Lytinis ugdymas mokykloje pokyčiai švietimo reformos kontekste
5 (100%) 1 vote

Lytinis ugdymas mokykloje pokyčiai švietimo reformos kontekste

TURINYS

ĮVADAS

I. LYTINIO UGDYMO, LYTINIO AUKLĖJIMO IR LYTINIO ŠVIETIMO SKIRTUMAI

II. LYTINIO UGDYMO TURINYS BENDROSIOSE PROGRAMOSE IR IŠSILAVINIMO STANDARTUOSE

III. RENGIMO ŠEIMAI IR LYTIŠKUMO UGDYMO PROGRAMŲ ANALIZĖ

IV. LYTINIO UGDYMO TURINYS IR JO PERTEIKIMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE

V. MOKYKLOS IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMAS LYTIŠKUMO UGDYME

VI. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSITRAUKIMAS Į LYTINĮ ŠVIETIMĄ

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Pasak B. Bitino ir kitų žymių pedagogų, mokykla, taip pat ir šeima, susiduria su naujais, ankščiau nepatirtais socialiniais ir kultūriniais iššūkiais. Vaikai ir jaunimas yra esminis tautos ir valstybės turtas, laiduojantis tęstinumą ir ateitį. Svarbiausia tėvų ir mokytojų pareiga – sudaryti sąlygas visavertei vaiko asmenybės brandai ir saviraiškai.(B.Bitinas, V. Rajeckas ir kt., 1981) Todėl itin aktualu pasirinkti pedagogiškai vertingus ugdymo kriterijus, kuriais remiantis būtų galima ugdyti jaunąją kartą savarankiškam ir prasmingam gyvenimui. Pasirinkti kriterijai, padedantys kurti tokius ryšius šeimoje, kurie būtų pagrįsti ilgalaikės atsakomybės tarpasmeniniais santykiais, pagrįstančiais sėkmingą šeimyninį gyvenimą. Todėl svarbu, kad mokykloje vyktų lytinis ugdymas, taip teigia „Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai (2003)“.

Pastaraisiais metais ypatingai aštrios ir skaudžios tapo tokios jaunimo problemos, kaip paauglių nėštumas, lytiškai plintančios ligos. Paauglių lytinės patirtys dažnai yra lydimos kitų rizikos veiksnių, tokių kaip alkoholio ar net nelegalių narkotikų vartojimas, rūkymas, nusikalstamumas ir blogas mokymasis. Šiandieninis jaunimas atviriau kalba apie seksą, laisviau elgiasi, o pavartoję alkoholį ar kitas narkotines medžiagas gana greitai atpalaiduoja bet kokius moralinius varžtus. Galbūt todėl nepaliaujamai auga narkomanija, prostitucija, gausėja sergančiųjų lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) – o tai pasaulyje pripažinti ŽIV/AIDS plitimo veiksniai. Lytiškumo ugdymas leidžia, neskatinant lytinio aktyvumo, įdiegti saugesnio lytinio elgesio įgūdžius, pradedant juos formuoti jau šeimoje, ir dėl švietimo pateikiamų programų jauni žmonės arba vėliau pradės lytinį gyvenimą, arba nuspręs mažinti lytinių partnerių skaičių, todėl sumažėtų ir sergamumas LPL . (www.gyvybe.lt)

