Lyrikos skaitymas literatūros pamokose
5 (100%) 1 vote

Lyrikos skaitymas literatūros pamokose

Lyrikos skaitymas literatūros pamokose

Aptariant lyrikos skaitymą literatūros pamokose, remiamasi L.Ruseckienės knyga „Literatūros pedagogikos studijos“ bei 2003-ųjų metų „Bendrosiomis programomis“.

Skyriuje „Lyrikos skaitymas“ pirmiausia aptariama dainuojamoji liaudies lyrika. Skaitant dainas kaip poetinius tekstus, siūloma vadovautis D.Saukos nurodytais bendraisiais nagrinėjimo principais:

1. Dainų analizė turi atskleisti įvairiasluoksnį jų poetinį turinį, reikšmingą ne tik savo laikui, bet ir šiandien.

2. Atskiros dainos nagrinėjimas siejamas su visos liaudies poezijos kontekstu.

3. Meninė dainų struktūra vientisa, todėl nuotaika, intonacija, tropas, tiesiog žodis – dažnai tiesiausias kelias į poezijos esmę.

Jau L.Abraitytės V klasei parengtuose skaitiniuose įdėta liaudies dainų, kurių turinys susijęs su penktoko gyvenimiška patirtimi ir emocijomis. Siūloma padainuoti nurodytą dainą, surengti etnografinę vakaronę.

„Kuo plačiau ir giliau mokinys bus susipažinęs su liaudies lyrika, tuo geriau jis suvoks ir individualią poetinę kūrybą“ (L.Ruseckienė, 215), nes, tautos medžiagą interpretuoja beveik visi lietuvių poetai. Yra trys tautosakos panaudojimo būdai: stilizacija, citavimas ir psichologinė interpretacija.

K.Urbos skaitinių VIII klasei, pavadintų „Knygų dienos“, pirmojoje knygoje įdėtas pluoštas lietuvių liaudies dainų drauge su natomis ir teoriniu įvadu bei klausimų ir užduočių sistema. Po šio skyriaus natūraliai pereinama prie individualiosios lyrikos – P.Vaičaičio dainų. „Bendrosiose programose“ rašoma, jog VIII klasės mokinys turi mokėti apibūdinti lietuvių liaudies dainų savitumą, diskutuoti apie išliekamąją liaudies dainų ir kitų tautosakos žanrų vertę.

IX klasėje skaitomos ir analizuojamos A.Strazdo „Giesmės“, kurių sąsaja su poetine liaudies kūryba yra akivaizdžios. Pagal liaudies dainų poveikio didumą individualioji lyrika yra trejopa:

1. Tautosakinių motyvų, įvaizdžių ir poetikos priemonių panaudojimas.

2. Liaudies dainų imitavimas.

3. Parafrazavimas.

L.Ruseckienė apžvelgia ir kitų poetų, išlaikiusių liaudišką pasaulėjautą ir įvairius ryšius su tautosaka, kūrybą. Tai A.Baranausko, Maironio, S.Nėries, K.Bradūno, P.Širvio, Just.Marcinkevičiaus, M.Martinaičio, S.Gedos ir kitų lyrikų poezija. Daugumos iš šių poetų kūryba nagrinėjama aukštesniosiose klasėse. Kai kurių poetų, pvz., S.Gedos eilėraščių skaitymas neįmanomas be mitinio, tautosakinio, literatūrinio, kultūrinio konteksto: gausios aliuzijos ir asociacijos reikalauja ir intertekstinio jo poezijos suvokimo. Beje, aukštesniųjų klasių pakopoje yra atskiras lietuvių tautosakos skyrius, kuriame aprėpiamos visos jos rūšys ir žanrai.

Kiek visa tai reikšminga ir aktualu mokinių literatūrinio lavinimo ir bendrojo ugdymo požiūriu?

• Dainuojamosios liaudies kūrybos pažinimas leidžia perskaityti daugelio poetų dainiškus eilėraščius, stiprina ryšį su dvasine liaudies patirtimi.

• „Liaudies lyrika – vienas iš reikšmingų mokinio dvasinio ugdymo: tautinio jausmo, taurių etinių nuostatų diegimo, estetinio skonio formavimo veiksnių, padedančių mokiniams susikurti vertybines orientacijas.“(L.Ruseckienė, 222).

