Lyčių nelygybė
5 (100%) 1 vote

Lyčių nelygybė

1121

Turinys

1. Įvadas

2. Šiuolaikinė lyties samprata ir lyčių nelygybė

3. Darbas ir lytis

4. Lyčių nelygybė politikoje

5. Šeima ir lytis

6. Diskriminacija lyties ir amžiaus požiūriu

7. Smurtas ir asmens lytis

8. Išvados

Įvadas

Lyčių nelygybė šiuolaikinėje visuomenėje yra svarbus ir problematiškas klausimas, su kuriuo dabar yra susiduria visame pasaulyje. Norint diskutuoti šiuo klausimu, reikėtų panagrinėti daugybę skirtingų idėjų ir požiūrių.

Pirmiausia derėtų aptarti šiuolaikinę lyties sampratą ir formuojamus stereotipus. Tai daro įtaką lyčių diskriminacijai.

Savo darbe daugiau kalbėsiu apie moterų patiriamą diskriminaciją, kuri dažniausiai yra susijusi su vyru dominavimu.

Plačiau aptarsiu diskriminaciją šeimoje, darbe, politikoje, taip pat pristatysiu diskriminaciją amžiaus požiūriu.

Kalbėsiu apie tai, jog vyrų dominavimas gali įgyti įvairias formas – prievartos, pornografijos, smurto šeimoje. Dėl šio dominavimo moterys patiria kur kas daugiau prievartos dėl lyties nei vyrai.

Sherry Ortner teigia, jog „moteris yra tapatinama su kažkuo, arba, jei norite, atrodo, yra simbolis kažko, ką kiekviena kultūra nuvertina, ką kiekviena kultūra apibrėžia kaip esantį žemesnio egzistencijos sluoksnio negu ji pati“. (4) Todėl bandysiu įrodyti, kad tai,

ką daro vyrai, yra paprastai labiau vertinama nei tai, ką daro moterys, netgi tada, kai jų veikla panaši ar net ta pati.

Šiuolaikinė lyties samprata

Lytis struktūruoja socialinį gyvenimą ir reikalauja, kad lyties statusai būtų aiškiai diferencijuoti. Įvairūs talentai, seksualiniai polinkiai, tapatybės, interesai, sąveikos būdai suskaido ir sąlygoja individų kūniškas ir socialines patirtis. Yra socialiai ir teisiškai pripažinti tokie lyčių statusus: vyras ir moteris. Socialiniame lyties konstravimo procese nėra svarbu, ką vyrai ir moterys daro, nes socialinis lyties institutas užtikrina tai, kad, nors ir ką jie darytų, tai būtų suvokiama kaip skirtinga dalykai. Gali būti, kad šie skirtumai visuomenėje pradeda mažėti ir individai peržengia lyčių statusų ribas. Tačiau bet kokiu atveju reikia tas ribas išlaikyti, nes lyčių socialinė tvarka, kuri yra įprasta mūsų visuomenėje, sužlugtų

Kas lemia lyčių socialinius vaidmenis? Galima būtų išskirti tai:

 Vaidmenų kultūrinis sąlygotumas

Galima būtų manyti kas vyriškumą ir moteriškumą nulemia biologiniai skirtumai. Tačiau aiškiai matyti, kad daug didesnę įtaką turi kultūriniai veiksniai: vieni vaidmenys laikomi moteriškais vienoje visuomenėje, tuo tarpu tie patys vaidmenys gali būti laikomi vyriškais kitoje visuomenėje.

 Tradiciniai vaidmenys ir jų kaita.

Žmonijos istorijoje pagrindinis moterų socialinis vaidmuo buvo namų ir vaikų priežiūra.Vyrų socialinių vaidmenų spektras kur kas platesnis: vyrai atlikdavo pagrindinius vaidmenis ekonomikoje, politikoje, religijoje, karyboje. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje ši padėtis keičiasi ir vis daugiau ir daugiau tradicinių vyriškų vaidmenų tampa tiek vyriškais, tiek

moteriškais. Vis daugiau moterų renkasi iš seno vyriškomis laikytas profesijas. Galima būtų teigti, kad lyčių vaidmenų stereotipai keičiasi, nors ir ne taip greitai.

Tokie formuojami stereotipai daro įtaką lyčių diskriminacijai, kuri vis dar labai žymi ir šiuolaikinėje visuomenėje.

