Lyginamoji demokratijos tipų analizė
5 (100%) 1 vote

Lyginamoji demokratijos tipų analizė

TURINYS

ĮVADAS/2

I. VISKO PRADŽIA – TRANSFORMACIJA/3

II. DEMOKRATIJOS TIPAI/4

2.1 RYŠIAI TARP TIPŲ/4

2.2 TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA/5

2.2.1 KLASIKINĖ DEMOKRATIJA/5

2.2.2 RADIKALIOJI VYSTYMOSI DEMOKRATIJA/6

2.2.3 TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA/6

2.2.4 DALYVAUJAMOJI DEMOKRATIJA/7

2.3 ATSTOVAUJAMOJI DEMOKRATIJA/8

2.3.1 GINAMOJI DEMOKRATIJA/8

2.3.2 KONKURENCINĖ EILITISTINĖ DEMOKRATIJA/9

2.3.3 PLIURALIZMAS/10

2.3.4 TEISĖTA DEMOKRATIJA/10

III. TIESIOGINĖ VS ATSTOVAUJAMOJI/11

IŠVADOS/15

LITERATŪROS SĄRAŠAS/16

ĮVADAS

Jau daugiau nei trys tūkstančiai metų praėjo nuo tada, kai graikai padovanojo žmonijai demokratiją. Palaimingoji antika, “atradusi” žmogų, suteikusi jam teisę ir laisvę globaliau ir įvairiau mąstyti, sukūrė labiausiai prie idealo priartintą bendruomenės valdymo modelį.

“Liaudies valdžios” sąvoka amžiams bėgant griovė tam tikrų individų neva prigimtinio išskirtinumo, sakrališkumo ir nepakeičiamumo mitą. Riba tarp teisės valdyti ir būti valdomam buvo sutrypta migruojančiųjų iš vienos sąvokos į kitą . Aišku, tai kas yra dabar, maža dalimi primena tai kas buvo. Demokratija tūkstantmečių bėgyje kito ir, priklausomai nuo laikmečio, įgaudavo vis kitokį veidą. Tokio proceso vyksme atsirado skirtingi demokratijos tipai, kurių kiekvienas atstovauja vis kitą, tačiau už “liaudies valdžios” sąvokos ribų neišeinantį demokratijos modelį. Šio darbo tikslas ir yra išskirti demokratijos tipus, juos charakterizuoti, lyginti vienus su kitais, išanalizuoti skirtumus bei atrasti panašumus.

Pirmoje darbo dalyje lakoniškai apžvelgsiu demokratijos istorinę perspektyvą, kaip ją apibūdino Robert’as Dahl’is, savo knygoje “Demokratija ir jos kritikai”. Šioje studijoje autorius pateikia trijų demokratijos transformacijų teoriją. Mano manymu, būtent šių transformacijų dėka ir susiformavo skirtingi demokratijos tipai, pradedant pirmąja transformacija, ir kaip jos pasėkmę atsiradusią klasikinę demokratiją (classic democracy) ir baigiant trečiąja, šiuo metu vykstančia kaita. Antroji darbo dalis savo apimtimi bus didžiausia, tačiau ne svarbiausia. Joje aš, remdamasis David’o Held’o knyga “Models Of Democracy”, aprašysiu autoriaus pateiktus demokratijos modelius, kurie ir sudaro du pagrindinius demokratijos tipus. Trečioje, esminėje darbo dalyje, aprašytus tipus (konkrečiai – jų modelius) lyginsiu tarpusavyje ir ieškosiu skirtingų teorijų sąlyčio taškų. Viską trumpai apibendrinsiu išvadose.

I. VISKO PRADŽIA – TRANSFORMACIJA

Demokratijos raidą galima nagrinėti įvairiais požiūriais – istoriniu, ideologiniu ir panašiai. Robert’as Dahl’is, vienoje esmingiausių visų laikų demokratijos teorijos tyrinėjimams paskirtų knygų “Demokratija ir jos kritikai”, išskiria tris demokratijos transformacijas – pakopas, dvejas kurių įveikus buvo prieita prie dabartinės demokratijos sampratos.

Pirmoji transformacija įvyko dar Senovės Graikijoje, penktojo amžiaus prieš Kristų graikų polyje, kai keletas miestų-valstybių, nuo neatmenamų laikų valdomų įvairių nedemokratiškų valdovų, aristokratų, oligarchų, monarchų ar tironų, buvo transformuo-tos į sistemas, kuriose daugelį laisvų suaugusiųjų vyrų buvo įgalioti kaip piliečiai tiesiogiai dalyvauti valdyme. Suvereni liaudis tokiu būdu ne tik gavo įgaliojimą valdyti pati, bet kartu ir visus resursus ir institutus, reikalingus tai atlikti . Taip susiformavo klasikinės demokratijos modelis, apie kurį kalbėsiu vėliau.

Antroji transformacija vyko XVIII ir XIX amžiuose, kai demokratinio miesto-valstybės valdymo forma buvo adaptuota nacionalinei valstybei. Ši transformacija buvo ypač greita Europoje ir angliškai kalbančiuose kraštuose. Tuo metu nors ir neįsigalėjusi visame pasaulyje, demokratija, tuometine prasme tapo universalia jėga kaip politinė idėja, kaip siekinys ir kaip ideologija .

