Lyčių skirtumai
5 (100%) 1 vote

Lyčių skirtumai

Įvadas 2

Lyčių panašumai ir skirtumai 2

LYTIS IR PAŽINTINIAI GEBĖJIMAI 3

LYTIS IR SOCIALINIS ELGESYS 4

Savarankiškumas ar tarpusavio priklausomybė. 4

Agresija. 6

Socialinis pirmavimas. 7

Seksualinė iniciatyva 7

Ar lemia biologija? 8

LYTINIAI HORMONAI IR SOCIALINIS ELGESYS. 8

EVOLIUCIJA IR LYČIŲ SKIRTUMAI 9

Socialinis lyties formavimas 10

LYTINĖ TIPIZACIJA 10

LYTINIAI VAIDMENYS 11

Kultūriniai lytinių vaidmenų skirtumai 11

Lytinių vaidmenų skirtumai įvairiais laikmečiais 12

Ar būtini lytiniai vaidmenys? 13

Lytinių vaidmenų kitimas per žmogaus gyvenimą 14

Įvadas

Į kategorijas mes skirstome ir žmones, ir daiktus. Iš visų žmonių skirstymo būdų, pavyzdžiui, aukšti ar žemi, šviesiaplaukiai ar tamsiaplaukiai, liesi, raumeningi ar apkūnūs, mėlynakiai ar rudaakiai, du matmenys yra ypač svarbūs. Žmonių savivokai ir tapatybėms, draugų ir partnerių pasirinkimui, tam, kaip kiti juos vertina, etniškumas ir lytis yra daug svarbesni negu ūgis ar plaukų spalva. Žmonės pirmiausia derinasi prie kito žmogaus etniškumo, o ypač prie lyties. Kai jūs gimėte, pirmasis dalykas, kurį žmonės apie jus norėjo sužinoti, buvo – „berniukas ar mergaitė?“ Kai jūsų lytis būdavo neaiški, pavyzdžiui, jūs nebūdavote aprengtas rožinės ar mėlynos spalvos drabužėliais, žmonės nežinodavo, kaip reaguoti. Kaip bendri protėviai ir kultūros tradicijos lemia mūsų etniškumą, taip mūsų biologinė lytis lemia socialinę bei kultūrinę lyties sampratą – bruožus, iš kurių žmonės skiria, ar mes esame vyrai ar moterys. Apžvelgdami, kaip kultūra kuria socialinę įvairovę, pažvelkime ir į prigimties bei ugdymo įtaką lytiškumui. Kiek vyrai ir moterys skiriasi vieni nuo kitų įvairiais savo gyvenimo tarpsniais? Kaip kultūrinė lyties samprata veikia mūsų požiūrį į save bei kitų žmonių požiūrį į mus?

Lyčių panašumai ir skirtumai

Daug kuo abi lytys yra panašios. Jūsų vyriškoji ar moteriškoji lytis neturėjo įtakos tam, kada jūs pradėjote sėdėti, vaikščioti ar jums prasikalė dantys (Maccoby, 1980). Sužinojęs jūsų lytį, niekas nieko negalėtų pasakyti apie jūsų žodyną, intelektą ar laimingumą. Tačiau yra keletas įdomių skirtumų. Vidutinė moteris, lyginant su vidutiniu vyru, turi 70% daugiau riebalų, 40% mažiau raumenų ir yra apie 13 cm žemesnė. Vyrai, lyginant su moterimis, dviem metais vėliau subręsta, 20 kartų didesnė tikimybė, kad yra sutrikęs jų spalvinis regėjimas ir, nors tai priklauso nuo šalies, miršta maždaug 10 metų anksčiau. Priešingai negu moterys, pusė vyrų apie 50-uosius gyvenimo metus praplinka. Ir, jeigu tai nors kiek paguodžia, vyrai dvigubai dažniau negu moterys geba judinti ausis.

Moterys dažniau vienodai sapnuoja ir vyrus, ir moteris, gali dar kartą seksualiai susijaudinti po patirto orgazmo, užuosti silpnus kvapus. Moteris dvigubai dažniau kankina nerimo sutrikimai bei depresija ir galbūt 10 kartų dažniau valgymo sutrikimai. Vyrai tris kartus dažniau tampa alkoholikais ir nusižudo, vaikystėje jiems daug dažniau diagnozuojamas hiperaktyvumas, o suaugę jie dažniau tampa antisocialiomis asmenybėmis.

LYTIS IR PAŽINTINIAI GEBĖJIMAI

Moksle, kaip ir gyvenime, daugiau dėmesio skiriama skirtumams, o ne panašumams. Kai kam gal bus naujiena, kad abi lytys nesiskiria savo vidutiniais verbaliniais gebėjimais, kurie vertinami žodyno, skaitymo supratimo ir analogijų testais (Hyde ir Linn, 1988), tačiau daugumai didesnė naujiena yra ta, kad tarp prastus įverčius gavusiųjų yra daugiau berniukų negu mergaičių. Berniukai dažnai vėliau pradeda kalbėti. Pagalbinėse skaitymo klasėse berniukų yra tris kartus daugiau negu mergaičių (Finucci ir Childs, 1981).

