Lyderiavimas ir vadovavimo stilius
5 (100%) 1 vote

Lyderiavimas ir vadovavimo stilius

ĮVADAS

Vadyba – valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir t.t. Vadybos mokslo praktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius metų, o mokyklos – jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų objektas yra socialinės sistemos žmonės. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose.

Organizacija – tai, grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Organizacija turi bendrą tikslą; visi organizacijos nariai drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą taip, kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus taikiai, per trumpą laiką su mažiausiomis sąnaudomis.

Vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, o lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso.

Vadovavimas ir lyderiavimas iš esmės skiriasi, bet žmogus gali būti ir formalus vadovas ir turėti lyderiavimo savybių. Kitaip tariant lyderiavimas yra apsprendžiamas žmogaus savybių. Taip pat jis gali būti ir kaip procesas, o tai yra nepriverstinės įtakos naudojimas, bandant kreipti ar koordinuoti grupės veiklą, kad būtų pasiektas tikslas.

Dar antikos laikais Aristotelis atrado svarbų visuomenės dėsnį, kurį suformulavo taip: pasaulis nenori būti prastai valdomas. Kadangi dauguma dėsnių veikia nepriklausomai nuo mūsų valios, šis filosofo pastebėjimas aktualus ir šiandien. Ypač dabar, kai tarsi grybai po lietaus steigiamos firmos, bendrovės, įmonės, organizacijos, kurioms vadovauti imasi žmonės, niekada to nedarę. Naujieji lyderiai dirba darbą, dažniausiai neturėdami nei žalio supratimo apie didį valdymo meną.

Šio mano darbo tikslas panaudojant įvairių autorių literatūrą, šiek tiek iš arčiau pabandyti apžvelgti kas yra lyderiavimas ir vadovavimo stiliai.

KAS YRA ORGANIZACIJA IR JOS VADOVAS?

Prieš pradedant gilintis į tai, kas yra lyderiavimas ir vadovavimo stilius bei kas jiems būdinga, tikslinga būtų apibrėžti jų pasireiškimo “vietą” – pačią organizaciją bei tuos asmenys kurie joje vadovauja.

Organizacijos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Organizacija, visų pirma, yra “socialinė sistema”, kadangi yra sudaryta iš elementų žmonių ir jų grupių, sąveikaujančių tam tikrais ryšiais. Šių ryšių visumą sudaro socialinės sistemos struktūrą. Kitos organizaciją identifikuojančios sąvokos yra tikslai, kurių siekia kiekviena organizacija, veikla, kuria grindžiamas organizacijos egzistavimas, bei kontrolė, praktiškai paliečianti kiekvieną jos narį. Socialinę sistemą neišvengiamai sudaro žmonės, komunikuojantys tarpusavyje. Taigi organizacija, kaip socialinė sistema, visų pirma nagrinėjama kaip sudėtingas įvairiai sąveikaujančių “žmogiškųjų santykių kompleksas”. Mano darbe šis teiginys yra ypatingai svarbus, kadangi valdymas būtent ir atskleidžia sąveiką tarp organizacijos vadovo ir pavaldinių.

Iš įvairių personalo kategorijų vadovai pagal formavimo šaltinių įvairovę, pareigybinio augimo galimybes, darbo su personalu sudėtingumą yra reprezentatyviausia grupė (kitose valdymo personalo grupėse vykstantys procesai yra santykinai paprastesni). Savo ruožtu vadovų darbas, jų formavimas ir ugdymas, palyginti su specialistų ir kitų tarnautojų, taip pat sunkesnis.

Vadovai apibūdinami labai įvairiai. Vieni teigia, kad “vadovų funkcija yra sprendimo priėmimas visais valdymo aparato veiklos svarbiausiais klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą”. Kiti autoriai, be įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už valdymo proceso eigą ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko vadovo darbo sritį: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskirų valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir viso personalo veiklą, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius uždavinius”.

Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetenciją įvairiose jam patikėto personalo veiklos srityse, atsakingas apskritai už valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam patikėtą personalą per savo padalinius.

Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teigė, kad pirmoji sąlyga, keliama įmonės vadovui, – būti geru administratoriumi, t.y. sugebėti atlikti šias pagrindines valdymo funkcijas:

a) numatyti;

b) organizuoti;

c) tvarkyti;

d) derinti;

e) kontroliuoti.

Antroji sąlyga – kompetetingumas, t.y. vadovas privalo išmanyti specialias įmonės funkcijas.

Išskiriami tokie gabaus vadovo bruožai:

1. Gabus vadovas (profesionalas) visų pirma orientuojasi į žmones, gerai žino, jog darbą atlieka ne mašinos, o žmonės. Kad ir kokia tobula būtų technika, be žmonių ji neveikia ir yra nenaudinga. Todėl gabus vadovas daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pažinti pavaldinius,
geruosius ir silpnuosius jų bruožus ir remiasi personalo išmintimi;

2. orientuojasi į žmogų. Norint valdyti ūkinius procesus (ir ne tik juos), būtina perprasti individuolias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Orientuodamasis į kitą žmogų, gabus vadovas ypač atidus jauniems darbuotojams;

3. aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps, vienas visko nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomybę, perduodamas savo teises, ugdo pavaldinių aktyvumą, atsakomybę, iniciatyvą ir kūrybinį požiūrį į pareigas ir darbą.