Antroji demokratijos transformacija atnešė tam tikrų padarinių. Tiesioginis dalyvavimas buvo pakeistas atstovaujamuoju, valstybės teritorijos dydis nebebuvo demokratinio proceso spartėjimo ar lėtėjimo priežastis, su didesnės teritorijos atsiradimo galimybėmis, padidėjo individų ir jų interesų įvairovė. Politinis konfliktas tapo normaliu politinio gyvenimo elementu. Atsirado poliarchija, pliuralizmas ir prasiplėtė individo teisės.

Trečioji demokratijos transformacija veikia dabartį. Idealus demokratinis procesas nėra įgyvendinamas visame šiandienos pasaulyje, tačiau tam tikros poliarchijos formos, būtinos šiuolaikinės demokratijos įgyvendinimui, egzistuoja kone trečdalyje visų valstybių.

Šiandienos demokratijos problemos yra – kaip plačiai galima taikyti demokratijos/poliarchijos principus, kaip demokratija/poliarchija sugebės išgyventi ten, kur reikiami procesai jau įvyko, ir kokiomis aplinkybėmis poliarchija galėtų metamorfuotis į daug tobulesnį demokratijos procesą.

Šios trys transformacijos ir jų apriboti laikotarpiai sudarė sąlygas išsirutulioti skirtingoms demokratijos idėjoms, ko pasėkoje atsirado skirtingi demokratijos modeliai, apie kuriuos pakalbėsiu sekančioje šio darbo dalyje.

II. DEMOKRATIJOS TIPAI

2.1 RYŠIAI TARP TIPŲ

Rašant šį darbą “užkibau” ant sąvokų kabliuko – šiek tiek maišiau modelio ir tipo sampratas. Kaip supratau, ir kaip teigia David’as Held’as, demokratijos
modeliai gali būti suskirstyti į du tipus: tiesioginės arba dalyvaujamosios demokratijos (sistema, kai piliečiai tiesiogiai įtraukiami į sprendimų priėmimo aparatą) ir liberalios arba atstovaujamosios demokratijos (kai individo interesus atstovauja tautos renkamas atstovas) . Šie du platūs tipai išskiriami tam, kad palengvintų modelių įsisavinimą. Tačiau taip pat svarbu suvokti, kad net ir to paties tipo modeliai vieni nuo kitų skiriasi.

David’as Held’as pateikia schema, kurios dėka lengviau suvokiami ryšiai tarp demokratijos tipų.

2.2 TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA

Tiesioginės demokratijos tipą charakterizuoja sistema, kurios sprendimų priėmimo mechanizme tiesiogiai dalyvauja visi piliečiai. Tokio tipo demokratija, tai mažos bendruomenės valdymo sistema, kai mažas dalyvių skaičius ir tuo pačiu mažas interesų skirtumas leidžia kiekvienam individui tiesiogiai įtakoti priimamus sprendimus. Šiam tipui priklauso klasikinė demokratija, radikalioji vystymosi demokratija, tiesiogine ir dalyvaujamoji demokratijos.

2.2.1 KLASIKINĖ DEMOKRATIJA

Klasikinė demokratija tai bene pats pirmasis demokratijos modelis, kurio ištakos graikų polis. Šis modelis atsirado po pirmosios demokratijos transformacijos. Pagrindinis klasikinės demokratijos teiginys – piliečiai turi džiaugtis politine lygybe, nes kiekvienas jų gali ir pats valdyti ir taip pat būti valdomas. Tačiau norint tuo naudotis reikėjo pagrindinio dalyko – būti piliečiu, o tai Senovės Graikijoje nebuvo pasiekiama kiekvienam, nes šią padėtį įgydavo tik vyriškos lyties asmenys, sulaukę tam tikro amžiaus. Graikų polyje egzistavo vergija, kuri ir buvo vienu iš klasikinės demokratijos pagrindų.

Klasikinės demokratijos savybės:

a) Kiekvienas pilietis galėjo atlikti tiek vykdomosios, tiek teisinės valdžios funkcijas.

b) Kandidatai renkami skirtingais metodais (tiesioginiai rinkimai, loterija, rotacijos principas).

c) Buvimas valdžioje nesudarydavo jokių privilegijų.

d) Išskyrus tik kai kuriuos esminius postus, nebuvo galima būti valdžioje daugiau nei vieną kadenciją.

e) Trumpa valdančiųjų darbo kadencija.

f) Už viešųjų pareigų atlikimą buvo mokamas atlyginimas.

Kad klasikinė demokratija galėtų egzistuoti, būtinos kelios sąlygos. Visų pirma valstybė turi būti itin maža – konkrečiai – valstybė-miestas. Vergovė arba analogiška

santvarka būtina, nes nemokama darbo jėga suteikia piliečiams daug laisvo laiko, kuris būtinas, norint dalyvauti miesto valdyme. Svarbu kuo labiau riboti piliečių skaičių, į politiką neįtraukiant moterų ir vergų, kad tiesioginis dalyvavimas nebūtų pernelyg gausus ir stabdantis procesas.

2.2.2 RADIKALIOJI VYSTYMOSI DEMOKRATIJA

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1111 žodžiai iš 3690 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.