Lyčių nelygybė
5 (100%) 1 vote

Lyčių nelygybė

Turinys

1. Įvadas

2. Šiuolaikinė lyties samprata ir lyčių nelygybė

3. Darbas ir lytis

4. Lyčių nelygybė politikoje

5. Šeima ir lytis

6. Diskriminacija lyties ir amžiaus požiūriu

7. Smurtas ir asmens lytis

8. Išvados

Įvadas

Lyčių nelygybė šiuolaikinėje visuomenėje yra svarbus ir problematiškas klausimas, su kuriuo dabar yra susiduria visame pasaulyje. Norint diskutuoti šiuo klausimu, reikėtų panagrinėti daugybę skirtingų idėjų ir požiūrių.

Pirmiausia derėtų aptarti šiuolaikinę lyties sampratą ir formuojamus stereotipus. Tai daro įtaką lyčių diskriminacijai.

Savo darbe daugiau kalbėsiu apie moterų patiriamą diskriminaciją, kuri dažniausiai yra susijusi su vyru dominavimu.

Plačiau aptarsiu diskriminaciją šeimoje, darbe, politikoje, taip pat pristatysiu diskriminaciją amžiaus požiūriu.

Kalbėsiu apie tai, jog vyrų dominavimas gali įgyti įvairias formas – prievartos, pornografijos, smurto šeimoje. Dėl šio dominavimo moterys patiria kur kas daugiau prievartos dėl lyties nei vyrai.

Sherry Ortner teigia, jog „moteris yra tapatinama su kažkuo, arba, jei norite, atrodo, yra simbolis kažko, ką kiekviena kultūra nuvertina, ką kiekviena kultūra apibrėžia kaip esantį žemesnio egzistencijos sluoksnio negu ji pati“. (4) Todėl bandysiu įrodyti, kad tai,

ką daro vyrai, yra paprastai labiau vertinama nei tai, ką daro moterys, netgi tada, kai jų veikla panaši ar net ta pati.

Šiuolaikinė lyties samprata

Lytis struktūruoja socialinį gyvenimą ir reikalauja, kad lyties statusai būtų aiškiai diferencijuoti. Įvairūs talentai, seksualiniai polinkiai, tapatybės, interesai, sąveikos būdai suskaido ir sąlygoja individų kūniškas ir socialines patirtis. Yra socialiai ir teisiškai pripažinti tokie lyčių statusus: vyras ir moteris. Socialiniame lyties konstravimo procese nėra svarbu, ką vyrai ir moterys daro, nes socialinis lyties institutas užtikrina tai, kad, nors ir ką jie darytų, tai būtų suvokiama kaip skirtinga dalykai. Gali būti, kad šie skirtumai visuomenėje pradeda mažėti ir individai peržengia lyčių statusų ribas. Tačiau bet kokiu atveju reikia tas ribas išlaikyti, nes lyčių socialinė tvarka, kuri yra įprasta mūsų visuomenėje, sužlugtų

Kas lemia lyčių socialinius vaidmenis? Galima būtų išskirti tai:

 Vaidmenų kultūrinis sąlygotumas

Galima būtų manyti kas vyriškumą ir moteriškumą nulemia biologiniai skirtumai. Tačiau aiškiai matyti, kad daug didesnę įtaką turi kultūriniai veiksniai: vieni vaidmenys laikomi moteriškais vienoje visuomenėje, tuo tarpu tie patys vaidmenys gali būti laikomi vyriškais kitoje visuomenėje.

 Tradiciniai vaidmenys ir jų kaita.

Žmonijos istorijoje pagrindinis moterų socialinis vaidmuo buvo namų ir vaikų priežiūra.Vyrų socialinių vaidmenų spektras kur kas platesnis: vyrai atlikdavo pagrindinius vaidmenis ekonomikoje, politikoje, religijoje, karyboje. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje ši padėtis keičiasi ir vis daugiau ir daugiau tradicinių vyriškų vaidmenų tampa tiek vyriškais, tiek

moteriškais. Vis daugiau moterų renkasi iš seno vyriškomis laikytas profesijas. Galima būtų teigti, kad lyčių vaidmenų stereotipai keičiasi, nors ir ne taip greitai.

Tokie formuojami stereotipai daro įtaką lyčių diskriminacijai, kuri vis dar labai žymi ir šiuolaikinėje visuomenėje.

Darbas ir lytis

Lyčių diskriminacija ypač pasireiškia darbo sferoje. Moterų padėčiai darbo rinkoje vis dar daug įtakos turi vyrai – kaip šeimos nariai, darbdaviai arba netgi paskolų teikėjai. Darbo rinka vis dar palankesnė vyrams, o ne moterims; ji parodo ir toliau stiprina nusistovėjusius vyrų ir moterų vaidmenis namuose, dar labiau skatindama pasidalijimą ir nepaisydama akivaizdžių įrodymų, kad ne tik daugumos moterų, bet ir vyrų gyvensena nebetelpa į siaurus jiems taikomus rėmus.

Moterų ir vyrų nevienodai veiklai skiriamas laikas daro tiesioginę įtaką jų užimtumo modeliams ir gyvensenos pasirinkimui. Įprastas vyrų atlygintino darbo modelis – visą gyvenimą trunkantis nuolatinis užimtumas visą darbo dieną – primeta tam tikrus šeimos laiko išteklių apribojimus. Moterys priverstos su savo laiku elgtis lanksčiau. Būtent moterys, jei reikalauja šeimos interesai, dirba mažiau arba atsisako užimtumo visą darbo dieną. Todėl moterys ir toliau sudaro didžiąją bedarbių, prastai mokamų darbuotojų, globėjų ir pan. dalį. Daugelyje valstybių narių moterų nedarbingumo rodikliai didesni negu vyrų (1,8 proc. aukštesnis negu vyrų nedarbingumo rodiklis 15 narių ES ir 1,9 proc. – 25 narių ES); be to, moterys ir tebėra prasčiau apsaugotos nuo nedarbo ir ekonominio neaktyvumo negu vyrai.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 714 žodžiai iš 2047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.