Šio darbo tema „Lytinis ugdymas mokykloje, pokyčiai švietimo reformos kontekste“ kaip tik ir atspindi šiuolaikinės visuomenės požiūrį į jaunuolius ir jų perspektyvas ugdymo procese. Ši tema yra gan aktuali ir jau seniai tyrinėjama žymių pedagogų ir filosofų (pvz. S. Šalkauskio, L. Jovaišos, Maceinos ir kt.) S. Šalkauskis pateikdamas savo „Pedagoginiuose raštuose“ (1991) bendrosios pedagogikos santrauką, didaktiką bei dalį auklėjimo teorijos palietė filosofijos, pedagogikos, švietimo organizavimo sistemos aspektus. Ugdymą jis apibrėžia kaip „ globojamąjį, lavinamąjį ir auklėjamąjį veikimą, kuriuo suaugusi karta stengiasi su prigimtinių, kultūrinių ir religinių gėrybių pagalba paruošti gyvenimo tikslams jaunąją kartą.“ (S. Šalkauskis,1991, psl. 268).L. Jovaiša glaustai pateikia auklėjimo kaip ugdymo mokslo savarankiško dalyko sistemą, aptaria auklėjimo praktikos filosofinius, psichologinius, istorinius principus, taip pat nagrinėja darnios asmenybės ugdymo problemas. Šiandien švietimo atstovai remiasi laiko vienu ryškiausiu transcendentinės krypties pedagogu Lietuvoje A. Maceinos darbais, studijuoja jo mintis apie tautinį auklėjimą, ugdymo esmę, jo raidos kryptis.

Tačiau atsiranda vis daugiau paauglių, turinčių lytiškumo problemų. Lytiškumas – yra viena iš asmens lytinio elgesio savybių, kuri atsiskleidžia per lytinį tapatumą – vyriškumą ar moteriškumą. Kadangi šių problemų daugiausia turi paaugliai, todėl darbe labiau aptariami ir analizuojami jaunimo lytinio ugdymo aspektai. Tai ir yra šio darbo objektas – lytinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje.

Ankstyvų lytinių santykių problema yra aktuali ir sudėtinga, labiausiai ją lemia greitėjanti lytinė branda. Anksti subrendę vaikai, stokodami daugelio psichinio subrendimo elementų (sąmoningumo, atsakingumo) anksčiau pradeda ir lytini gyvenimą, ypač berniukai. Todėl manoma, kad moksleiviams reikėtų daugiau akcentuoti apie lytinį potraukį, kaip normalų ir sveiką reiškinį, bet pilnai suvaldomą; kalbėti apie savikontrolę, kaip būtiną išsiugdyti sveikus įpročius.

Darbo tikslas: atskleisti lytinio ugdymo pokyčius švietimo reformos kontekste.

Uždaviniai:

1. Išryškinti lytinio ugdymo, lytinio auklėjimo ir lytinio švietimo skirtumus;

2. Atlikti Bendrųjų programų, išsilavinimo standartų ir lytinio ugdymo programų analizę;

3. Išnagrinėti bendrojo lavinimo mokyklose pateikiamą lytinio ugdymo turinį;

4. Atskleisti, kaip bendrojo lavinimo mokykloje perteikiamas lytinio ugdymo turinys;

5. Atskleisti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo ypatumus lytiniame ugdyme;

6. Pateikti nevyriausybinių organizacijų vykdomo lytinio švietimo ypatumus.

Šiandien itin aktualu pasirinkti pedagogiškai vertingus ugdymo kriterijus, kuriais remiantis būtų galima ugdyti jaunąją kartą savarankiškam ir prasmingam gyvenimui. Pasirinktini kriterijai turi padėti kurti tokius ryšius šeimoje bei
visuomenėje, kurie būtų pagrįsti ilgalaikės atsakomybės tarpasmeniniais santykiais, pagrįstančiais sėkmingą šeimyninį gyvenimą.(B.Bitinas, V.Rajeckas ir kt, 1981).

Lytiniame ugdyme turi būti taikomi aktyvūs mokymo(-si) metodai, kurie realizuotų rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą. Pagrindinės lytinio ugdymo problemos darbe aptariamos remiantis žymių pedagogikos atstovų darbais (pvz.: S. Šalkauskio, L. Jovaišos ir kt.), taip pat remiantis lytinio švietimo programomis analizuojamas lytinio ugdymo procesas mokyklose, kuris padeda jaunimą ugdyti visaverte asmenybe.

