvauti mandatų dalybose. Užtveriamuoju barjeru siekiama darbingo parlamento eliminuojant smulkias partijas. Kvota (balsų skaičius vienam mandatui gauti) apskaičiuojama: daugiamandatėje apygardoje surinktus rinkėjų balsus (už mandatų paskirstyme dalyvaujančius sąrašus) padalijus iš 70 (viso deputatų skaičiaus, renkam daugiamandatėje apygardoje). Taikant kvotų metodą, mandatai paskirstomi proporcingai partijų ar koalicijų gautų balsų skaičiui.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti skelbiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visu Seimo narių balsų dauguma. Taip pat pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti ir Respublikos Prezidentas.

2.Seimo nario teisinis statusas

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Pažymėtina tai, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti arba pažadas sakyti tiesą, paprastai kreipiantis ir į Dievą. Tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės. Tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti, jeigu kreipsime dėmesį į formos dalykus. Antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas. Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 4 d. ginčijama nuostata išdėstyta taip: „Asmenys, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu
atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padarė“. Cituota nuostata yra skirta Konstitucijos normai sukonkretinti : „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei […]“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Neprisiekęs Seimo narys neturi Seimo statuto antrame skirsnyje nurodytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiame skirsnyje numatytomis garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Taigi Seimo narys, priklausydamas politinei frakcijai, neprivalo balsuoti prieš savo valią.

Nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio pradžios baigiasi buvusių Seimo narių įgaliojimai. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;

7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 str. reikalavimais;

8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

Seimo narys turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka:

1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime;

3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais žodžiu ir pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;

4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus;

6) rengti ir teikti svarstyti Seimui įstatymus bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;

7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus;

8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;

9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas;

10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs, stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;

11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų;

12) kartu su kitais Seimo nariais:

a) teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo,

b) inicijuoti apkaltą,

c) pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras,

d) šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį,

e) kreiptis į Konstitucinį Teismą,

f) kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas.

Parlamento nariai privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu . Šios pareigos vykdymą kontroliuoja Etikos ir procedūrų komisija. Ji nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose Seimo nariams įstatymo nustatyta tvarka gali sumažinti atitinkamo mėnesio atlyginimą. Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, tokių Seimo narių pavardės gali būti skelbiamos spaudoje. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus tuos, kurie išrinkti į Seimo tarybą, privalo būti kurio nors komiteto narys. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir oracijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimu metu Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos eiti į krašto apsaugos tarnybą.

Seimo narys turi teisę nekliudomai lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų numatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleistas iš pareigų.

Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas nusikaltimo vietoje. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų.

Be imuniteto, Seimo narys naudojasi indemniteto teise. Vadinasi, Seimo narys negali būti
už balsavimą ar kalbas Seime. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. Kaip jau buvo minėta, Seimo nario mandatą panaikinti galima tik apkaltos proceso tvarka. Tai sudėtinga procedūra, numatanti išskirtines Seimo nario veiklos garantijas, kurių kitų šalių parlamentų nariai neturi.

3.Seimo struktūra

3.1. Seimo struktūriniai padaliniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 str. nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui suteikta teisė pačiam nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. Atsižvelgiant į Seimo kaip įstatymų leidybos valdžios konstitucinį statusą turinčios institucijos tikslus, turi būti sukurta tokia Seimo struktūra ir demokratiniais principais pagrįsta darbo tvarka, kad šalyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovybė galėtų konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai įgyvendinti aukščiausiąją suverenią Tautos valią.

Parlamento darbui ir posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kurių negali būti daugiau kaip penki. Įstatymų projektams priiminėti ir kitiems Konstitucijoje numatytiems dokumentams rengti Seimas iš savo narių sudaro komitetus. Nenuolatinio aktualumo klausimams spręsti Seimas iš savo narių gali sudaryti komisijas. Politinės partijos ir organizacijos savo politinėms pažiūroms reikšti ir tikslams įgyvendinti gali sudaryti Seimo narių frakcijas, vadovaujamas seniūnų. Tarp jų bei kitiems ryšiams palaikyti veikia Seniūnų sueiga. Seimo organizaciniam darbui garantuoti yra sudaroma Seimo valdyba. Seimo statute įvardyti parlamento struktūriniai padaliniai turi užtikrinti darnią institucijos veiklą.

3.2 Seimo Pirmininkas

Seimo Pirmininkas renkamas iš Seimo narių pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių. Išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. Šiuo reikalavimu norima pabrėžti, jog asmuo, vykdydamas Seimo Pirmininko pareigas turi vadovauti visam parlamentui, o ne daliai. Seimo Pirmininko įgaliojimai yra numatyti Seimo statuto 29 str.:

1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;

2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;

3) per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;

4) per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;

5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais;

6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio kandidatūras Seimui;

7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūras;

3) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras;

9) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras;

10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;

11) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės be dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotojų;

12) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;

13) vykdo kitus Seimo Statute numatytus įgaliojimus.

Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. Seime sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Seime statutas numato tokius Seimo Pirmininko pavaduotojų įgaliojimus:

1) Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas.

2) Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirašo Seime posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams.

3) Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo metu pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu – kitas pavaduotojas.

4) Jeigu Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.

5) Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti
(išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seime Pirmininko teikimu.

3.3. Seimo valdyba

Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu skelbia Seimas.

Seimo valdyba:

1)skirsto valstybės biudžeto įstatymo nustatytas Seimo lėšas, svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas;

2)komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas; komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2925 žodžiai iš 5842 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.