Lyderis ir lyderiavimas
5 (100%) 1 vote

Lyderis ir lyderiavimas

112131

Įvadas

Socialinio elgesio samprata

Socialinių elgesį apibūdina ryšiai: santykiai su kitais žmonės, ryšius bei santykius lemiančios aplinkybės, tokios kaip nuostatos arba vertybinės orientacijos, ir ryšių , santykių rezultatas – grupės, statusų hierarchija jose.

Sąveikaudamas su socialine aplinka, žmogus pasireiškia kaip atskiras vienetas, organizuotas, vientisas. Bet juk kažkas turi vienyti, derinti tai, ką žmogus patyrė praeityje ir ką patiria dabar, kas jis buvo praeityje ir kas yra dabar. Tas potyrius vienijantis elementas, tarpusavio santykių atskaitos taškas yra mūsų asmenybė, mūsų ego. Mums visą gyvenimą tenka rinktis – būti individualybe, sąlygiškai apsiribojusia nuo kitų žmonių įtakos ir dėl to patiriančią nemalonumų, ar grupės, kito žmogaus dalimi, jaustis saugiai, bet riboti savo individualumą.

Bet kitų žmonių pagalbos ir poveikio žmonėmis netaptume. Geriausiu atveju taptume „maugliai“. Bendrijoje išmokstame kalbėti, reikšti jausmus, bendrauti, dirbti ir dar daug ko. Žmonių grupėje tampame civilizuoti. Nuo gimimo iki mirties esame grupės nariai. Grupė ( apskritai visuomenė) kelia žmogui savus reikalavimus, nustato taisykles, draudimus.

Socialiniai psichologija- ne tik teoriniai samprotavimai. Tai mokslas apie žmogų ir jo elgesį, plačiai taikomas įvairiausiose srityse- nuo bendravimo treniruotės , grupių iki rinkotyros, reklamos.

Lyderio ir lyderiavimo samprata

Beveik viskas, kas yra susiję su bendra veikla, kartu apima ir tokį reiškinį kaip lyderiavimas. Įvairiausiose grupėse vienas arba keli nariai atlieka lyderio vaidmenį , nustato grupės tikslus, elgesio normas, kontroliuoja grupės narių elgesį , skatina arba baudžia ir t.t. O kiti grupės nariai paklūsta lyderiui , atsižvelgia į jo patarimus, klauso nurodymų ir pan. Teoriškai grupės lyderio poziciją gali užimti bet kuris jos narys, tačiau dažnai atsitinka taip, kad kai kurie grupės nariai niekada netampa lyderiais, o kiti yra natūraliai pripažįstami, ir grupė jiems suteikia nemažus įgaliojimus. Natūraliai kyla klausimas, kokie veiksniai lemia lyderio vaidmens atlikimą, kokios savybės būdingos efektyviam lyderiui, kokie yra lyderiavimo stiliai ir panašiai.

Kiekvienoje grupėje ankščiau ar vėliau iškyla arba paskiriamas lyderis. Jį galima apibūdinti kaip įtakingiausią grupės narį, skatinantį ir vadovaujantį grupės veiksmams siekiant iškeltų tikslų. Paskirtam (formaliam) lyderiui galią suteikia jo užimama formali grupėje ( pvz,: vadovo, direktoriaus, administratoriaus ir pan.), o savaime iškilusiam ( neformaliam) lyderiui- grupės nariai, kurie natūraliai pripažįsta jo įtaką. Kai kuriais atvejais lyderis (palyginti su paskirtu) gali tikėtis didesnio grupės narių pasitikėjimo, tačiau jam yra keliami didesni reikalavimai ( grupė lyderiui tarytum iš anksto duoda tam tikrą „kreditą“ jį išrinkdama, todėl vėliau tikisi, kad jis užtikrins pageidautinus veiklos rezultatus).

Apibūdinant lyderiavimą, galima išskirti tokius pagrindinius momentus:

1) procesą, pasireiškiantį sąveikaujant grupės nariams;

2) iškeltų tikslų siekimą;

3) grupės nariams daromą poveikį.

Taigi galima sakyti, kad lyderiavimas – tai procesas, kurio metu paskirtas arba natūraliai iškilęs lyderis daro įtaką grupei siekdamas visiems bendrų tikslų.

