Lr seimo vieta ir funkcijos šalies politinėje sistemoje
5 (100%) 1 vote

Lr seimo vieta ir funkcijos šalies politinėje sistemoje

Turinys

Įvadas 3

Lietuvos Seimo istorinė raida 4

Seimų seka Lietuvoje 5

Seimas 6

Seimo struktūra 7

Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos 9

LR Seimo vieta politinėje sistemoje 12

Išvados 13

Naudota literatūra 14

Įvadas

Parlamentas – valstybės valdžios institucija, be kurios neįmanoma įgyvendinti šiuolaikinės atstovaujamosios demokratijos. Jis dažnai laikomas demokratijos simboliu, kuris išreiškia tautos valią ir įkūnija suverenitetą. Parlamentas susideda iš keliasdešimt ar net kelių šimtų tautos rinktų atstovų. Kiek reikia rinkti tautos atstovų, iš anksto numatoma valstybės konstitucijoje. Lietuvos Respublikos parlamentas vadinamas Seimu.

Seimas – respublikos aukščiausias įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, parlamentas.

Lietuvos Respublikos Seimas renkamas visuotiniuose rinkimuose, kad visos valstybės gyventojai turėtų savo atstovus valdžioje. Seimo nariai – tai tautos atstovai, kuriuos įgaliojame ieškoti geriausių sprendimų, atsispindinčių priimamuose įstatymuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog Seimas yra viena iš institucijų, vykdančių valstybės valdžią. Tai savarankiška valdžių padalijimo doktrinos požiūriu institucija. Parlamento kaip valdžios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todėl Lietuvos parlementas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios norminius aktus.

Taigi, šio referato tikslas – apžvelgti LR Seimo funkcijas ir vietą Lietuvos politinėje sistemoje.Lietuvos Seimo istorinė raida

Seimo raidai Lietuvoje daug reikšmės turėjo Lietuvos ir Lenkijos unija, kurios pirmasis susitarimas buvo pasirašytas Krėvoje 1385 m. (Krėvos unija). 1413 m. Horodlės unija, kuria buvo atnaujinta Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, vieno iš priimtų dokumentų 15 straipsniu sukuriamas bendras Seimas: „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos žemių ponai ir bajorai rengs konvencijas ir seimus (congregationes et parlamenta) esant reikalui Liubline arba Parčove, arba kitose priimtinose vietovėse su mūsų pritarimu ir pagal mūsų valią Lenkijos Karalystės poreikiams ir naudai patenkinti ir dėl geresnio likimo Lietuvos žemėms“ (šį dokumentą paskelbė Lenkijos Karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas). Taigi, Lietuvos Seimo istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikš¬tystės epochos. Tai buvo valstybes valdžios institucija. Lietuvos Didžio¬joje Kunigaikštystėje Seimas rinkosi i suvažiavimus (sesijas), kurias šaukė Didysis Kunigaikštis, o per tarpuvaldį – Ponų Taryba. Lietuvos Statutas (1566 m.) išplėtė Seimo kompetenciją. Seimas tapo aukščiausia įstaty¬mų leidybos ir valstybės valdžios institucija, kurią sudarė Didysis Kuni¬gaikštis, Ponų Tarybos nariai bei kunigaikščiai ir apskrityse išrinkti bajo¬rų atstovai. Po Liublino unijos (1569 m.) atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybių seimai buvo panaikinti ir sukurtas bendras Seimas. Tokia padėtis išliko iki jungtines Lenkijos-Lietuvos vals¬tybes žlugimo (1795 m.).

