Lyderiavimas
5 (100%) 1 vote

Lyderiavimas

Lyderiavimas ir vadovavimas

Lyderiavimo apibūdinimas

Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovauja grupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančiųjų nurodymus. Tie vadovaujantys as¬menys socialinėje psichologijoje vadinami lyderiais (angį. leader – vadas, vado¬vas), o vykdantieji – pasekėjais. Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius. Mūsų aplinkoje formalus lyderiai dažniausiai vadinami vadovais, viršininkais ir pan. Pir¬miausia orientuosimės į neformalius lyderius.

Neformalūs lyderiai yra tie, kurie užima grupės lyderių roles dėl to, kad yra energingesni, greičiau negu kiti grupės nariai sugeba parinkti veiksmams tikslus, suderinti grupės narių pastangas tiems tikslams pasiekti ir kt. Ameri¬kiečių psichologas V Šutsas (1961) pažymi, kad lyderio prireikia, kai yra ne¬atitikimas tarp grupės poreikių ir išorinės aplinkos, taip pat tarp grupės narių tarpasmeninių poreikių. Grupės harmonijos su išorine aplinka siekiams reali¬zuoti lyderis rūpinasi nustatyti ir palaikyti grupės kontaktus su kitomis grupė¬mis ir asmenimis, kad ji nebūtų izoliuota nuo kitos socialinės aplinkos, tačiau išlaikytų save kaip visumą. Be to, jis nustato ir palaiko pakankamą išorinę kontrolę, kad grupė galėtų laisvai funkcionuoti iš išorės netrukdoma, jausda¬ma malonių santykių su išorine aplinka komfortą. Tenkinant tarpasmeninius poreikius, lyderis padeda grupės nariams rasti balansą tarp tarpusavio kon¬taktų kiekybės ir sąveikos turinio, tarp tarpusavio kontrolės ir laisvo veikimo, tarp asmeninio suartėjimo bei draugiškumo ir asmenybės autonomijos išlai¬kymo.

Konkretinant lyderio rolės elgseną, joje išskiriamos šios pagrindinės funkcijos: 1) grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas; 2) atskirų grupės na¬rių veiksmų koordinavimas, siekiant bendrų tikslų; 3) grupės narių informavi¬mas apie veikimą, jo rezultatus ir kt.; 4) grupės narių veiklos kontrolė, paska¬tinimai ir bausmės; 5) arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių; 6) grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt.

Lyderių rūšys

Lyderiavimas būna skirtingas priklausomai nuo lyderio asmeninių savybių, lyderiavimo motyvų (kas skatina lyderį užimti šias pozicijas), nuo grupės ir visuo¬menės tikslų supratimo ir nuo grupės ypatybių (didelė ar maža, kokie grupės tikslai, kokios narių ypatybės, nariai seka lyderiu ar prieštarauja jam) ir kitų sąlygų.

Pagal lyderio santykiavimo su grupe pobūdį K. Levinas išskyrė tris lyderių tipus: autokratinį, demokratinį ir liberalųjį.

Autokratinio tipo lyderis vadovauja grupei iškeldamas savo asmenybę, savo nuomonę. Jis nesitaria su grupės nariais nei dėl veikimo tikslų, nei dėl metodų, paskatinimų ir kt. Grupės nariams jis komanduoja trumpais lakoniš¬kais sakiniais, kartais net su grasinančia potekste. Pasekėjų nuomonių jis ne¬mėgsta, prieštaravimai jį užgauna.

Demokratinio tipo lyderis dėl grupės veiklos nuolat tariasi su grupės na¬riais. Parėdymai, draudimai, paskatinimai ir bausmės nustatomi diskusijų ke¬liu. Šio tipo lyderis ne komanduoja, bet siūlo. Jo kalbos tonas draugiškas, iš¬klauso kitų nuomones ir jomis remiasi vadovaudamas grupei.

Liberaliojo tipo lyderis grupės pripažįstamas, tačiau organizuojant jos veik¬lą jokios iniciatyvos nerodo. Nurodymus pasekėjams jis perduoda prašymų forma, lyg gėdydamasis savo, kaip lyderio, pozicijos. Prašymų ir bausmių be¬veik neskiria.

F. Fydleris (1972) dar skiria du lyderių tipus, priklausančius nuo bendrųjų lyderiavimo tikslų. Pirmas – į grupės pasiekimus besiorientuojantis lyderis. Jis deda daugiausia pastangų, kad uždaviniai būtų kokybiškai atliekami, vi¬saip skatindamas (kartais ir šiurkščiais spaudimo metodais) įvykdyti grupės tikslus. Antrasis pirmiausia rūpinasi grupės narių tarpasmeninių santykių kokybe ir jų komfortu.