Lyderiavimas yra tam tikras procesas, nes jis pasireiškia lyderio ir kitų grupės narių tarpusavio sąveika ( t.y. tiek lyderis veikai grupę, tiek ir grupė gali turėti įtakos lyderio veiksmams). Pagrindinis lyderiavimo uždavinys – taip organizuoti grupės veiklą, kad būtų pasiekti iškelti tikslai (aišku formalių ir neformaliu lyderių tikslai gali būti skirtingi). Siekdamas tikslų lyderis turi sudaryti grupei tinkamas veiklos sąlygas ,koordinuoti jos narių veiksmus , užtikrinti atitinkamą tarpasmeninių santykių atmosferą ir pan. Veiksmai ,kurie yra būtini vienoje situacijoje gali panaudoti skirtingas tikslų siekimo priemones.

Lyderiavimas – tai iš esmės tam tikro vaidmens atlikimas. Jo pagrindiniai ypatumai yra sugebėjimas naudotis turima galia daryti poveikį kitiems grupės nariams. Turimą galią lyderis gali išreikšti įvairiais būdais. PIRMA, jis gali apdovanoti ( pastiprinti) grupės narius, nes kontroliuoja atitinkamus resursus ( pvz direktorius gali paskirti darbuotojams premiją). ANTRA, lyderis gali naudoti prievartą ir bausmes ( pvz, už nusižengimą skirti grupės nariui papeikimą, apriboti jo turimas privilegijas). TREČIA , formaliose grupėse lyderis dažnai turi įstatymiškai įteisintas galias, todėl gali nustatyti tam tikras grupės elgesio normas, kelti siektinus tikslus. KETVIRTA, kai lyderis yra patrauklus kitiems grupės nariams ir jie jį natūraliai pripažįsta, lyderis gali įgyti referentinę galią ( t.y turėti didelę neformalią įtaką grupės nariams). PENKTA, jei lyderis turi daug specialių žinių arba tam tikrų įgūdžių , jis gali būti pripažįstamas kaip atitinkamos srities ekspertas ( tada grupės nariai, atlikdami savo veiklą, visuomet paiso lyderio nurodymų). Kartu reikia pridurti ,kad lyderio vaidmens atlikimas priklauso nuo konkrečios grupės , situacijos bei iškeltų tikslų ypatumų, todėl asmuo, tapęs lyderiu vienoje grupėje arba situacijoje, nebūtinai taps lyderiu
susiklosčius kitoms aplinkybėms ( pvz., pasikeitus grupės tikslams , gali iškilti kitas lyderis).

Lyderiavimo stilių samprata

Lyderio veiklos stilių išskyrimas ir aprašymas – tai populiarus tradicinis požiūris, akcentuojamas lyderio elgesio ypatingumas ( ką ir kaip jis daro). Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, buvo išskirti buvo trys pagrindiniai lyderiavimo stiliai- autoritarinis, demokratinis, ir liberalus. Visi šie lyderiavimo stiliai turi tam tikrus specifinius elgesio ypatumus:

1) Nurodymų ir įsakymų davimas. Tai yra vienas iš pagrindinių autoritarinio lyderio veiklos bruožų ( pvz. šie nurodymai sudaro apie 45 proc. autoritarinio, 3 proc. demokratinio ir 4 proc. liberalaus lyderio verbalinio elgesio). Be to, duodamas nurodymus bei įsakymus, autoritarinis lyderis dažniausiai vartoja liepiamąja nuosaką.

2) Nutraukiančios komandos. Šiomis komandomis lyderis sustabdo jam nepriimtiną grupės narių veiklą, jų bandymus išreikšti savo mintis arba norus, o vietoj to pateikia savo pageidavimus arba nuomonę.

3) Netinkamam kritika ir pagyrimai. Kritika yra nepageidautina ir žalinga, jeigu nenurodomos nesėkmės priežastys, taip pat būdai, kaip jos galima išvengti ateityje( tokia kritika sudaro 5 proc. autoritarinio ir apie 1 proc. demokratinio ir liberalaus lyderio elgesio). Kita vertus, pasirodė, jog autoritarinis lyderis ne tik dažniausiai kritikuoja ,bet taip pat ir giria. Manoma, autoritariniui lyderiui būdingas dažnas kritikos bei pagyrimų vartojimas pirmiausia atspindi jo asmeninį grupės narių vertinimą, statuso ir hierarchijos grupėje, taip pat savęs , kaip pagrindinio žinovo ir eksperto , išskyrimą.

4) Vadovaujantys pasiūlymai ir patarimai. Pateikiant patarimus, grupės nariams yra paaiškinamos galimos elgesio alternatyvos, kurias jie gali pasirinkti patys. Kitaip tariant, patarimas yra duodamas kai pavyzdys, o ne kaip nurodymas ar įsakymas.