Pagal matematikos pažymius vidutinė mergaitė prilygsta vidutiniam berniukui arba net pralenkia jį (Kimball, 1989). Atlikus 100 tarpusavyje nesusijusių tyrimų, kurių metu daugiau kaip trims milijonams atstovaujamosios imties žmonių buvo pateikti matematikos testai, vyrų ir moterų vidutiniai įverčiai buvo beveik vienodi (Hyde ir kt., 1990). Tačiau, nepaisant daug didesnių skirtumų tarp tos pačios lyties atstovų negu tarp lyčių, buvo nustatyta ir tam tikrų grupinių skirtumų. Moterys geriau atlieka matematinius skaičiavimus, bet įvairių kultūrų vyrai gauna didesnius įverčius už matematinių problemų sprendimą (Benbow, 1988; Lummis ir Stevenson, 1990). Pavyzdžiui, vidurinių mokyklų abiturientai, atlikdami SAT matematinių gabumų testą, surenka vidutiniškai 50 balų daugiau negu abiturientės (vadinasi, atsakydami į 60 klausimų, jie aplenkia vidutiniškai keturiais teisingais atsakymais). Labiausiai skiriasi kraštutiniai rezultatai. Tarp gabių septintokų (kurių SAT matematinių gabumų testo įvertis didesnis kaip 700) berniukų ir mergaičių santykis yra 100:1 (Benbow, 1988). Kalbant apie ypatingą gebėjimą greitai mintyse apsukti trimačius objektus, net vidutinis vyrų ir moterų skirtumas tampa stulbinantis (Hal-pern, 1986; Linn ir Peterson, 1986; Sanders ir Soares, 1986). Tokie erdviniai gebėjimai gelbsti kraunant lagaminus į automobilio bagažinę, žaidžiant šachmatais arba sprendžiant tam tikras geometrines problemas.

Taigi, ar įgimti lyčių skirtumai paaiškina, kodėl dauguma matematikų, daugiau kaip 9 iš 10-ties garsiausių šachmatininkų ir
amerikiečių architektų, yra vyrai? Prieš sakydami „taip“, aptarkime, kaip mergaičių ir berniukų interesus bei gebėjimus lemia socialiniai lūkesčiai (Eccles ir kt., 1990). Daugelis Šiaurės Amerikoje gyvenančių tėvų siunčia savo sūnus į kompiuterininkų stovyklas, o savo dukteris ragina mokytis anglų kalbos. Galima spėti, kad vyrų pranašumas sprendžiant matematines problemas didėja su amžiumi, o išryškėja tik baigus pradinę mokyklą. Atliekant SAT, aukštus įverčius gavusių berniukų daugiau iš dalies dėl to, kad yra mažesnė pažangių testą atliekančių berniukų imtis. Kadangi dabar vis daugiau merginų skatinamos lavinti savo matematinius ir mokslinius gebėjimus, atotrūkis tarp lyčių mažėja. Palyginus atstovaujamąsias vidurinių mokyklų jaunesniųjų moksleivių imtis pagal preliminaraus mokyklinių gebėjimų testo (PSAT) rezultatus, nustatyta, kad berniukų pranašumas tarp 7-ojo ir 9-ojo dešimtmečio vidurio išnyko (Linn ir Hyde, 1991).

LYTIS IR SOCIALINIS ELGESYS

Vyrų ir moterų psichologijos tyrimai iškelia klausimą: ar, žinant žmonių domėjimąsi skirtumais, vyrų ir moterų skirtingumo tyrimai nestiprina esamų lyties stereotipų? Atspindėdama 8-ojo dešimtmečio nuotaikas, sociologė Jessie Bernard (1976, 13 p.) įspėjo, kad mokslinis lyčių skirtumų atskleidimas dažnai tampa „kovos prieš moteris ginklu“. Kai vienos grupės padėtis aukštesnė ir ji galingesnė, grupės skirtumai dažnai vertinami kaip silpnesnės grupės trūkumai.

Devintajame dešimtmetyje mokslininkai pasijuto laisvesni ieškoti lyčių skirtingumų ir juos moksliškai patvirtinti. Kai kurie jų, pavyzdžiui, Alice Eagly (1986), teigė, kad „silpnindami išpūstus lyties stereotipus, lyčių skirtumų tyrimai galbūt skatina lyčių lygybę“. Kiti tyrėjai tikino, kad lyčių skirtumai nerodo moterų trūkumų. Pavyzdžiui, tai, kad moterys yra labiau socialiai susietos, dažniau rodo sveiką negu pernelyg priklausomą asmenybę. Nesvarbu, ar šis skirtumas pagrįstas biologiškai ar socialiai, jis gali būti pripažįstamas ir netgi vertingas. Todėl palyginkime lyčių savarankiškumą, agresyvumą, socialinį pirmavimą ir seksualinę iniciatyvą.

Savarankiškumas ar tarpusavio priklausomybė.