Atsižvelgiant į veiklos pastovumą ir įvairiapusiškumą, skiriami situacijos lyderiai ir visapusiški lyderiai. Situacijos lyderiai vadovauja grupei tik tam tik¬rais specifinės veiklos momentais. Pavyzdžiui, tokiu lyderiu gali būti ekskursi¬jos vadovas, stalo komendantas pasilinksminimuose, piršlys vestuvėse ir pan. Pastovus visapusiškas lyderis ilgesnį laiką vadovauja pagrindinei grupės veik¬lai (darbui, mokymuisi, žaidimams ir kūrybai).

Vadovavimo veiklos ypatybės

Lyderiavimas ir vadovavimas yra kiek skirtingi reiškiniai. Lyderiavimas yra vidinis tam tikros grupės pro¬cesas, priklausantis nuo grupės narių iniciatyvos. Va¬dovavimas sieja grupės veiklą su kitų grupių ir visos visuomenės, kurios dalis yra ši grupė, veiklos tikslais. Vadovavimas yra grupės veiklos valdymas, kurį atlieka visuomenės skirtas vadovas pagal administracinius, teisinius įgalioji¬mus ir bendrabūvio normas. Lyderiavimas remiasi neformaliais tarpasmeni¬nės simpatijos, pripažinimo, solidarumo, opozicijos ir kitais santykiais. Vado¬vavimo pagrindą sudaro oficialūs dalykinės priklausomybės santykiai tarp va¬dovo ir valdinių, tarp vadovo ir aukštesnėse pakopose esančių vadovų. Vado¬vas vykdo ne tik šios grupės, bet ir visuomenės pageidavimus dėl grupės veik¬los. Todėl ir jo vadovavimas priklauso tiek nuo santykių su kitais grupės na¬riais, tiek nuo santykių su aukštesniųjų grupių atstovais.

Vadovavimo ir lyderiavimo
skirtumai nepanaikina šių dviejų grupės reiški¬nių panašumų ir glaudžių ryšių. Daugybė įvairių grupių veiklos tyrimų rodo, kad vadovavimo funkcijas geriausiai atlieka tie asmenys, kurie yra autoritetin¬gi, mėgstami kaip geri žmonės, gerbiami kaip specialistai, pagal neformalių santykių struktūrą. Efektyviausiai grupė valdoma tais atvejais, kai vadovavi¬mo ir lyderiavimo rolės joje susilieja, kai oficialus vadovas kartu yra ir nefor¬malus lyderis. Žinoma, čia nebūtina, kad šių grupių vadovas būtų visapusiškas lyderis. Pakanka, kad jis būtų nuoširdžiai gerbiamas kaip savo darbo specialis¬tas, mėgstamas kaip mokantis santykiauti su kitais žmonėmis, energingas or¬ganizatorius, pavyzdys savo vidine ir išorine kultūra, vertybinėmis orientacijo¬mis.

Vadovavimo veikla yra kūrybinė, nes vadovas pats pasirenka ne tik veiki¬mo būdus, bet ir uždavinius, gauna naujus ir originalius veikimo rezultatus. Šiuo požiūriu vadovo veikla yra artima mokslininkų ir menininkų veiklai. Va¬dovavimo savarankiškumas ir kūrybingumas susijęs su didele politine, teisine, moraline ir profesine atsakomybe visuomenei. Vadovo veiklos specifika ypač pasireiškia tuo, kad jis atsako ne tik už savo veiklą (kaip vadovauja kitiems), bet ir už visų vykdytojų veiklą, nuo jo priklauso grupės narių pasitenkinimas savo būsena.

Vadovo funkcijos

Aprašysime tik pačias ben¬driausias, būdingas bet kokioms grupėms vadovų funkcijas.

1. Administracinė funkcija. Vadovas koordinuoja grupės narių veiksmus. Šiam tikslui jis paskirsto grupės nariams darbus, stebi jų vykdymą, daro reikiamus darbuotojų pakeitimus ir pan.

2. Strateginė funkcija. Jai priklauso grupės veikimo tikslų iškėlimas, meto¬dų parinkimas, būsimų grupės veikimo rezultatų numatymas ir pan.

3. Eksperto bei konsultanto funkcija. Vadovas vertina grupės narių veiklos procesą ir to veikimo rezultatus. Radęs kokių nors trūkumų, jis konsultuoja atlikėjus, kaip pašalinti tuos trūkumus. Reikia pasakyti, jog ne vadovo pozici¬ja, bet dalykinė kompetencija gali užtikrinti sėkmingą Šios funkcijos atlikimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1147 žodžiai iš 3739 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.