5) Informacijos suteikimas. Šiuo atveju, palyginti su nurodymais arba patarimais, nėra jokių socialinio poveikio arba spaudimo požymių, papraščiausiai pateikiama tam tikra informacija. Grupės nariai pagal savo poreikius gali ja pasinaudoti arba nepasinaudoti. Tai yra pagrindinis liberalaus lyderio veiklos bruožas, nes jo veikla iš esmės apsiriboja informacijos teikimu grupės nariams.

6) Vadovavimo sau stimuliavimas. Šią elgesio formą dažniausiai demokratinis ir liberalus lyderis, tačiau jų stimuliuojančio elgesio prasme skiriasi. Jeigu liberalus lyderis visą atsakomybę paprastais palieka atskiriems grupės nariams, tai demokratinis lyderis dažnai stengiasi grupės narius išmokyti reguliuoti savo elgesį, skatina pasirinkti tikslus nusprendus visai grupei, kai galėtų reguliuoti savo elgesį, skatina pasirinkti tikslus nusprendus visai grupei , kai galėtų pasisakyti kiek vienas norintysis ir pan.

7) Linksmas, pasitikėjimą keliantis elgesys. Tai yra spontaniška, sąmoningai neplanuojama elgesio forma, sukurianti šiltą bendravimo atmosferą grupėje. Apibendrinant būtų galima pateikti tokius tipiškus kiekvieno lyderiavimo stiliaus atstovo portretus. AUTORITARINIS LYDERIS vienašališkai priima svarbiausius sprendimus, nustato grupės veiklos tikslus ( pvz, nurodo grupės nariams, ką jie privalo daryti, kokiomis priemonėmis gali pasinaudoti, su kuo turi atlikti konkrečią užduotį), griežtai kontroliuoja jų veiklą, asmeniškai kritikuoja arba giria kiekvieno grupės nario darbą. Autoritarinis lyderis pagrindinį dėmesį skiria darbo tikslų įgyvendinimui, todėl jo vadovaujama grupė ( palyginti su kitomis) kartais gali pasiekti patį didžiausią veiklos efektyvumą ( ypač tada, kai veikla trunka neilgai arba kai susidaro ekstremalios sąlygos). Tačiau kita vertus, autoritarinis lyderis yra uždaras, nelankstus , formalus, bendraudamas su pavaldiniais, išlaiko solidžią ( atitinkančią jo statusą) distanciją. Jo vadovaujamoje grupėje dažnai susiklosto įtempti tarpusavio santykiai bei priešiškumo atmosfera( manoma, kad tokioje grupėje jos narius labiausiai glumina lyderis, tačiau nesiryždami prieš jį išreikšti savo agresijos grupės nariai ją nukreipia vieni prieš kitus arba ieško „atpirkimo ožio“). Nepaisant minėtų trūkumų , autoritarinis lyderiavimo stilius gali patenkinti tam tikrus atskirų grupės narių poreikius, nes jiems nereikia rodyti iniciatyvos bei aktyvumo, galvoti apie galimus problemų sprendimo būdus ir pan.

Demokratinis lyderis į grupės valdymą įtraukia ir kitus grupės narius, svarbiausius sprendimus priima tardamasis su kitais jis paskatina diskusijas bei išklauso įvairias nuomones. Atliekant numatytą veiklą, jis leidžia patiems grupės nariams pasirinkti patrauklesnę alternatyvą ( pvz. grupė gali paskirstyti savo nariams konkrečias užduotis, pasirinkti veiklos partnerius ir pan.) demokratinis siekia įgyvendinti ne tik darbo, bei ir socialinius ir psichologinius tikslus ( t.y. stengiasi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikėjimo atmosferą, skatina iniciatyvą bei kūrybiškumą.) grupėje, kuriai vadovauja demokratinis lyderis, paprastai vyrauja draugiški tarpusavio santykiai, abipusis supratimas, pritarimas žaismingumas ir t.t. Toks lyderis rūpinasi savo grupės narių savijauta, yra atidus , taktiškas, lankstus, atviras bei teikiantis paramą. Demokratinio lyderiavimo stiliaus pranašumai ( palyginti su autoritariniu ir liberaliu) ypač išryškėja
atliekamos veiklos periodais, kai jos produktyvumas labai priklauso nuo grupės narių įsipareigojimų bei motyvacijos. Vienas iš nedaugelių potencialių demokratinio lyderio trūkumų yra tai, kad tam tikrais momentais ( pvz, trūkstant laiko arba ekstremaliomis sąlygomis) didesnį efektyvumą gali duoti griežti nurodymai bei visos galios koncentravimas vienose rankose.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 1590 žodžiai iš 2863 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.