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nepriklausomybes paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau su¬šauktas Steigiamasis Seimas. 1920 m. balandžio mėnesį Lietuvoje buvo išrinkta atstovaujamoji institucija (Steigiamasis Seimas), kuri po ilgo isto¬rinio laikotarpio turėjo visos Lietuvos tautos mandatą. Vienas svarbiau¬sių Steigiamojo Seimo priimtų teises aktų buvo 1922 m. Lietuvos Res¬publikos Konstitucija. Pagal šią Konstituciją Seimas buvo vienerių rūmų, ir buvo renkamas trejų metų laikotarpiui. Parlamentinė respublika – tai Lietuvos valdymo forma, kuri buvo įtvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. To¬dėl Seimas ne tik leido įstatymus, bet ir rinko Respublikos Prezidentą bei kontroliavo Ministrų kabinetą. Pastarasis negalėjo veikti neturėdamas Seimo pasitikėjimo.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1922 m. spalio mėnesį, antrasis 1923 m. gegužės mėnesį. 1926 m. gegužės mėnesį išrink¬tas trečiasis Seimas buvo paskutinysis, išrinktas vadovaujantis 1922 m. Konstitucija. 1927 m. gruodžio 17 d. prasidėję politiniai ir teisiniai pasi¬keitimai siaurino Seimo kaip atstovaujamosios institucijos reikšmę. Ket¬virtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1936 m., galiojant naujai 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija iš esmės nepakeitė Seimo įgaliojimų (lyginant su 1928 m. Konstitucija), paversdama ji labiau reprezentaciniu, patariamuoju.

1991 kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – atsta¬čiusi Lietuvos nepriklausomybę priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstitucija), pagal kurio 78 str. 1 d. aukščiausiuoju Lietuvos Respubli¬kos valstybės valdžios organu (sąvoka „organas“ buvo vartojama Laiki¬najame Pagrindiniame Įstatyme) buvo Lietuvos Respublikos Aukščiau¬sioji Taryba. Ši atstovaujamoji institucija turėjo plačius įgaliojimus ski¬riant ir kontroliuojant vykdomąją valdžią. Aukščiausiosios Tarybos – At¬kuriamojo Seimo – įgaliojimų
apimtys, veiklos praktika suteikia galimybę tuo metu egzistavusią valdymo formą vertinti kaip artimą „susirinkimo valdymo sistemai“. Joje valstybės valdžios centras yra atstovaujamoji ins¬titucija, iš esmės nukreipianti tam tikra linkme visą valstybės struktūrų veiklą. To meta Lietuvos valdymo sistemą vadinti parlamentine respubli¬ka, kai šalies Konstitucijoje – Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme – ne¬buvo įtvirtinta visų valdžios padalijimo elementų, būtų netikslu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas“ atsirado jau pasibaigus įgaliojimams. 1990-1992 m. atstovauja¬moji institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ta¬čiau Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Aukščiausiosios Tarybos veiklos turinį, nusprendė, kad pavadinimas „Aukščiausioji Taryba – At¬kuriamasis Seimas“ tiksliau išreiškia šios institucijos veiklos kryptis.

1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume pritarė naujai valstybės Konstitucijai.

Seimų seka Lietuvoje

XVI – XVIII a. Abiejų tautų Respublikos Seimas

1905 m. Didysis Vilniaus Seimas

1920 – 1922 m. Steigiamasis Seimas. Darbą pradėjo 1920 05 15. Pirmininkas ir einantis prezidento pareigas – A. Stulginskis.

1922 – 1923 m. I Seimas. Susirinko 1923 03 12. Pirmininkas – J. Staugaitis

1923 – 1926 m. II Seimas. Darbą pradėjo 1923 06 05. Pirmininkas – J. Staugaitis

1926 – 1927 m. III Seimas. Darbą pradėjo 1926 06 02. Seimo pirm. Jonas Staugaitis (1926 06 02 – 12 19), A.Stulginskis (1926 12 19 – 1927 04 12)

1936 – 1940 m. IV Seimas. Darbą pradėjo 1936 09 01. Pirmininkas – K. Šaltenis

1990 – 1922 m. Aukščiausioji Taryba/ Atkuriamasis Seimas. Pirmininkas – V. Landsbergis

Nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Seimas

Seimas

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesisijęs su priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 m. bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Prezidentas. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1165 žodžiai iš 3272 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.