Galima teigti, jog jau po truputį daugėja įvairių su lytiniu ugdymu susijusių problemų prevencijos projektų mokyklose, į kuriuos noriai įsitraukia moksleiviai ir mokytojai. Tai suteikia papildomą galimybę neformaliam bendravimui ir ugdymui, praplečia moksleivių žinias ir įgūdžius, formuoja teigiamas nuostatas. Tačiau vis dėlto mokyklose vykdomi projektai dar per mažai koordinuojami tarpusavyje, per mažai dėmesio skiriama viešumui (greičiausiai dėl lėšų stygiaus), dar nepakankamai vienos mokyklos žino apie kitose mokyklose vykdomus projektus ir

jų rezultatus. (www.gyvybe.lt)

Šios temos aktualumą rodo vis dažnėjantys paauglių lytiniai santykiai, paauglių nėštumas ir abortai, lytiškai plintančios infekcijos, taip pat ankstyvos ir trumpalaikės santuokos.

Todėl svarbu, ugdant laisvą ir atsakingą asmenybę puoselėti šias vertybines nuostatas, kurias išskyrė V. Aramavičiūtė (1995):

• savigarbą, pasitikėjimą savimi bei pagarbą kitiems;

• atsakomybę už savo veiksmus ir poelgius;

• savitvardą;

• neabejingumą viskam, kas vyksta šalia, rūpinimąsi kitais;

• teisingumą ir sąžiningumą;

• tvirto charakterio ugdymą;

• sveikos gyvensenos prioritetą.

I. LYTINIO UGDYMO, LYTINIO AUKLĖJIMO IR LYTINIO ŠVIETIMO SKIRTUMAI

Lietuvių kalboje sąvokos “lytinis švietimas”, “lytinis auklėjimas” ir “lytinis ugdymas” nusako skirtingus pedagoginius reiškinius. Pedagoginėje bei kitoje populiariojoje literatūroje sąvokos “lytinis švietimas”, “lytinis auklėjimas” ir “lytinis ugdymas” yra dažnai painiojamos. Todėl yra svarbu apibrėžti ir atskleisti jų esmę.

Lytinis auklėjimas – tai ne tik lytinė higiena, bet ir socialinė, etinė bei estetinė problema. Ar žmonės geba mylėti, ar suvokia, jog svarbiausia yra gerbti kitą žmogų, rūpintis juo, būti draugiškam, turėti atsakomybės jausmą, daugiausia priklauso nuo auklėjimo. Lytiniam auklėjimui tinka įprasti auklėjimo metodai: mandagumo ugdymas, darbinis, estetinis auklėjimas, tėvų pavyzdys ir kt. Kiekvieno auklėjimo tikslas – padėti žmogui tapti laimingu. Lytiniu auklėjimu siekiama išugdyti harmoningą asmenybę, sugebančią suvokti savo lytines, socialines, psichologines ir fiziologines savybes, mokoma saugoti meilei būtinas priešybes – moteriškumą ir vyriškumą. Vietoj gyvuliško egoizmo iškeliamas altruizms, siekiama tobulinti seksualinius santykius ir seksualinį potraukį. Žmogus turi suprasti tai, kas visų svarbiausia: intymus santykiai leistini tik tada, kai jie pagrįsti ne vien biologinio potraukio tenkinimu, bet ir aukštesniais jausmais (L. Jovaiša, 2003).

Pasak V. Daudaravičienės, lytinis auklėjimas padeda paaugliams atrasti giliąsias meilės vertybes ir suvokti žalą, kurią tokios apraiškos daro jų emociniam brendimui, tai, kad jos stumia į nuasmenintą, vien instinkto skatinamą susitikimą, dažnai dar labiau iškreiptą egoistinių sumetimų bei apskaičiavimų, kuriam nebūdingas tikrai asmeninio santykio ir juolab galutinio pobūdis. Autentiškas auklėjimas kreipia jaunuolius į brandą bei savitvardą, kuri yra sąžiningo pasirinkimo ir asmeninių pastangų vaisius.

