Lr seimo veiklos principai
5 (100%) 1 vote

Lr seimo veiklos principai

Įvadas

Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Lietuvos valstybingumo raidoje ši sąvoka tapo „parlamento“ atitikmeniu.

Seimas – aukščiausioji Lietuvos Respublikos įstatymų leidybos institucija. Tačiau Seimas ne tik svarsto, priima, leidžia įstatymus, bet ir prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Seimo Statutas. Jais remiantis, parlamento sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą, derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

Šio darbo tikslas – apžvelgti teisės aktus, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo veiklą, tai yra Lietuvos Respublikos Konstituciją, bei Seimo Statutą. Taip pat aptarti Seimo veiklos principus.

Lietuvos Respublikos Seimo veiklą reglamentuoja pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas – Konstitucija. Taigi, visų pirma noriu apžvelgti V (penktąjį) konstitucijos skirsnį, kuris ir reglamentuoja Seimo veiklą.

V (penktasis) Konstitucijos skirsnis apibrėžia, jog Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams septyniasdešimt vienoje vienmandatėje ir vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardose. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Naujai išrinktų seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. O Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Vadinasi Seimo nariai neturi teisės užimti jokių kitų pareigų jokiose kitose institucijose.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, o rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Gali būti šaukiamos neeilinės sesijos. Jas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. Seimo posėdžiai paprastai yra atviri. Seimui nutarus, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, Posėdžių sekretoriato darbuotojai. Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali visi leidimus įeiti į Seimo rūmus turintys asmenys. Posėdžių stebėjimo tvarką posėdžių salėje nustato Seimo valdyba (Seimo statutas, 101 str., 102 str.).

Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys (Seimo Statutas, 24str.,83str.).

Pagrindiniai Seimo veiklos uždaviniai:

1) svarstyti ir priimti Konstitucijos pataisas;

2) leisti įstatymus;

3) priimti nutarimus dėl referendumų;

4) skirti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigti įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skirti ir atleisti jų vadovus;

6) pritarti ar nepritarti Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarstyti Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprensti, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigti ir panaikinti Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūrėti Vyriausybės veiklą, (gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru);

10) skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

11) skirti ir atleisti valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skirti savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti jos sudėtį;

14) tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti, kaip jis vykdomas;

15) nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoti ir denonsuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarstyti kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustatyti Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigti Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leisti amnestijos aktus;

20) įvesti tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. (67-as Konstitucijos str.)

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Taip pat įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Įstatymai Seime priimami laikantis
įstatymo nustatytos procedūros. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Bei Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas (69-as LR Konstitucijos str.).

Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. O Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip ½ (o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių). Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 942 žodžiai iš 1844 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.