Nuo dainuojamosios lyrikos L.Ruseckienė savo studijoje pereina prie individualiosios poezijos. Pateikiamas toks lyrikos skaitymo tarpsnių eiliškumas:

1. Įvadas į eilėraštį. Čia svarbus mokinių nuteikimas gilintis į eilėraštį, trumpas nusakymas, apie ką bus kalbama per pamoką.

2. Skaitymas. Pirmą kartą eilėraštį raiškiai skaito arba deklamuoja pats mokytojas.

3. Eilėraščio nagrinėjimas (analizė). Rekomenduojama analizę pradėti mokiniams nežinomų ar reikšmės požiūriu sunkiau suvokiamų žodžių aiškinimu. Pripažįstamas mokytojo vaidmuo, tačiau drauge pabrėžiama mokinio laisvė renkantis eilėraščius, jo subjektyvių įspūdžių ir nuomonės svarba.

4. Mokinių skaitymas (pagilintas).

Pabrėžiama tai, kad nereikia skubėti mokyti lyrinių eilėraščių, nes lyrinis amžius prasideda nuo 15 – 16 metų. Lyrinius eilėraščius geriausia pradėti nuo liaudies lyrikos.

Kiekvieną dalį aptarsime plačiau. Įvadiniai darbai gali būti emocinės arba loginės krypties. Pirmųjų tikslas – sukurti klasėje eilėraščio nuotaikai artimą emocinę atmosferą, antrieji darbai susiję su papildomos informacijos pateikimu. Sukurti emocinei nuotaikai saikingai galima panaudoti dailės paveikslų reprodukcijas, paklausyti muzikos kūrinių fragmentų. Jei kitų meno šakų kūriniai yra davę impulsą eilėraščiams, būtina tuos kūrinius demonstruoti, paaiškinti eilėraščių genezę.

Kai lyrinio subjekto išgyvenimai susiję su tėvynės gamta, galima sustiprinti mokinių patirtus įspūdžius organizuojant išvyką į gamtą. Pvz., su VII klasės moksleiviais perskaičius Maironio eilėraščius „Pavasaris“, „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“, galima nuvykti į šio poeto tėviškę, esančią Radviliškio rajone.

Pokalbiu ar iliustracija reikia suteikti žinių apie eilėraštyje poetizuojamą objektą. VII kl. moksleiviai analizuoja ir atmintinai mokosi Maironio eilėraštį „Trakų pilis“, tuo metu galima organizuoti kelionę į šį miestą.

Dažna mokinių klaida – realaus poeto sutapatinimas su jo eilėraščių lyriniu
subjektu. „Konkrečių biografijos faktų kaip kūrybinio impulso panaudojimo samprata suvokiama tik aukštesniųjų klasių mokinių, tačiau į ją laipsniškai vesti mokytojas turėtų jau viduriniojoje literatūrinio lavinimo pakopoje“ (L.Ruseckienė, 230). Žemesniosiose klasėse prieš eilėraščio skaitymą epizodiškai pristatomas rašytojas, siekiant sudominti mokinius jo asmenybe, susieti poetą ir eilėraštį.

Kaip mokinys suvokė, išgyveno eilėraštį, galima sužinoti pateikus tokius klausimus, tinkančius bet kokio amžiaus mokiniams:

• Kokia vyraujanti eilėraščio nuotaika? Kaip ji keičiasi?

• Koks ryškiausias vaizdas iškilo klausantis eilėraščio? Kuri strofa ar eilutė atrodo svarbiausia?

• Kas jums eilėraštyje buvo ypač gražu? Kokius jausmus ir mintis sukėlė eilėraštis?`

Meninio teksto analizės tikslas – suvokti kūrinį. Tačiau toje pačioje pamokoje skaitomą tą patį eilėraštį kiekvienas mokinys suvokia kiek kitaip. „Tačiau kūrybiškesnei eilėraščio interpretacijai turi reikšmės bendroji teksto analizė, žyminti skaitymo orientacines gaires. R.Tūtlytė pateikia tokį abstraktų eilėraščio skaitymo planą:

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 948 žodžiai iš 1819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.