Pirmiausia būtina akcentuoti žmogiškąsias bei krikščioniškąsias lytiškumo vertybes, jaunuoliai turėtų jas branginti ir stengtis įgyvendinti tas vertybes savo asmeniniame gyvenime bei santykiuose su kitais, todėl ir auklėtojas turėtų pasitikėti savo auklėtinių pastangomis, tuomet bus pasitikėjimas ir stipresnis dvasinis ryšys.

Lytinio auklėjimo tikslas – žmogiškųjų instinktų kontroliavimas, emocinė auklėjamojo branda, savitvarda ir teisingas elgesys socialinių santykių srityje. Mokykla gali įvairiai prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo: visi mokomieji dalykai gali pagvildenti su lytiškumu susijusias temas; auklėtojas tai visuomet turėtų daryti dalykiškai ir itin taktiškai. Lytiniu auklėjimu formuojasi vaikų, paauglių ir jaunuolių požiūris į seksualumą, mokoma bendrauti, ugdomos dorovinės savybės – savitvarda , valia, pagarba ir kt. žmogui, atsakomybė už savo poelgius. Galutinis auklėjimo tikslas – tinkamai parengti jaunimą šeimos gyvenimui.

Lytinis auklėjimas turi skatinti jaunuolį suvokti įvairias lytiškumo bei gerbtinų žmogiškųjų vertybių raiškos formas bei dinamikas. Tikra meilė yra gebėjimas atsiverti artimui dosniai jam padedant ir atsiduoti kitam jo labui; ji gerbia asmenybę ir kito laisvę; ji nėra savanaudiška ir neieško sau naudos kitame (Jonas Paulius II. 1982, psl.13), ji yra pasiaukojanti, o ne trokštanti užvaldyti.

Lytinis auklėjimas mokykloje dažnai virsta lyčių santykių biologizacija, žmoniškumo pradai neranda tinkamos vietos bendraujant skirtingų lyčių moksleiviams ir suaugusiesiems. Tai neigiamai atsiliepia
rengiant šeimos gyvenimui. (L. Jovaiša, 2003, psl. 187). Pedagogo uždavinys yra paskatinti moksleivį susimąstyti ir išugdyti jo pajėgumą įgyvendinti tokias nuostatas, kurios padės jo lytiškumo grožiui ir galiai tapti ne nusivylimo, bet gyvenimo pilnatvės šaltiniu.

Lytinis ugdymas – tikslingas ir kryptingas pedagoginės veiklos procesas, realizuojantis bendražmogiškųjų vertybių bei konkrečių žinių lytiniais klausimais perteikimo ir adekvataus jų pritaikymo savarankiškame gyvenime tikslą; to negali deramai pasiekti atskirai funkcionuojantys lytinio auklėjimo ir lytinio švietimo reiškiniai. ( L.Jovaiša, 1993, psl. 114).

Lytinis ugdymas yra reikalingas, tačiau tai išimtinė tėvų teisė. Mokykla gali organizuoti tėvams kursus, kaip šiais klausimais auklėti vaikus, tačiau jokia mokykla neturi teisės pati šito imtis, o ypač propaguoti ištvirkimą ir šeimai priešingas idėjas. Nepatyręs auklėjimo šeimoje, vaikas dažnai jo nepatiria ir mokykloje. Švietimo sistema palaipsniui nebetenka auklėjimo funkcijos, mokytojas jau nebesiekia formuoti mokinio būdo, įsitikinimų, bet tik padeda jam „realizuoti savo asmenybę“ bei teikia informaciją. Visose gyvenimo srityse įsigalėjęs bevertybinis, materialistinis, technokratinis požiūris jau perkeltas ir į švietimą. Mokytojas tampa techniniu darbuotoju, kuris teikia tam tikras paslaugas mokiniams, bet ne tėvų įgaliotu auklėtoju.(V. Daudaravičienė)