Darbas ir lytis

Lyčių diskriminacija ypač pasireiškia darbo sferoje. Moterų padėčiai darbo rinkoje vis dar daug įtakos turi vyrai – kaip šeimos nariai, darbdaviai arba netgi paskolų teikėjai. Darbo rinka vis dar palankesnė vyrams, o ne moterims; ji parodo ir toliau stiprina nusistovėjusius vyrų ir moterų vaidmenis namuose, dar labiau skatindama pasidalijimą ir nepaisydama akivaizdžių įrodymų, kad ne tik daugumos moterų, bet ir vyrų gyvensena nebetelpa į siaurus jiems taikomus rėmus.

Moterų ir vyrų nevienodai veiklai skiriamas laikas daro tiesioginę įtaką jų užimtumo modeliams ir gyvensenos pasirinkimui. Įprastas vyrų atlygintino darbo modelis – visą gyvenimą trunkantis nuolatinis užimtumas visą darbo dieną – primeta tam tikrus šeimos laiko išteklių apribojimus. Moterys priverstos su savo laiku elgtis lanksčiau. Būtent moterys, jei reikalauja šeimos interesai, dirba mažiau arba atsisako užimtumo visą darbo dieną. Todėl moterys ir toliau sudaro didžiąją bedarbių, prastai mokamų darbuotojų, globėjų ir pan. dalį. Daugelyje valstybių narių moterų nedarbingumo rodikliai didesni negu vyrų (1,8 proc. aukštesnis negu vyrų nedarbingumo rodiklis 15 narių ES ir 1,9 proc. – 25 narių ES); be to, moterys ir tebėra prasčiau apsaugotos nuo nedarbo ir ekonominio neaktyvumo negu vyrai.

Vis dar pernelyg didelis skaičius moterų dirba ne visą darbo dieną. Penkiolikoje narių ES ne visą darbo dieną dirbo 34 proc. moterų, 25 narių ES – 30 proc., o vyrų tik 7 proc. dirba ne visą darbo dieną tiek 15, tiek 25 narių ES.

Taip pat svarbu paminėti darbo užmokestį. Tebeegzistuoja atotrūkis tarp skirtingoms lytims mokamo darbo užmokesčio – tikriausiai vienas iš akivaizdžiausių nelygybės reiškinių, su kuriuo moterys susiduria darbe. Vidutiniškai
moterys ES uždirba tik 84 proc. vyrų atlyginimo – 89 proc. viešajame sektoriuje ir 76 proc. privačiajame sektoriuje.

Moterys sudaro 77 proc. prasčiausiai apmokamų ES darbuotojų, vyrai – 23 proc. Skurdo grėsmė 3 proc. didesnė moterims, palyginti su vyrais. (1)

Apžvelgus įvairius statistinius duomenis, galima teigti, kad moterų darbai prasčiau apmokami, kad moterys dažniau persekiojamos lyties pagrindu, rečiau pasiekia aukštus vadovų postus. Tiek vyrai, tiek moterys visuomet dirbo, tačiau jiems prieinamas darbas ir to darbo atlyginimas daugiau priklausė nuo kultūriškai priskirtų etikečių „moterų darbas“ ir „vyrų darbas“, nei nuo jų, kaip individų, gabumų.

Šiandien moteris, kaip ir vyras, yra apmokama darbo jėga ir gali dirbti pilną darbo dieną visus metus. Tačiau gana žymūs skirtumai tarp vyrų ir moterų darbinių patirčių išlieka. Ypač tai pastebima ištekėjusių ir turinčių vaikų moterų atžvilgiu. Jos neša dvigubą darbinę naštą – skirtingai nei dirbantys vedę vyrai, jos ne tik atlieka apmokamą darbą ne namuose, bet kartu yra atsakingos už namų priežiūrą ir vaikų auginimą. Kaip buvo paminėta, būtent šios pareigos šeimai, o ne profesinė veikla laikomos pagrindiniu moters pašaukimu ir priederme. Darbų pasidalijimas namuose dažnai riboja moterų galimybes uždirbti pajamų „išorėje“. (2 )

Lyčių nelygybė politikoje

Apibendrinant Lietuvos gyventojų nuostatas apie lyčių vaidmenų ir valdžios instituto santykį, galima teigti, kad beveik pusė Lietuvos vyrų ir moterų valdžios monopolį yra linkę atiduoti vyrams. (3) Deja, ir pačios moterys mano, kad vadovauti turi vyrai. Didelė dalis moterų yra mažai motyvuotos siekti valdžios bei vadovaujančiose pozicijose matyti abiejų lyčių atstovus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1059 žodžiai iš 2047 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.