Vadovo darbas ir pats valdymo procesas priklauso nuo organizacijos dydžio, gaminamos produkcijos ar atliekamų paslaugų pobūdžio, dirbančiųjų kolektyvo, žmonių išsilavinimo, kultūros lygio ir kitų veiksnių. Vadovo darbas visur labai įvairus ir sunku nusakyti jo bendrus bruožus ir skirtumus. Vadovų darbui bendra tai, kad jų veiksmai visuomet yra trumpalaikiai, įvairialypiai, skirtingi ir fragmentiški. Jų nebūna visiškai vienodų. Be to kiekvienas vadovas atlieka savo vaidmenį savaip. Tas darbas priklauso nuo jo būdo bruožų, sugebėjimo bendrauti, kvalifikacijos ir pan.

Vadovai turi reikalų su žmonėmis, bet ne absoliučiai objektyviu pagrindu, nes jie patys yra taip pat žmonės su savo privalumais ir trūkumais ir neretai patys tampa problemos dalimi. Vadovai palaiko tiesioginius ryšius su atskirais žmonėmis ir su žmonių grupėmis. Žmonės, būdami vienu iš gamybos veiksnių, suinteresuoti ne tik siekti įmonės tikslų, bet ir turi savų tikslų. Siekdami nukreipti žmonių pastangas į įmonės tikslų siekimą, vadovai susiduria su tokiais klausimais kaip orientacija, komunikacija, motyvacija, lyderiavimas.

LYDERIAVIMAS

Tai esminis vadovavimo faktorius, pasireiškiantis per vadovo asmenybę, įgimtus ir įgytus bruožus, jo motyvus.

Lyderio veiklą ir veiklos svarbumą galima apibūdinti taip:

1. lyderio elgesys veikia grupлs motyvacijа;

2. lyderis yra pagrindinis tarpininkas tarp darbo grupės narių;

3. lyderis lemia grupės ryšį su išorine aplinka;

4. lyderis lemia, ar bus suprasti ir įgyvendinti įmonės tikslai;

5. lyderis kuria ir keičia planavimo ir kontrolės mechanizmą;

6. lyderis yra absoliučiai atsakingas priimant esminius sprendimus;

7. lyderis lemia ar išsilaikys įmonė, ypač krizės metu;

8. nuo lyderio žymia dalimi priklauso darbuotojų pasitenkinimas, darbo kokybė ir kiekybė.

Egzistuoja du lyderių tipai:

1. formalus (paskirtas) lyderis;

2. neformalus lyderis.

Formąlūjį lyderį oficialiai paskiria aukštesnieji valdžios organai. Neformąlūjį lyderį pasirenka pati grupė. Neformalūs lyderiai atsiranda bet kurioje socialinėje grupėje.

Idealus vadovas yra tas, kuris būdamas formaliu lyderiu sugeba tuo pačiu tapti ir neformaliu lyderiu.

Kodėl žmonės nori būti lyderiais?

Vadovavimo motyvai pagal A.Maslow poreikių teoriją, būtu pagarbos –pripažinimo ir saviraiškos poreikiai.

Kiekvienoje visuomenėje šie bruožai yra dominuojantys palyginti nedideliai žmonių daliai. Dauguma žmonių nori būti pasiekėjais, o ne lyderiais ir daugiau rūpinasi prisijungimo (arba socialiniais) saugumo poreikiais.

Lyderiai siekdami savo tikslų ir norėdami pajusti savo įtaką ir galią noriai kenčia įtampą ir atsakomybę.

Pabandykime apžvelgti kokie šaltiniai gali įtakoti lyderį.

Galima išskirti šiuos pagrindinius įtakojančius šaltinius:

1. Įstatymiška galia. Asmuo naudojasi įstatymiška galia, jei jį paskiria įstatymiška vyresnybė. Šis įtakos šaltinis yra prieinamas visiems formaliems vadovams. Įstatymiška galia yra veiksmingiausia tada, kai darbuotojai pripažįsta lyderį ir grupės tikslai neprieštarauja įmonės tikslams. Jei įstatymiška galia nėra sustiprinta kitais galios šaltiniais, ji gali būti mažiau įtakinga, to pasekoje nukenčia įmonės tikslai;

2. atlyginimo (piniginė) galia. Vadovas gali daryti įtaką darbuotojams skatinti arba bausti, pritaikydamas apmokėjimo sistemą. Atlyginimo galia tenkina darbuotojo fiziologinius ir saugumo poreikius ir lyderių jėgos poreikį. Kad šis šaltinis būtų veiksmingas, pinigai turi būti darbuotojams svarbus motyvas ir atlyginimas turi tiesiogiai priklausyti nuo tikslų įvykdymo. Kartais darbo grupė gali susilpninti pinigų galią, izoliuodama ir nubausdama tuos, kurie jai pasiduoda. Jeigu darbo grupė yra rišli ir įtakinga, ji gali panaikinti lyderio piniginę galią;

3. kvalifikacijos (patyrimo) galia. Kada vadovo elgesys rodo, kad jis iš tikrųjų žino, kaip atlikti darbą, tai jam suteikia šią galią. Todėl idealu, kai vadovas yra pakankamai kompetentingas;

4. simpatijos galia. Daugelis žmonių tampa lyderiais (ypač neformaliais) todėl, kad jie išsiugdo sugebėjimą patikti žmonėms, tai jų įtakos pagrindas;

5. pagarbos galia. Kartais sunku atskirti ar vadovas daro įtaką simpatijos ar pagarbos galia. Tačiau šios savybės yra skirtingos, nes yra daug vadovų, kuriuos pavaldiniai gerbia, bet nemėgsta. Dažniausiai vadovai yra gerbiami už stipriai išreikštas bendražmogiškąsias vertybes: teisingumą, protingumą, patriotiрkumą,
dorovingumą. Dorovingumą kai kurie teoretikai išskiria kaip atskirą galios šaltinį;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1545 žodžiai iš 5050 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.