Anot A. Maceinos, lytinis švietimas siejasi su fizinio gėrio sritimi. Jo metu gaunamos žinios dirgina paauglių vaizduotę, kuri paralyžiuoja dorinę valią. Kai nėra valios, visos įgytos žinios tampa daugiau žalingomis, negu naudingomis. Lytinio švietimo turinyje paslėptas žeminantis požiūris į žmogų. Žmogus suvokiamas kaip aukštesniųjų jausmų neturintis robotas. Pradžioje sudirginami žemesnieji instinktai, o vėliau pasiūloma, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių. (Maceina A. 1990, psl. 125-131). Jei žmonės neturės valios valdyti lytinį instinktą, tai net ir apsisaugojimo priemonės nepadės. Valia kaip auklėjimo rezultatas turėtų būti daug svarbesnė už žinias, įgytas lytinio švietimo metu. Lytinis švietimas kaip mokomasis dalykas mokykloje turėtų tapti „ persona non grata“. Juk daug svarbiau padėti mokiniui siekti tam tikrų idealų, kurie galbūt virs jo gyvenimo prasme. (Pukelis K. Kaunas, psl.397-402).

Jau antikoje Aristotelis teigė, jog „jei lengvapėdiškai kalbami nepadorūs dalykai, tai randasi ir polinkis juos daryti“. Todėl lytinis švietimas tampa tarsi Trojos arklys, kuriuo Vakarų sekso industrija skverbiasi į Lietuvos mokyklas, į vaikų sielas, siekdama užverbuoti kuo daugiau būsimų klientų. Lytinis švietimas- tai liga, mirtis, prisidengusi „sveiku gyvenimo būdu“. Aišku, ugdymo procese visko uždrausti negalima, bet mokykloje įvairiais lytinio gyvenimo klausimais diskutuoti neturėtų būti skatinama. Tam reikia apgalvoti būdą, kuriuo informacija bus pateikiama, pasirinkti tinkamą laiką ir vietą. Taip pat labai svarbi aukšta mokytojo pedagoginė kompetencija. Mokyklos uždavinys- lytinis auklėjimas, o ne švietimas. Vis dėlto mokykla turi ugdyti ne gyvūnus, o žmones, turinčius sielą. Reikia ruošti vaikus gyvenimui šeimoje, kilnioje meilėje, o ne tik gyvuliškų instinktų patenkinimo plotmėje. To pagrindas ne žinios, bet valia.( Pukelis K. Kaunas, psl.402-409.) Vaikų teisių gynimo įstatymai yra reikalingi, jei gina vaikus nuo išnaudojimo ar prievartos, tačiau jie vis dažniau panaudojami tam, kad vaikai būtų emancipuoti iš tėvų ir mokytojų valdžios. Piktnaudžiavimas vaikų teisių gynimu ir amoralus lytinis švietimas yra tikrai totalitarinis valstybės įsiveržimas į intymiausias šeimyninio gyvenimo sferas, kurio tikslas – sugriauti šeimą kaip instituciją.

Lytinis švietimas ir lytinis auklėjimas ne tas pats. Ir pagrindinė problema kyla, kai neskiriamos šios sąvokos. V. Daudaravičienė šias sąvokas apibūdina taip:

Lytinis švietimas Lytinis auklėjimas

1. Pagrindas – žinios 1. Pagrindas – valia

2. Tikslas – perteikti žinias 2. Tikslas – ugdyti kūno paklusnumą sielai

3. Žeminantis požiūris į žmogų. Žmogus tarsi robotas, neturintis aukštesnių jausmų 3. Žmogus galingas, nes jis turi valią (t.y. jėgų atsispyrimui žemesnių jausmų įtakai)