Atskiri vyrai ir moterys yra skirtingi: nuo švelniai globojančių iki ryškiai rungtyniaujančių. Tačiau yra skirtumų ir tarp tos pačios lyties atstovų, ir tarp lyčių. Psichologai Nancy Chodorow (1978, 1989), Jeanas Bakeris Milleris (1985) ir Carol Gilligan su bendradarbiais (1982, 1990), klausydami moterų samprotavimų ir rūpesčių, padarė išvadą, kad santykiams daugiau reikšmės teikia moterys negu vyrai. Priešingai negu berniukai, kurie privalo apibūdinti save atskirai nuo savo dažniausiai moteriškosios lyties globėjos, mergaitės lengvai susitapatina su savo motinomis ir išsiugdo tapatumą, paremtą jų socialiniais ryšiais. Tolesnė patirtis stiprina vyrų savasties savarankiškumą ir moterų savasties abipusį priklausomumą. Moterys pokalbiu nagrinėja santykius, o vyrai juo perduoda savo sprendimus. Moterys pabrėžia rūpinimąsi; jos dažniausiai rūpinasi ir labai jaunais, ir labai senais žmonėmis. 69% žmonių teigia apie savo artimus ryšius su tėvu, o 90% – su motina (Hugick, 1989). Vyrai, kaip ir apskritai visi stiprūs žmonės, pabrėžia laisvę ir pasitikėjimą savimi.

Stipresni moterų socialiniai ryšiai pasireiškia ne tik tuo, kad jos globoja ir remia savo ikimokyklinio amžiaus vaikus bei senstančius tėvus, bet ir atsispindi jų nuostatose bei pasirenkant karjerą. Daugumą globojančiųjų profesijų – socialinių darbuotojų, mokytojų, auklėtojų – renkasi moterys. 1990 metais apklausus 194 000 Amerikos universitetų pirmakursių, 51% vyrų ir 71% moterų atsakė, kad Į „pagelbėti žmonėms, esantiems bėdoje“, yra labai svarbu. Stipresni moterų ryšiai išryškėja anksti, dar žaidžiant. Berniukai paprastai žaidžia didelėmis grupėmis, daugiau reikšmės skiria veiklai, mažai — intymiems pašnekesiams. Mergaitės žaidžia mažesnėmis grupėmis, dažnai tik su vienintele drauge. Žaisdamos mergaitės mažiau negu berniukai rungtyniauja tarpusavyje, dažniau pamėgdžioja socialinius santykius (Lever, 1978). Ir žaisdamos, ir vėliau ko nors siekdamos, moterys yra atviresnės ir jautresnės grįžtamajam ryšiui negu vyrai (Maccoby, 1990; Roberts, 1991). Paauglystėje mergaitės daugiau negu berniukai laiko praleidžia su draugais ir mažiau būna vienos (Wong ir Csikszentmihalyi, 1991).

Apklausiamos moterys taip pat daug dažniau negu vyrai laiko save empatiškomis. Būdami empatiški, jūs susitapatinate su kitais žmonėmis. Jūs džiaugiatės su tais, kurie džiaugiasi, ir verkiate su tais, kurie verkia. Jūs įsivaizduojate, kaip turi jaustis neįgalūs žmonės, ką reiškia labai stengtis nustebinti žmones, kaip smagu laimėti apdovanojimą. Fiziologiniai empatijos matai, pavyzdžiui, žmogaus pulso dažnumas matant kito žmogaus nelaimę, rodo mažesnius empatiškumo skirtumus tarp lyčių negu apklausų duomenys (Eisenberg ir Lennon, 1983). Tačiau moterys labiau linkusios reikšti empatiją – verkti ir sakyti, kad jos sielvartauja matydamos kito žmogaus kančią.

Be to, tiriant daug kartų nustatyta, kad moterys geriau supranta žmonių emocinius ženklus (Hali, 1987). Stebėdamos begarsę, 2 sekundžių trukmės filmuotą ištrauką, kurioje rodomas
moters veidas, moterys geriau negu vyrai pajunta, ar ji yra pikta, ar svarsto skyrybų klausimą. Moterų jautrumas nežodinei išraiškai padeda paaiškinti, kodėl ir vyrai, ir moterys sako, kad jų draugystė su moterimis yra intymesnė, malonesnė ir ugdanti (Rubin, 1985; Sa-padin, 1988). Ieškodami žmogaus, kuris suprastų, su kuriuo būtų galima pasidalyti savo rūpesčiais ar skausmu, ir vyrai, ir moterys paprastai kreipiasi į moteris.

Bendraujant tokios savybės dažnai yra didelis turtas (Kurdek ir Schmitt, 1986; Orlofsky ir O’Heron, 1987). Johnas Antillis (1983), ištyręs 108 australų sutuoktinių poras, nustatė, kad tada, kai vienas iš sutuoktinių (o dar geriau – abu) turi tradicinių moteriškųjų bruožų – yra švelnus, jautrus, nuoširdus, – santuoka yra laimingesnė. Nors vyriškieji bruožai gali gerinti savivaizdį, sako Antillis, tačiau „matyt, ne jie lemia laimingus, ilgalaikius santykius“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1737 žodžiai iš 5741 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.