Lytinis švietimas ir lytinis ugdymas yra skirtingi dalykai. Lytinio švietimo proceso metu teikiamos žinios nederinamos su valios ugdymu, paaugliai nesupažindinami su vaisingumo ženklais, neakcentuojamas kūdikio vystymasis iki gimimo, nekalbama apie abortą ir kontraceptinių priemonių moralinę ir fizinę žalą, nuslepiamos jų naudojimo pasekmės, lytiniai santykiai nesiejami su santuoka. Naujos gyvybės pradėjimas, lytinio švietimo požiūriu, siejamas su liga, kurios reikia vengti ir nuo jos apsiginti vaistais bei kitokiomis priemonėmis. ( V. Daudaravičienė, 2001, psl. 44)

Dažnai šių sąvokų nesuvokia medikai, psichologai, politikai. Tokios šventės kaip „sargių“ ar „šlapių marškinėlių mis“ labiau skatina jaunimo nuopuolį negu riboja. Juk kas galima suaugusiam, tas negalima vaikui. Tai turėtų žinoti kiekvienas pedagogas. Lytinio švietimo pagrindas- žinios, o lytinio auklėjimo- valia. Pastarojo tikslas- ugdyti kūno paklusnumo sielai tradiciją, kuri be valios negalima (Pukelis K., 1998,
auklėjimas (grindžiamas valios ugdymo principu) ir lytinis švietimas (grindžiamas žinių teikimo principu) iš esmės yra du skirtingi pedagoginiai reiškiniai, tačiau pedagogiškai tikslingas jų derinimas laiduoja visavertį lytinį ugdymą, kurio svarbiausias tikslas – suteikti bręstančiam jaunimui teisingą lytiškumo sampratą ir padėti jam suvaldyti jame bręstantį seksualinį polinkį (V. Daudaravičienė,2001, psl. 44-47) „Ugdymas – pagrindinė pedagogikos sąvoka, suprantama kaip „naujos dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas, t. y. tikslinga ir kryptinga pedagogo ir jo ugdomų asmenų bendra veikla, skirta pastarųjų asmenybei formuoti ir tobulinti“ (B. Bitinas, V.Rajeckas, J.Vaitkevičius, Z.Bajoriūnas, 1981, p.7).

Narbekovo A., Obelenienės B., Rudzinsko V. (2004) teigimu, į Lietuvos švietimo sistemą lytinis švietimas pradėtas diegti 1993 metais, kada Atviros Lietuvos fondas (ALF), pritariant Kultūros ir švietimo ministerijai, ėmė rengti savaitės ar trijų dienų apmokymus pedagogams. Lytinis švietimas – tai pedagoginės veiklos procesas, kuriuo, pateikiant informaciją, siekiama supažindinti su žmogaus anatominėmis ir fiziologinėmis lyties ypatybėmis, higiena, lytiškai plintančių ligų profilaktika. Tuo tarpu lytinis auklėjimas yra pedagoginės veiklos procesas, siekiantis ugdyti dorovines asmenybės savybes, bruožus bei nuostatas, lemiančias teigiamą vienos lyties požiūrį į kitą. Šio proceso pagrindinis tikslas yra valios ir kūno paklusnumo sielai ugdymas. Pirmiausia turi būti ugdomos vertybės, o valia turi būti pasirengusi valdyti instinktus. Jei to nebus, lytinis švietimas padarys daug žalos (Narbekovas A., Obelenienė B., Rudzinskas V., 2004, psl. 56). Dabartiniuose vadovėliuose yra pateiktas negatyvus požiūris į kūną. Esant tokiai negatyvizmo dvasiai, vaikui sunku suvokti savo lytį, ją priimti ir teigiamai išreikšti. Švietimo programose savo lytį mokoma išreikšti prisidengus seksualine laisve. (ten pat, psl. 24-32). Tokiu atveju mokytojams belieka supažindinti moksleivius su lytinėmis ligomis bei nepageidaujamu nėštumu ir pasiūlyti daugybę kontraceptinių būdų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2590 žodžiai iš 8369 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.